Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-6821-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
e2-6821-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
D. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 634,94 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos (2016 m. vasario 22 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. sausio 7 d.), 73,63 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 27 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. sausio 21 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per šeimos narį - motiną) 2019 m. sausio 24 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas D. K. ir UAB „Nordecum“ 2016 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP323889. Pagal minėtą sutartį UAB „Nordecum“ suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 7 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti bei mokėti 73,63 procentų metines palūkanas. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal tarp šalių sudarytą grafiką nei vienos įmoks neatliko, todėl sutartis 2016 m. liepos 12 d. pranešimu buvo nutraukta. 2017 m. gegužės 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei (e. b. l. 6-12, 21). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio. Sutartyje buvo numatyta 73,63 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 634,94 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d. ir 73,63 procento pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkintini.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 27 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą delspinigių paskaičiavimą (už 180 dienų laikotarpį) yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir 50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 72,84 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) skolą, 634,94 Eur (šešių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 94 euro centų) pelno palūkanas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d., 73,63 (septyniasdešimt trjų ir 63 šimtųjų) procentų pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo, 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) delspinigius ir 72,84 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų ir 84 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok