Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. B. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. gegužės 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. atžvilgiu 2024 m. kovo 28 d. Lietuvos transporto saugos administracija surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad 2023 m. gruodžio 17 d. 14.19 val. (duomenys neskelbtini), Magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 113,130 km., važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu asmeniui pasiūlyta sumokėti 350 Eur baudą iki 2024 m. gegužės 24 d.

T. B. iki 2024 m. gegužės 24 d. nesumokėjus administraciniu nurodymu pasiūlytos sumokėti baudos, Lietuvos transporto saugos administracijos patarėjas V. R. 2024 m. gegužės 29 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., priėmė nutarimą, kuriuo pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį paskyrė T. B. 850 Eur baudą.

Skundą pateikęs asmuo T. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta elektroniniu paštu, iš kurio pateiktas skundas, todėl bylos nagrinėjimui nekliudo tai, kad paštu jam pranešimas nebuvo įteiktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 463 straipsnyje nustatyta, kad „Važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų“.

ANK 463 straipsnyje nurodyta norma yra blanketinė. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas“.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą T. B. joje nedalyvavo. Asmeniui apie administracinės bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai – nusiųstas pranešimas jo elektroninio pašto, kuriuo jis pateikė skundą, adresu. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie užfiksuotą administracinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), o administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pranešimu transporto priemonės savininkui ar valdytojui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami per e. pristatymo sistemą T. B. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir el. pašto adresu. Duomenų, patvirtinančių, kad asmuo nesinaudoja šiuo el. paštu byloje gauta nebuvo, el. pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), iš to paties adreso gautas skundas, todėl pritartina Lietuvos transporto saugos administracijos atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

T. B. neginčija administracinio nusižengimo padarymo, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 463 straipsnio 1 dalyje, todėl plačiau neaptariamos nusižengimo padarymo aplinkybės.

Skundu T. B. prašo grąžinti jam mažesnę baudą (350 Eur), kadangi jis buvo išvykęs ir neturėjo galimybės gauti protokolo ir susimokėti, tačiau skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis buvo kur nors išvykęs ir neturėjo galimybės susimokėti jam administraciniu nurodymu siūlomą susimokėti baudą 350 Eur. Tokių įrodymų jis nepateikė ir prie skundo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyse, nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo reglamentuotą baudos skyrimo tvarką, į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Mažinti ją teismas neturi jokio teisinio pagrindo, tuo labiau, kad asmeniui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu jau buvo suteikta galimybė sumokėti pusę minimalios baudos, skiriamos už tokio pažeidimo padarymą, tačiau asmuo tokia galimybe nepasinaudojo ir tik pats tokiu savo elgesiu apsunkino savo padėtį.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas, todėl skundas netenkintinas, 2024 m. gegužės 29 d. nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. B. skundo netenkinti, palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.