- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 1-406-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17262-20-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą oficialų dokumentą, ir apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent, 2020 m. balandžio 25 d. apie 8:15 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs kitu asmeniu - K. S., tyčia suklastojo oficialų dokumentą, t. y. ranka įrašė transporto priemonės automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje žinomai melagingus, svetimus pardavėjo K. S. asmens duomenis: asmens kodą, vardą, pavardę, ir pasirašė už K. S., taip apgaule T. V. už 950 eurų pardavė kaip techniškai tvarkingą automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, jog automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslėpdamas nuo pirkėjo. Tokiu būdu nukentėjusiajam T. V. padarė 950 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad T. V. jam paskambino iš vakaro. Jie susitarė susitikti Kaune, jis važiavo iš Palangos. Tai buvo šeštadienį, apie 8 val. ryto. T. V. sakė, kad atvažiuos su autotechniku, kuris apžiūrės jo parduodamą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tada jis savo draugo A. M. A. paprašė, kad atvairuotų dar vieną jo automobilį BMW, kad jį galėtų parvežti po sandorio užbaigimo. T. V. ketino pirkti jo automobilį „Renault Espace“, todėl jam atsiuntė savo asmens duomenis iš vakaro SMS žinute. Jis iš vakaro užpildė automobilio pirkimui-pardavimui būtinus dokumentus, kad kitą dieną sugaištų kuo mažiau laiko. T. V. tik liko pasirašyti dokumentus. Atvyko T. V. su automechaniku. Apžiūrėjo automobilį. T. V. norėjo pavažiuoti automobiliu. Jis sutiko. Automeistras pasakė: „Turbūt aš Jums jau daugiau nereikalingas“. T. V. pasakė, kad ne. Tada meistras nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį, kuris stovėjo priešais parduodamą automobilį. Jie baigė tartis, atsiskaitė. T. V. sumokėjo 950 eurų. Sandoris užtruko apie 30 min. Iš vakaro jau buvo surašęs dvi sutartis. Sutartyje pardavėju nurodė asmenį, kurio pavardė buvo nurodyta technikiniame pase- to reikalauja VĮ „Regitra“. Nežino, kas pasirašė sutartį, kaip pardavėjas, nes tos sutartys buvo rastos valant automobilį. Mano, kad gal tą „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepilnai užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį paliko automobilio pardavėjas, kuris jam pardavė automobilį, tai yra M. M., o gal pirmasis pardavėjas - K. S., kuris pardavė M. M.. Valant automobilį dėtuvėje rado daug senų dokumentų, rado ir senas automobilio draudimo sutartis. Pardavimo metu jis turėjo rudą portfelį dokumentams, ne lagaminą, kaip kad sakė T. V.. Praėjus valandai po sandorio jam paskambino T. V. ir pasakė, kad sugedo mašina, nurodė, kas atsitiko automobiliui. Jis jam pasakė, kad nesinervuotų, kad gali būti gedimai, gal užsikirto termostatas. Po sandorio jam paskambino nukentėjusysis T. V. pradėjo jį gąsdinti policija. Buvo kelios SMS žinutės su grasinimais. Po to kaltinamojo telefonas nebuvo išjungtas. Jis pats kelis mėnesius šį automobilį eksploatavo. Jeigu remtis pirmojo pardavėjo T. V. parodymais, kad jis automobilį pardavė su variklio defektu, tai jis, pirkdamas automobilį, su A. M. A. laukė parą laiko, nes parą laiko pirmas pardavėjas M. M. tempė laiką, kol sutemo. Neaišku, ką jis darė parą laiko. Gal jis pakeitė variklį. Sankabą iškelti ir įdėti autoservise užtrunka 6 valandas, variklį iškelti ir įdėti, užtektų 6 valandų. Kadangi pardavėjas užtempė pardavimo laiką, gal M. M. pakeitė variklį ir gal geresnį įdėjo. Jis to variklio neremontavo. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu. Pirkėjas gali reikšti savo pretenzijas gal du metus. Jis pasiūlė nukentėjusiajam, kad jis pristatytų važiuojantį automobilį, tada būtų grąžinęs jam pinigus. Sprendžiant iš to, kad dėtuvėje buvo ir „Renault Espace“ senas draudimas, tarp tų šiukšlių galėjo būti ir šios pirkimo- pardavimo sutartys. Žino, kad VĮ „Regitra“ aktualu paskutinis pirkėjas. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį „Regitrai“ aktualu, kad technikinis pasas sutaptų su pardavėju. Technikiniame pase buvo nurodytas asmuo, kurį jis automobilio pirkėjui T. V. nurodė kaip pardavėją. Tai - K. S.. M. M. įteikė jam sutartis, kad pirko automobilį iš K. S. ir kad jam perparduoda automobilį. Tik pas jį dingo neaiškiomis aplinkybėm tos sutartys su M. M., gal jas netyčia išmetė. Todėl neprisiminė M. M. pavardės ir negalėjo jo paprašyti, kad išrašytų naują sutartį. Turėjo tik automobilio technikinį pasą. Todėl vėliau jis kreipėsi į K. S., klausdamas, gal jis turi M. M. telefoną, tačiau jis neturėjo. Byloje yra dvi pirkimo-pardavimo sutarčių formos, jos yra pasenusios. Dabartinėse sutartyse yra grafa, kurioje nurodomi automobilio trūkumai. Pirkdamas automobilį iš M. M. jis patamsyje neatkreipė dėmesio į tai, kad jose nenurodyti įsigyto „Renault Espace“ automobilio techniniai trūkumai. M. M. naudoja sutartis, kuriose nenurodomi automobilio trūkumai. Jis parduodamas automobilį T. V. sutartyje nenurodė automobilio trūkumų, nes jų nebuvo. Pirkimo metu juo pravažiavo autošaltkalvis, trūkumų nenustatė. T. V. taip pat važiavo automobiliu. K. S. sutartyje buvo nurodęs 300 eurų sumą. T. V. pataisė sumą joje sutartyje nurodyta automobilio vertę ir 300 eurų pataisė į realią pardavimo vertę - 950eurų. Skelbime automobilio kaina buvo apie 1000 eurų Jis nusipirkęs „Renault Espace“ apie pora mėnesių naudojosi šiuo automobiliu, pakeitė sankabą, tepalus. Jis pats M. M. klausė, kodėl skelbime jis rašė, kad automobilis be defektų. Parduodamas automobilį skelbime jis nurodė, kad tai - šeimos automobilis, rašė taip tam, kad pirkėjams būtų gražiau. Jis pardavė K. S. vardu automobilį tik todėl, nes technikiniame pase esanti pavardė Regitroje turi atitikti pardavėjo pavardę sutartyje. Iki 2002 metų prekiavo automobiliais, todėl žinojo, ko reikalauja „Regitra“ ir kad nereikia parduodant automobilius pirkėjams pasakoti, ko nereikia, kad reikia išlaikyti kažkokias tai ribas, jei noro parduoto automobilį. Jis neregistravo iš M. M. pirkto automobilio savo vardu, nes prarado pirkimo- pardavimo sutartis. Be to, ieškojo dviejų papildomų „Renault Espace“ sėdimų vietų, nes užsiima pavežėjo paslaugomis, tačiau jų negavo. 2020 m. balandžio 25 d. ryte automobilis stovėjo parkavimo aikštelėje, kai po to nuvyko parduoti automobilį į (duomenys neskelbtini)gatvę, Kaune. Jam iš paskos važiavo A. M. A. su jo mašina BMW. Jeigu pirkėjas T. V. būtų prašęs, būtų jam parodęs savo asmeninius dokumentus. Negalėjo parodyti K. S. asmens tapatybės kortelės ar jos kopijos, nes jos neturėjo. Neigia , kad rodė K. S. asmens tapatybės kortelės kopiją su savo atšviesta nuotrauka. E. V. turi neįgaliojo pažymėjimą. Prieš kelias dienas iki sandorio jo draugas R. B., kuris turi invalidumą, paliko jo „Renault Espace“ savo neįgaliojo pažymėjimą. Po sandorio T. V. jam padavė invalido ženklą.
Nukentėjusysis T. V. parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jam prireikė darbinio automobilio. Pagal skelbimą rado automobilį, apie kurį buvo parašyta, kad jis be defektų, su kabliu. Skelbimas buvo patalpintas Palangoje. Paskambinus automobilio savininkui jis paaiškino, kad automobilį eksploatuoja 3 metus, į jį daug investavo. Pardavėjas paaiškino, kad užsiima (duomenys neskelbtini)verslu. Kai paprašė nuleisti kainą, pardavėjas pasakė, kad jam dėl to reikia pasitarti su verslo partneriu. Vėliau pardavėjas pasakė, kad sutinka nuleisti kainą. Sutarė, kad pardavėjas atvyks į Kauną aplankyti giminių, tada ir galės apžiūrėti automobilį. Jis su A. A. nutarė važiuoti pirkti automobilį. Sekančią dieną, ryte, tas asmuo jam paskambino apie 7-8 val. ir paklausė, ar atvažiuoja. Jis neturėjo visos pinigų sumos, todėl bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini)gatvėje, išsigrynino pinigus. Atvykus į sutartą vietą juos su draugu A. A. sutiko tas pats asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu. Tas asmuo buvo su juodu ar rudu lagaminu, norėjo sudaryti verslininko įvaizdį. Jis ištraukė automobilio dokumentus, pasakė, kad neseniai atlikta automobilio techninė apžiūra, tik buvo įlenktas sparnas. Variklis, salonas blizgėjo. Automobilis yra plastikinis, nerūdijantis. Jis bandomajame važiavime minimaliai pravažiavo ir grįžo. A. A. išlipo iš automobilio. Jis su pardavėju bandė derėtis ir sutarė 950 eurų kainą. Automobilis 2004 metų laidos. Už tokią kainą automobilį apsimokėjo pirkti, jų kaina tuo metu buvo 1000-1100 eurų. Už priekinio lango buvo užkištas neįgalumo ženklas, todėl nekilo įtarimas, kad pardavėjas gali apgauti. Po to, kai prasidėjo problemos, skelbimas buvo ištrintas. Kadangi neturėjo sutarties blanko, pardavėjas pasakė jam duoti asmens tapatybės kortelę, nes jos giminės netoli gyvena. Grįžęs atnešė užpildytą sutartį su jo -T. V. pavarde. Telefonu sms žinutėmis buvo aiškinęsi, kam priklauso automobilis, ar įmonei, ar fiziniam asmeniui. Sutartyje buvo nurodyta 300 eurų automobilio kaina. Jis paklausė pardavėjo, kodėl tokia suma sutartyje. Pardavėjas susimėtė, pasakė jam pataisyti kainą. Jis pasakė, kad pats pataisytų. Jis, T. V., savo ranka prie pardavėjo pataisė nurodytą kainą. Atsiskaitė automobilyje, abu gavo po sutarties egzempliorių. Išeinant pardavėjui atidavė invalidumo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyta kitokia pavardė- galimai V. pavardė. Pardavėjas pasakė, kad invalido ženklas yra jo draugo. Gavęs pinigus, pardavėjas nuėjo. Atgal važiuojant A. A. važiavo pirmas, o jis iš paskos. Autostradoje pradėjo didinti greitį. Pravažiavus didesnį atstumą, rodyklės, kurios rodo variklio temperatūrą, pradėjo kilti virš normos, pradėjo veržtis dūmai. Sustojo kelkraštyje. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad išsiplėtimo inde buvo lipni masė, kilo garai. Pradarius variklį, viskas pasidarė aišku. Puolė skambinti pardavėjui. Jis pasakė, kad reikia keisti termostatą, kad čia ne jo problemos ir padėjo ragelį. Po to telefonas buvo išjungtas, skelbimas ištrintas. Į pardavėjo telefoną parašė žinutę, kad kreipsis į policiją. Pardavėjas po to jam paskambino ir pasakė, kad nereikia gąsdinti, nes jis gali kreiptis į teisininkus. Nupirktą automobilį transportavo į servisą, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje. Draudimo sutartyje buvo nurodyta K. S. pavardė. Paskambino jam ir tas asmuo pasakė, kad jis automobilį pridavė į metalo laužą. Tas žmogus jam sms žinute atsiuntė sutartį, kurioje buvo parašyta, kad automobilis parduotas M. M.. Jis pardavė automobilį E. V.. Sutartyje buvo nurodyta 300 eurų automobilio kaina. Jam padaryta 1052,60 Eur turtinė ir 450 eurų neturtinė žala Jis negali automobiliu naudotis, priregistruoti, kadangi tikrasis savininkas automobilį pardavė ne jam, o M. M.. Nori atstatyti sutartį, kad E. V. jam pardavė automobilį. Jis buvo šoke, kai reikėjo stovėti autostradoje, ilgai laukti vežimėlio. Buvo apmaudu būti apgautam. Dėl to jautė emocinius išgyvenimus. Šiuo metu automobilis stovi nemokamoje aikštelėje. Automobilio nutransportavimo kaina - 102,60 Eur. Jeigu kaltinamasis būtų paskambinęs ir grąžinęs pinigus, būtų jam atleidęs, tačiau jis visiškai nekontaktavo. Buvo atvažiavęs prie kaltinamojo namų ir kaimynė pasakė, kad tokių kaip jis apgautų automobilių pirkėjų labai daug. Po įvykio kaltinamojo nebuvo sutikęs. Vaizdo konferenciniu būdu per kamerą matomas kaltinamasis E. V. yra automobilio pardavėjas, kuris prisistatė K.. Pardavėjas sutartį pasirašė ties K. S. pavarde. Automobilio technikiniame pase buvo įrašyta K. S. pavardė. Automobilio techninė apžiūra galiojo dar virš metų laiko. Iš lagamino pardavėjas išėmė asmens tapatybės kortelės kopiją. Sakė, kad nespėjo pasikeisti kortelės. Kortelėje buvo juodai - balta pardavėjo nuotrauka. Jis neskambino kaltinamajam ir nesiūlė jam pasiimti automobilį nuo Gariūnų. Automobilį atitempė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Renkantis automobilį jam tiko tai, kad tai minivenas, buvo kablys, galiojanti metus laiko techninė apžiūra, kas buvo pagrindinė jį tenkinanti sąlyga. Jam buvo aktualu automobilio dydis, nes automobilį pirko namo statybai. Būtų pirkęs analogišką automobilį, jei jį siūlytų įmonė. Pardavėjas jam padavė automobilio distancinį pultelį. Automobilio dėtuvėje, tarp dokumentų, knygutėje, literatūroje apie automobilį, rado draudimo polisą. Automobilio kainą buvo aptarę telefonu. Nebūtų pirkęs automobilio, jei būtų žinojęs, kad suklastoti dokumentai, tai yra, kad sutartis surašyta kito asmens vardu, naudojantis kito asmens dokumentu. Negali dabar priregistruoti automobilio, kadangi turi sudaryti sutartį su E. V., kuris realiai pardavė automobilį. Šiai dienai automobilis neeksploatuojamas dėl „Renault Espace“ tikrų dokumentų nebuvimo ir dėl mašinos gedimo. Nori atgauti pinigus, sumokėtus už automobilį. Jeigu būtų pirkęs automobilį „Renault Espace“ be defekto, žala būtų gal per pusę mažesnė.
Papildomai apklaustas T. V. parodė, kad jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai. 2020 m. balandžio 25 d. įsigijęs automobilį, kuris iš karto sugedo, vežimėliu transportavo iki (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti gegužės 2 d., kai vairuojant šį automobilį jam buvo surašytas protokolas už greičio viršijimą. Automobilis be techninės apžiūros ir draudimo negali būti laikomas Vilniaus daugiabučio namo kieme. Po to jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), dabar jis jau moka už automobilio stovėjimą. Pirktas automobilis iki 30 km galėjo nuvažiuoti pats, važiuojant lėčiau ir pilant aušinimo skystį galima nuvažiuoti toliau. Jo defektai paaiškėjo pravažiavus pirmus 20 km (3 t. b. l. 5-7).
Liudytojas A. A. parodė, kad pažįsta nukentėjusį, žino dėl ko yra byla. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė savo valia, juos tvirtina. 2020m. balandžio mėnesio paskutinėmis dienomis jam paskambino T. V. ir pasiūlė vykti į Kauną pirkti automobilio “Renault Espace“. Tai buvo 2020 m. balandžio mėnesio paskutinėm dienom. Į Kauną atvykom per išeigines. Pakeliui T. V. bankomate nusiėmė pinigus. Atvyko į sutartą vietą. Jis vairavo savo automobilį“ Mazda Primat“. Kauno nepažįstu, bet V. sakė, kur važiuoti. Atvažiavo į sutartą vietą. Išlipoiš automobilio. Priėjo pardavėjas, prisistatė vardu K.. Sakė, kad parduoda automobilį. To automobilio variklis nebuvo įjungtas. Varikis buvo šaltas, po nakties atvėsęs. Apžiūrėjo varikilį, uždarė kapotą, T. V. paklausė, ar galima pravažiuoti. Jie juo pavažiavom tik minutę. Pardavėjas K. į T. V. klausimą atsakė, kad automobilis tvarkingas, tik įlenktas galinis dešinės pusės sparnas, o automobilis tvarkingas, neseniai praeita automobilio techninė apžiūra. Variklis turi įšilti, kad pasimatytų galimi defektai, tam reikia pavažiuoti 10 minučių, kad jis užkaistų. Pardavėjas K. sakė, kad jis atvykęs iš Palangos, pas gimines. Galimai jis sakė, kad dirba pagal verslo liudijimą. Neprisimenu, kokius maisto produktus K. sakė, kad pardavinėja. Jis apžiūrėjo automobilį. Jis buvo švarus, išvalytas jo vidus. Variklis buvo išplautas, šaltas. T. V. paprašė leisti pravažiuoti automobiliu. K. sutiko. Jie išvažiavo iš aikštelės. Pravažiavo 300-500 metrų, viskas buvo tvarkoj. Pardavėjas nevažiavo su jais. T. V. automobilį pastatė į tą pačią vietą ir liko sėdėti vairuotojo sėdynėje. Po bandomojo važiavimo variklio dangčio nebuvo atidarę. Išlipo jis iš automobilio ir atėjo iš T. V. pusės. K. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Kaip ir prisimenu, kad K. parodė lapą, pasakė, kad pamestas jo asmens dokumentas. Kortelės nebuvo - matė tik jo rodomą popieriaus lapą. Jis nežiūrėjo to šviesto dokumento. Jie su V. ir K. neturėjo pirkimo- pardavimo sutarties blanko. K. pasakė, kad netoli gyvena jo giminaitis ir jis eina paimti to blanko. Grįžo K. gal po 5 minučių, padavė jau užpildytą sutartį. T. V. prieš tai padavė K. tapatybės kortelę. Pardavėjas atėjo jau su užpildyta pažyma. Kiek prisimenu, buvo parašyta kita kaina. T. V. sakė, kad reikia rašyti kainą, už kurią perka – 950 eurų. Sutartyje, atrodo, buvo įrašyta 300 eurų kaina. Jo akivaizdoje abudu pasirašė sutartį. Pardavėjas perdavė automobilį. Pardavėjui buvo perduoti pinigai. Kai po to išvažiavo T. V. pasakė, kad nuo 1200€ nusiderėjo iki 950€. Kol veikė automobilis, nekilo įtarimų, kad jis sugedęs. K. vis kartojo, kad automobilis techniškai tvarkingas. Buvo tokia kalba, kad pardavėjas pasakė, jog automobilis tvarkingas, tik nurodė vieną defektą - įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Pardavėjas buvo atėjęs pėsčiomis. Po sandorio pardavėjas išėjo. Jis išvažiavo pirmas namo. Jie išvažiavo link Vilniaus. Gal po 30 kilometrų nuvažiavus, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad T. V. mašina stoja ir iš po variklio dangčio kyla balti dūmai. Sustojo ir priėjo pasiaiškinti. T. V. atidarė variklio dangtį. Pamatė, kad pro aušinimo skysčio bakelio galinę dalį bėga aušinimo skystis. Buvo pradurta skylutė. Skystis bėgo pro šoną, iš galinės dalies. Pagal techninius parametrus tai buvo padaryta, kadangi, yra variklio defektas, pučia žarną, susidaro didelis slėgis, plečia aušinimo skystį ir jis išeina lauk. Tai buvo matyti akivaizdžiai. T. V. pradėjo nervuotis, skambinti pardavėjui. Pardavėjas, atrodo, neatsiliepė. Liudytojui reikėjo važiuoti į Vilnių. T. V. išsikvietė techninę pagalbą. Jis jį paliko. Kiek žino, jį techninė pagalba partempė į Vilnių. Pardavėjas buvo neaukšto ūgio, žilais plaukais, sušukuotais ant šono. Tą kartą jie buvo su kaukėm, tik, kai pasisveikino, tas K. buvo nusiėmęs kaukę. Kaltinamajam priėjus prie ZOOM transliacijos kameros, liudytojas nurodė, kad eina prie vaizdo kameros, liudytojas nurodė, kad tai tas pats asmuo vardu K.. Tą kartą asmuo buvo su akiniais. Sutartį, kurią atsinešė pardavėjas, jei neklysta, pardavėjas atsinešė pilnai užpildytą. T. V. jamprieš tai buvo padavęs dokumentus, tačiau, kadangi neturėjome sutarties blanko, pardavėjas nuėjo į namus. Jam atėjus, prie liudytojo akių abudu pasirašė parašais sutartį. Tik T. V. užbraukė kainą ir užrašė 950 eurai. Pardavėjas atsinešė po to užpildytą sutartį be parašų. Pardavėjas gavo pinigus iš V.. Atsiskaitė eurais. Sutartis buvo pasirašyta automobilyje. Tuo metu liudytojas stovėjo prie vairuotojo durelių. T. V. sėdėjo vairuotojo vietoje. K. atėjo, atsisėdo į keleivio vietą ir pasirašė sutartį (3 t., b.l. 3-5).
Liudytojas K. S. parodė, kad savo automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė dėl gedimų į autolaužyną jaunam žmogui M. M.. Dėl esamo variklio gedimo meistrai jam patarė atsikratyti automobiliu. Labai seniai tai buvo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamąjį E. V. yra matęs su veido kauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis kvietė susitikti dėl mašinos. Kaltinamasis jau buvo nupirkęs jo automobilį ir jį remontavo. Iš jo E. V. pirko variklio bloką.
Teisėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57–58, 65–66, 69–70).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad jam priklausė automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 26 d. jis automobilį už 300 eurų pardavė M. M.. M. M. telefoną rado ant seno nevažiuojančio automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) prie „Norfos“ parduotuvės. Ant to automobilio buvo užklijuotas skelbimas, kad superka automobilius. Jis paskambino rastu telefono numeriu, atsiliepė pats M. M., jie sutarė dieną, vietą, jis nuvažiavo automobiliu prie „Trijų berželių“ parduotuvės Taikos prospekte, jis atvažiavęs apžiūrėjo automobilį ir pasiūlė pirkimo kainą 300 eurų. Jis automobilį nusprendė parduoti, nes buvo sugedęs variklis, o jo remontas brangiai būtų kainavęs. Ir šiaip automobilis buvo senas (2004 metų laidos), turėjo daug gedimų, jam jau neapsimokėjo jo taisyti. M. apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad jis bus į autolaužyną, pasakė „šrotinis variantas“. M. jo klausė, kodėl jis parduoda automobilį, tai jis pasakė, kad variklis sugedęs, reikia remontuoti. Jei variklis nebūtų suremontuotas, automobilis tiesiog būtų nevažiavęs. Dėl to jis pats niekur nedėjo skelbimo, nenorėjo parduoti žmogui, o tik į autolaužyną. Jie su M. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, blanką M. turėjo. Jis jam sumokėjo 300 eurų ir jie išsiskyrė. 2020 m. vasario 29 d. jis nuvažiavo į „Regitrą“ (duomenys neskelbtini)ir pranešė, kad automobilį pardavė, gavo tai patvirtinančią pažymą. Automobilio registracijos liudijimą paliko parduotame automobilyje. Jis buvo įsitikinęs, kad automobilį parduoda į taip vadinamą „šrotą“. Anksčiau yra tokiu būdu pardavęs vieną savo automobilį, nebuvo jokių problemų. Pateikia į bylą pirkimo - pardavimo sutarties kopiją ir pažymos iš „Regitros“ kopiją (1 t., b. l. 57–59).
Liudytojas K. S., 2020 m. birželio 3 d. papildomos apklausos metu parodė, kad maždaug kovo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jam jo sesuo S. B. pasakė, kad buvo atvažiavęs kažkoks vyriškis, teiravosi jo ir jo sesuo jam pasakė jo telefono numerį. Jo sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Turbūt kitą dieną jam paskambino vyras, kuris pasakė, kad jis nusipirko jo automobilį „Renault Espace“. Jis teiravosi, kas gali būti automobiliui, kokie yra gedimai. Jis jam pasakė, kad yra problema su varikliu, reikia remontuoti variklį. Buvo prasidėjusios problemos su aušinimo ir su kuro padavimo sistema. Buvo taip, kad bevažiuojant užsikirsdavo kuro sistemos purkštukas, variklis pradėdavo kalti arba išbėgdavo aušinimo skystis. Vienu žodžiu, paskutiniu metu automobilis jau stovėjo kieme, jis važinėjo su kitu automobiliu. Paskutinį kartą variklį meistrai remontavo maždaug pusė metų prieš tai, kai pardavė automobilį. Kiek prisimena, tas vyras jam skambino du ar tris kartus, jis jam minėjo, kad remontavo to automobilio variklį. Konkrečiai vyras jam sakė taip - „nuvarė pas meistrus remontuoti variklį“. Po to jie daugiau nekalbėjo, nežino, kaip jam pasisekė suremontuoti ar nepasisekė (1 t., b. l. 65–67).
Liudytojas K. S., 2020 m. birželio 3 d. papildomos apklausos metu parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. jam skambino tas vyras, su kuriuo anksčiau bendravo dėl parduoto automobilio. Jis skambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Paskambinęs teiravosi, ką jis pasakojo tyrėjai. Jis pasakė, kad papasakojo tyrėjai, kaip viskas buvo. Jis jam aiškino, kad pametė dokumentus, todėl pardavė automobilį su suklastota sutartimi jo vardu. Jis jam pasakė, kad taip nesidaro, už tokius darbus į kailį gali gauti. Paaiškina, kad kai pardavė automobilį, jame nepaliko jokių dokumentų, jokių blankų, automobilis buvo sutvarkytas, išvalytas (1 t., b. l. 69–70).
Liudytojas K. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai yra teisingi. Galėjo būti, kad automobilyje liko draudimo sutartis. Vėliau jam skambino nukentėjusysis T. V.. Jam papasakojo, kad ne jis jam pardavė automobilį. Nusiuntė nukentėjusiajam sutartį, kurioje parašyta, kad jis automobilį pardavė M. M.. Prieš tyrimą kaltinamasis jam paskambino ir sakė, kad nupirko jo automobilį, sakė, kad ieškojo tam jo automobiliui kito variklio. Kaltinamasis jį susirado per seserį, draudimo sutartyje buvo nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis iš jo už 20 eurų nupirko automobilio variklio bloką, jokių tai patvirtinančių įrodymų neturi. Nežino, iš kur kaltinamasis žinojo, kad jį apklausinės tyrėja. Kaltinamasis jam paskambino ir paklausė, ko klausė tyrėja. Variklio blokas buvo geras. Bloga buvo variklio galvutė. Pardavus variklio bloką jokio dokumento nepasirašė. Apie tai tyrėja jo neklausė. Šį automobilį turėjo 7 metus, prieš pusę metų suremontavo jį. Jis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini), sakė, kad kažką su užvedimo sistema. Automobilis pradėjo gesti, dusti, todėl remontavo variklį, sumokėjo 300-400 eurų. Prieš pusę metų automobilis dar važiavo. Jis nusprendė, kad atsirado variklio problema. Meistrai sakė geriau neremontuoti automobilio, kad yra įpurškimo sistemos problema. Variklis kaisdavo važiuojant. Kildavo slėgis, variklis apsitaškydavo vandeniu. Skylutės negręžė. Negalėjo automobilyje būti pirkimo- pardavimo blankas su jo parašu. Kaltinamasis jo ieškojo pas seserį (duomenys neskelbtini), norėjo paklausti dėl mašinos. Jis minėjo, kad turi problemų su varikliu- per išsiplėtimo bakelį išeina skystis. Su viena kortele sunkiai mašina atsirakindavo, su kita sunkiai užsivesdavo, bet mašina su abiem kortelėm veikė. Automobilį pardavus M. M. jis dar važiavo, bet ilgos distancijos negalėjo važiuoti. Iki Vilniaus automobilis negalėjo nuvažiuoti.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad salėje esančių žmonių nepažįsta. Jis dažnai yra kviečiamas į policiją, dėl jo pirktų ar parduotų automobilių, todėl šio „Renault Espace“ automobilio pirkimo-pardavimo detalių nepamena ir prašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 74, 80–81.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis už 300 eurų nupirko iš asmens, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Už kelių dienų, 2020 m. vasario 28 d. jis automobilį už 330 eurų pardavė E. V.. Automobilį pirko sugedusį, jau žinodamas, kad jį šiek tiek brangiau parduos taip pat kaip sugedusį, jis nesiruošė automobilio remontuoti. Pateikia pirkimo - pardavimo sutartį. Jis neprisimena, kaip rado minėtą automobilį pirkti, nes ne vieną automobilį yra taip nupirkęs ir su nedideliu pelnu pardavęs. Pajamas deklaruoja mokesčių inspekcijoje. Jei gerai prisimena, jis nupirkęs šį automobilį bandė juo važiuoti, bet pradėjo kaisti variklis, tai jis išsikvietė draugą ir automobilį nutempė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Jis įdėjo skelbimą, į kokį portalą neprisimena, ir toje aikštelėje ir pardavė už 330 eurų E. V. kaip su variklio defektu (1 t., b. l. 74–75).
Liudytojas M. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomos apklausos metu parodė, kad automobilį už 300 eurų „Renault Espace“ pirko sugedusį, su variklio gedimu ir už 330 eurų pardavė E. V.. E. V. sumokėjo jam grynais pinigais. Dėl nusiderėjimo jis neprisimena, bet dažniausiai visi derasi pirkdami. Jis mano, kad skelbime buvo nurodęs, kad automobilio variklis sugedęs, dėl to ir įsigijimo ir pardavimo kainos buvo tokios mažos. Dažniausiai parduodamas automobilį, nurodo gedimus arba paskambinusiam klientui, telefonu pasako. Vyras, iš kurio pirko automobilį, taip pat jam jį pardavė kaip sugedusį, su variklio gedimu. Jis neprisimena, kokiame skelbimų portale buvo įdėjęs skelbimą, negali niekaip atsekti, nes ne vieną automobilį yra pardavęs. Automobilį, kaip jau minėjo, E. V. pardavė aikštelėje prie neveikiančio prekybos centro (duomenys neskelbtini). Sandoris įvyko apie 19 val., sutartyje nurodytas apytikslis laikas, nes visada pildydamas sutartį laiką suapvalina valandos tikslumu. Neprisimena, ar pirkėjas buvo atvykęs vienas. Jis neprisimena, kas jam padėjo tą automobilį transportuoti į aikštelę, gal kartais traliuką išsikvietė, bet po tiek laiko neprisimena. Automobilį pirko aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Taikos prospekte, to automobilio variklis kaito, todėl su juo toli nebūtų nuvažiavęs. Sutartį užpildė jis, ją pasirašė abu su pirkėju toje aikštelėje. Jis neprisimena, ar pirkėjas apžiūrėjo automobilį, bet dažniausiai visi pirkdami apžiūri. Jis po tiek laiko neprisimena, kaip pirkėjas tą automobilį išsivarė iš aikštelės. Gali tik pasakyti, kad tą automobilį jis pirko 2020 m. vasario 26 dieną, o pardavė 2020 m. vasario 28 dieną, todėl tikrai to sugedusio automobilio neremontavo, pardavė jį tokios būklės, kaip ir pirko (1 t., b. l. 80–82).
Liudytojas M. M. teismo posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina. Nepamena, ar jam kas nors skambino ir klausė, kam pardavė tą automobilį, tačiau taip galėjo būti. Jis perka labai daug automobilių. Jo pildomose sutartyje nėra žymos „Automobilis su variklio defektu“. Tik žodžiu pasakoma tai, kai perki automobilį konvejeriu už 200 eurų. Pardavė automobilį už tokią kainą, kuri įrašyta sutartyje. Jis naudoja ne vieną telefono numerį, numerius keičia. Negali pasakyti, kokį numerį naudojo 2020 metais.
Liudytojas M. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nukentėjusysis yra jo pusbrolis. Prieš 2 metus T. V. pirko automobilį „Renault Espace“. Tai galėjo būti 2020 m. balandžio 25 d. jam paskambino T. V. ir pasakė, kad sugedo automobilis ir reikia jį partempti į Kauną. Jis važiavo partempti automobilį savo automobiliu su traliuku. Išrašė T. V. už automobilio partempimą sąskaitą- faktūrą. 1 kilometras tralo tempimo kainuoja apie 65 ct, tokia rinkos kaina. T. V. minėjo, kad įsigijo automobilį ir su draugu važiuojant į Vilnių, pavažiavus 30 km nuo Kauno, tas naujai pirktas automobilis sugedo. Jis iš Vilniaus vyko partempti automobilio, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini). Automobilį „Renault Espace“, žalios spalvos nuvežė į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Nebuvo pakėlę automobilio dangčio. Kiek prisimena, buvo problemos dėl aušinimo skysčio. Sakė, kad jam išvarė aušinimo skystį.
Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. T. V. nepažįsta. Jis dirba automechaniku UAB „(duomenys neskelbtini)“, remontuoja visų markių automobilius. Jo darbo stažas apie 9 metai. Prisimena, kad buvo atvykę pareigūnai ir jį apklausinėjo apie automobilį „Renault Espace“, valstybinių numerių neprisimena. Visus dokumentus pildo viršininkas. Jie nustato defektus, viršininkui pasako, ką reikia remontuoti, viršininkas surašo. Tiksliai negali pasakyti, kokie defektai automobiliui „Renault Espace“ buvo nustatyti, nes per dieną remontuoja daug automobilių.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. L. parodymus 2 t., b. l. 28–29.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Yra baigęs (duomenys neskelbtini), automechaniko ir autoelektriko specialybę. Yra atlikęs automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrą, visus automobilio trūkumus surašė jo viršininkas defektacijos dokumente, kada atliko minėto automobilio patikrą pasakyti negali, nes neprisimena. Patikros metu buvo nustatyti variklio gedimai, t. y. buvo parpūsta variklio galvutės tarpinė, kadangi buvo pragręžta skylė išsiplėtimo bakelyje. Tai buvo padaryta tam, kad sumažėtų aušinimo sistemos slėgis. Tai yra tyčiniu veiksmu padaryti mechaniniai pažeidimai. Gali pasakyti, kad tokiais veiksmais yra prailginamas automobilio eksploatavimas, tačiau neilgam, kadangi dėl minėtų tyčinių veiksmų, vėliau atsiras kitokių variklio gedimų (2 t., b. l. 28–29).
Liudytojas V. L. parodė, kad tiriamo „Renault Espace“ automobilio išsiplėtimo bakelyje buvo pragręžta skylutė, kad sumažėtų slėgis. Kai variklis kaista išsipučia variklio aušinimo skystis ir skystis po truputį išsipila į išsiplėtimo bakelį, o šiuo atveju skystis išbėgdavo per padarytą skylutę lauk. Jų įmonėje taip mašinų neremontuoja. Tai daroma pardavimui, tam, kad, kartais gal ir mėnesį, galėtum pravažiuoti. Jeigu tarpinė labai daug prapūsta, tai automobilis ilgai nevažiuos. Teoriškai nelabai galima su tokiu automobiliu nuvykti į Palangą. Galima tokiu automobiliu važiuoti trumpais atstumais. Pavažiavus, sustojus, įpylus antifrizo, galima nuvažiuoti ir į Palangą. Kol neišardysi, nepasakysi, koks defektas, ar įtrūkimas galvutėje, ar kt. Pakėlus automobilį matosi, pro kur bėga skystis. Ties kamščiu buvo sausa, nubėgimas buvo žemiau. Daug laiko praėjo, negali prisiminti, ar buvo pragręžta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įvykį geriau atsiminė. Teigia, kad buvo prapūsta variklio galvutės tarpinė, nes išbėginėjo antifrizas pro išsiplėtimo bakelį. Negali pasakyti, ar akivaizdžiai matėsi, kad buvo pragręžta skylė. Reikėtų vėl pamatyti automobilį. Jeigu išbėginėja antifrizas, tada kaista ir dar daugiau deformuojasi galvutė. Išgręžiama skylė tada, kai yra variklio defektas. Automobilyje buvo 1.9 dyzelinis variklis. Ten yra turbina. Kai automobilis pradeda važiuoti, turbina pradeda pūsti orą ir didina slėgį aušinimo sistemoje. Kuo didesnis greitis, tuo daugiau bėga antifrizas. Išsiplėtimo bakelyje nuo senumo labai retai atsiranda įtrūkimai. Jeigu nebūtų išgręžta skylė, gali trūkti šlanga, sprogti radiatorius. Radiatorius- aliumininis, jo šonai dengti plastmase. Automobilio šlangos, radiatorius gal ir buvo sveiki, to neprisimena. Eksploatuojant tokį automobilį, jo būklė turi po truputį blogėti. Naujas variklis turi 5 metų garantiją ir jis važiuos. Jeigu tokio automobilio vairuotojas būtų sustojęs ir pasipildęs antifrizo, tai būtų nuvažiavęs iki Vilniaus. Bet tokio automobilio negalima eksploatuoti. Tarpinis prabėgimas progresuos, atsiras alyvos prabėgimas. Jeigu antifrizas patekinės į cilindrą, variklis taps neremontuojamas. Jeigu yra variklio bloko defektas, tada reikia ardyti variklį, traukti bloką ir šlifuoti.
Perskaičius automobilio apžiūros aktą 2 t., b. l. 9, liudytojas V. L. parodė, kad skylutė matosi tik pakėlus automobilį.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojo T. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 169–172.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. N. parodė, kad yra autošaltkalvis, dirba su individualios veiklos pažymėjimu. Jo darbo vieta yra garažai, esantys (duomenys neskelbtini). Jo darbo specializacija yra važiuoklės remontas, pavarų dėžių, sankabų, filtrų keitimas ir kiti smulkūs remonto darbai. Automobilio variklių jis neremontuoja, neturi net tam skirtų įrankių ir įrangos. Jo darbo intensyvumas įvairus, kartais per dieną vieną automobilį suremontuoja, kartais gali ir dešimt suremontuoti, nuo gedimo priklauso. Dirba vienas, pagalbinių darbuotojų neturi. E. V. yra pastovus jo klientas apie keturis metus. Yra remontavęs kelis jo automobilius. Ir šiuo metu E. V. yra palikęs remontuoti savo automobilį „Peugeot 806“, reiks pakeisti sankabą. Prieš tai, maždaug kovo mėnesį, remontavo E. V. automobilį „Renault Espace“. Tiksliai prisimena, kad pakeitė sankabą, kurią jis pats atvežė pakeitimui, dar pakeitė variklio tepalus ir filtrus. Kiek prisimena, po to E. V. dar buvo atvaręs taisyti kitą automobilį - „BMW“. Suremontavęs E. V. automobilį, jokio dokumento jam neišdavė, jis niekada neprašo dokumentų. Jis neprisimena, kiek E. V. sumokėjo už automobilio „Renault Espace“ remontą, nes daug klientų turi, daug darbų atlieka. Jis jau po mėnesio sunkiai prisimena, kas kurią dieną buvo. Klausimas. Ar galite patvirtinti, kad E. V. automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių variklio gedimų? Atsakymas. E. V. pats atvairavo paminėtą automobilį, pakeitęs sankabą, variklio tepalus ir filtrus, jis pravažiavo tuo automobiliu apie 10 kilometrų, tiksliai jau nepamena. Suremontavęs automobilį, jis visada juo nuvažiuoja skirtingą atstumą, priklausomai nuo gedimo ir remonto. E. V. automobiliui „Renault Espace“ variklio diagnostikos neatliko, bet kiek pats suremontavęs nuvažiavo, jam pasirodė, kad automobilis tvarkingas. Su E. V. bendravo vakar, o šiandien jis jam atvežė detalę, reikalingą automobilio remontui. Kai bendravo vakar, E. V. pasakė, kad į policiją bus kviečiamas dėl automobilio „Renault Espace“, bet detalių nežino, bendravo trumpai. Tuo metu, kai remontavo, dar dirbo su verslo liudijimu, nereikėdavo tikslios apskaitos, todėl negali pasakyti kurią tiksliai dieną remontavo „Renault Espace“ automobilį. Sau apskaitą su klientais, automobiliais veda tik nuo gegužės mėnesio, pradėjęs dirbti su individualios veiklos pažymėjimu (1 t., b. l. 169–171).
Liudytojas A. M. A. parodė, kad apie 50 metų pažįsta kaltinamąjį. Dirbo kartu prekyboje. Kaltinamasis dirbo bufetininku Palangoje, Kaune restorane „(duomenys neskelbtini)“. Dabar E. V. užsiima keleivių pervežimu, galimai BMW automobiliu veža keleivius. Nežino, ar kaltinamasis buvo anksčiau teistas. Nemano, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą. Viena kaltinamojo mašina „Peugeot“ sulūžusi, o jis važinėja BMW automobiliu, mašinos senos. Prisimena, kaip iš salėje sėdinčio liudytojo M. M. pirko automobilį „Renault“ už 580 eurų. Nežino, kieno vardu buvo registruotas melsvas „Renault Espace“. Nupirktą automobilį atvarė į (duomenys neskelbtini)pas E. V.. E. V. remontavo savo automobilį. Po 2-3 dienų jie kartu važiavo į Palangą. Mašina puikiai važiavo. Neprisimena, kokie sėdynių apmušalai tame automobilyje. Automobilyje buvo 5 sėdynės, o turėjo būti 7 sėdynės, jis netiko pavežėjo darbui, todėl kaltinamasis pardavė automobilį. Žino, kad nupirkęs kaltinamasis tvarkė automobilio sankabą. Tokio senumo mašinos yra „šrotinės“, todėl amžiaus nežinai, kada ji sustos. Kai po pirkimo atvažiavo iki (duomenys neskelbtini)gatvės, sankaba veikė, viskas veikė, gal vienoj pusėj buvo įbrėžimai. 2020 m. balandžio 25 d., tai buvo gal po mėnesio po to, kai jie grįžo iš Palangos, jam paskambino kaltinamasis, nurodė, kad jis buvo palikęs savo BMW automobilyje kažkokius dokumentus. Jo paprašė ryte atvažiuoti prie draugo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl liudytojas juos vežė kaltinamajam į (duomenys neskelbtini)gatvę, ten kur netoliese gyveno jo pirma žmona. Nuvykęs matė, kaip kaltinamasis tarėsi dėl automobilio pirkimo. Pirkėjai buvo du. Matė nukentėjusįjį ir dar vieną vyrą, panašaus amžiaus, kaip ir jis, bet negali apibūdinti to vyro išvaizdos. Tas vyras su kaltinamuoju tikrino automobilį, važinėjo, o jis tuo metu automobilyje rūkė. Jis buvo gal 50 metrų atstumu nuo kaltinamojo parduodamo automobilio. Priėjo kaltinamasis, pasiėmė kažkokius dokumentus iš BMW ir nuėjo prie nukentėjusiojo. Jam atrodo, kad kaltinamasis pasiėmė pirkimo- pardavimo sutartį. Taip mano, kadangi E. V. ryte jam paskambino ir sakė, kad paliko automobilio pirkimo- pardavimo sutartį ir prašė privežti su automobiliu. Kai kaltinamasis pardavė „Renault“ automobilį, po to jį parvežė namo su savo BMW automobiliu.
Neatvykus į teismo posėdį kaltinamojo prašomiems apklausti jo pažystamiems A. B. ir A. B., teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaitė liudytojos A. B. ir liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 186–187 ir 1 t., b. l. 192–193.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad pažįsta E. V., žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Jis yra jos poilsiautojas, dažnai nuomojasi pas ją kambarius, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nežino kokį automobilį turi E., tik žino, kad turi didesnį automobilį, kur yra daugiau vietų, galimai septynvietis, kadangi jis dirba pavežėju „Bolt“. Paskutinį kartą minėtą jo automobilį matė maždaug prieš dvi savaites Palangoje, kai buvo atvažiavęs pas ją ir nakvojo. Kiek žino šiuo metu jis yra sugedęs, sakė, kad yra servise. Ji pamena, kad balandžio mėnesį jis buvo atvažiavęs ir jam buvo išnuomojusi kambarį. Jis buvo atvažiavęs žydros-pilkos spalvos automobiliu, pamena, kad buvo „Renault“. Pamena, kad iš galo buvo truputį įlenkta, pamena dėl to, kad E. V. apžiūrinėjo su jos vyru A. B.. Jis atvažiavo iš Kauno. Taip pat minėtu automobiliu jos vyras ir E. važiavo tada į (duomenys neskelbtini)kapines. Važiavo kartu su juo ir į „Maximą“ Palangoje. Gal dar kažkur ir važiavo pačioje Palangoje, tačiau šiuo metu neprisimena. Jis atvažiuoja dažnai pas ją, kadangi jie yra susidraugavę, būna, kad atvyksta net kelis kartus per mėnesį, kitą kartą neužsuka kokias kelias savaites. Dažniausiai pas ją miega po 1-2 dienas, kitą kartą užsuka tik kavos, pabendrauti. Kadangi jis dažnokai atvažiuoja, tai sunku prisiminti, bet mano, kad paskutinį kartą buvo atvažiavęs rugsėjo pirmomis dienomis, dar pamena, kad atvežė jai stiklainius tuščius. Apie ką kalbėjo tiksliai neprisimena, apie bereikšmius dalykus. Tik pamena, kad E. buvo pasakojęs, kad pardavė minėtą „Renault“ automobilį, tačiau pirkėjas pareiškė pretenzijas, kad jam pardavė nevažiuojantį automobilį. E. sakė, kad viskas gerai buvo su minėtu automobiliu, dar patys tą matė, patys juo važiavo, o čia jį kaltina nebūtais dalykais. Apie tai žinojo jau senai, kažkada buvo pasakojęs, tačiau, kad buvo pasirašyta kitu vardu, apie tai nieko nežino, E. apie tai nieko nepasakojo. Iš jo pasakojimo iš anksčiau, ji buvo supratusi, kad jis pats pardavė minėtą žydros spalvos automobilį. Taip, ji gali patvirtinti, tuo metu kai jis buvo atvažiavęs į Palangą su „Renault“ automobiliu, jis neturėjo techninių gedimų, kadangi ji su juo važinėjosi, E. atvažiavo juo iš Kauno ir grįžo atgal. Kiek pamena, minėtu automobiliu jis buvo atvažiavęs galbūt du kartus. Jis taip pat sakė, kad minėtam automobiliui ieško kėdės, kadangi trūko vienos kėdės, kiek žino, jis čia aplink galbūt Klaipėdos apskrityje važiavo po laužynus, tačiau nerado. Kiek prisimena, jis pasakojo, kad rado pirkti kitą automobilį (dabartinį) su visomis kėdėmis, todėl pardavė „Renault“. Jam reikalingos visos kėdės, kadangi jis dirba pavežėju „Bolt“ (1 t., b. l. 186–188).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jis pažįsta E. V.. Jis yra jų poilsiautojas, dažnai nuomojasi pas juos kambarius, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino šiuo metu jis turi automobilį „Peugeot“, septynvietį mikroautobusiuką. Su minėtu automobiliu jis dirba pavežėju „Bolt“. Jis neprisimena ar būtent E. V. buvo atvažiavęs balandžio mėnesį ar kitu laiku. Tačiau pamena, kad jis buvo atvykęs su žydros pilkos spalvos automobiliu „Renault“. Jis atvyko iš Kauno, kadangi Kaune gyvena. Jam pačiam teko važiuoti minėtu automobiliu, šalia kaip keleivis. Jie su E. važiavo Palangoje iki parduotuvės, neprisimena kiek kartų, galimai du ar tris kartus. Taip pat su „Renault“ važiavo į Klaipėdą, į „Senukus“. Automobilis buvo tvarkingas. Jis su E. V. važiavo į (duomenys neskelbtini)kapus, kaip jo žmona A. B. ir nurodė, tačiau jis nėra įsitikinęs ar būtent su žydru automobiliu ir važiavo, negali to tiksliai patvirtinti ir kada važiavo tiksliai neprisimena, pamena tik tai, kad tai buvo pavasaris. Jis atvažiuoja dažnai pas juos, kadangi jie yra susidraugavę, būna, kad atvyksta net kelis kartus per mėnesį, kitą kartą neužsuka kokias kelias savaites. Dažniausiai pas juos miega po 1-2 dienas, kitą kartą užsuka tik kavos, pabendrauti. Paskutinį kartą buvo atvažiavęs rugsėjo pirmomis dienomis, dar pamena, kad atvežė jo žmonai tuščius stiklainius. Apie ką kalbėjo tiksliai neprisimena, apie bereikšmius dalykus, tačiau prisimena, kad kalbėjo apie grybus, kad nori grybauti. Taip pat nori pridėti, kad E. buvo pasakojęs, kad pardavė minėtą „Renault“ automobilį, tačiau pirkėjas pareiškė pretenzijas, kad jam pardavė nevažiuojantį automobilį. E. sakė, kad viskas gerai buvo su minėtu automobiliu, dar patys tą matė, patys juo važiavo, o čia jį kaltina nebūtais dalykais. Apie tai žinojo jau senai, kažkada buvo pasakojęs, tačiau, kad buvo pasirašyta kitu vardu, apie tai nieko nežino, E. apie tai nieko nepasakojo. Iš jo pasakojimo iš anksčiau, jis buvo supratęs, kad jis pats pardavė minėtą žydros spalvos automobilį. Taip, jis gali patvirtinti, tuo metu kai jis buvo atvažiavęs į Palangą su „Renault“ automobiliu, jis neturėjo techninių gedimų, kadangi jie su juo važinėjosi, E. atvažiavo juo iš Kauno ir grįžo atgal. Kiek pamena minėtu automobiliu jis buvo atvažiavęs galbūt du kartus. Jis taip pat sakė, kad minėtam automobiliui ieško kėdės, kadangi trūko vienos, kiek žino kažkur važiavo ieškoti pirkti. Kiek prisimena jis pasakojo, kad rado pirkti kitą automobilį (dabartinį) su visomis kėdėmis, todėl pardavė „Renault“. Jam reikalingos visos kėdės, kadangi jis dirba pavežėju „Bolt“ (1 t., b. l. 192–194).
2020 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17262-20, kadangi buvo gautas 2020 m. balandžio 28 d. T. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 25 d. apie 8:15 val. pareiškėjas T. V. susitiko su asmeniu, kuris prisistatė K. S., parodė K. S. asmens tapatybės kortelės kopiją, bei iš minėto asmens nupirko automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarydami pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartyje pardavėjas pasirašė K. S. vardu bei nurodė minėto asmens duomenis, pasirašė. Tą pačią dieną paaiškėjo, kad automobilis turi didelių defektų, o jį pardavęs asmuo yra ne K. S., o visai kitas asmuo, galimai - E. V., tačiau pareiškėjas negali apginti savo teisių civiline tvarka, nes tarp jo ir pardavėjo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis yra negaliojanti (1 t., b. l. 6–7).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), būsena: išregistruota automatiškai, savininkas K. S.. 2020 m. vasario 29 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2020 m. vasario 29 d. M. M. (1 t., b. l. 18).
2020 m. gegužės 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. S. pateikė 2020 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, kurioje užfiksuota, jog K. S. parduoda M. M. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300 eurų. 2020 m. vasario 29 d. VĮ „Regitra“ išduotoje pažymoje užfiksuota, jog 2020 m. vasario 29 d. pranešta apie transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko pasikeitimą (1 t., b. l. 61–64).
2020 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. M. pateikė 2020 m. vasario 28 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, kurioje užfiksuota, jog M. M. pardavė E. V. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 330 eurų (1 t., b. l. 77–79).
2020 m. gegužės 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. V. pateikė 2020 m. balandžio 24 d. sudarytą automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad K. S. parduoda T. V. minėtą automobilį už 950 eurų (1 t., b. l. 42–45).
2020 m. gegužės 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. V. atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 (E. V.), esantį asmenį, kuris 2020 m. balandžio 24 d. pardavė automobilį ir sudarė sutartį, pasirašydamas K. S. vardu. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, akių žvilgsnio, apvalaus veido, plaukų (1 t., b. l. 35–41).
Iš T. V. prie pareiškimo pateikto internetinio skelbimo „autoplius.lt“ nuotraukos matyti, kad skelbime nurodyta, kad „parduodamas šeimos automobilis. Pirmi šeimininkai Lietuvoje. Techniškai tvarkingas, investicijų šiai dienai nereikia. Visą dominančią informaciją suteiks telefonu... „Renault Espace“, 1,9 l vienatūris. Privatus pardavėjas - Palanga. Telefono numeris +(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–10, 12).
2020 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto automobilio apžiūros dokumente fiksuojama, jog <...> Užvedus automobilį ir įkaitinus iki darbinės temperatūros, aušinimo skystis pradeda bėgti per išsiplėtimo bakelyje padarytą savadarbę skylę.<...>Patikrinimo rezultatai: Automobilio varikliui reikalingas kapitalinis remontas.<...> Eksploatacija automobilio negalima.<...> (2 t., b. l. 9).
Iš 2020 m. spalio 9 d. nukentėjusiojo T. V. elektroninio laiško matyti, kad jis pateikia automobilio nuotrauką ir pažymi, jog matomas išsiplėtimo inde padaryta savadarbė skylė bei automobilio ant tepalo lygio matuoklio aušinimo skysčio ir tepalo susimaišymo žymės (2 t., b. l. 14–21).
2020 m. rugsėjo 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atsakydami į užklausą dėl „autogidas.lt“ tinklalapyje 2020 m. vasario 26–28 d. talpinto skelbimo apie parduodamą „Renault Espace“, 2004 m. (ar vėlesnių metų), 1,9 l dyzelinas, mėlyna spalva, galimai nurodomas kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimų apie parduodamą „Renault Espace“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Pateiktas telefono numeris buvo nurodytas 2019 m. skelbime parduodant „Ford Focus“ (2 t., b. l. 1–6).
Iš 2020 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad K. S. 2020 m. gegužės 2 d. 12.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 16 km/val., važiavo 66 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) (3 t., b. l. 116–118).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. E223-001 išvadoje nurodyta:
Klausimas:
1. Ar transporto priemonės „Renault Espace“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir variklio skyriaus mazgai yra techniškai tvarkingi?
Išvada:
Vizualiai apžiūrint transporto priemonę „Renault Espace“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir variklio skyriaus mazgai yra techniškai tvarkingi, išskyrus aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, kurio viduje matosi juodos spalvos apnašos ir kairėje pusėje, netoli tvirtinimo kronšteino yra kiaurymė, kurios gamykla gamintoja nenumatė. Kadangi variklio užvesti nebuvo galimybių, apie variklio techninį tvarkingumą ekspertai pasisakyti negali. Variklio užvedimas nėra ekspertizės objektas.
Klausimas:
2. Jeigu transporto priemonės „Renault Espace“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir variklio skyriaus mazgai yra techniškai netvarkingi:
a) ar šie gedimai išoriškai pastebimi, ar jie atsirado automobilį techniškai eksploatuojant, ar jie padaryti dirbtinai;
Išvada:
Vizualiai apžiūrėjus, techniškai netvarkingas yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis: vidinės sienelės padengtos juodos spalvos apnašomis ir kairėje pusėje ne gamyklos gamintojos padaryta kiaurymė. Vidinių sienelių juodos spalvos apnašos yra lengvai išoriškai matomos
Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio kiauryme yra sunkiai pastebima, nes padaryta yra mažai matomoje vietoje - už tvirtinimo kronšteino. Ši kiaurymė yra padaryta dirbtinai. Techniškai eksploatuojant automobilį tokia kiaurymė, tokioje vietoje atsirasti negali.
Klausimas:
b) Atsižvelgiant į šios transporto priemonės pagaminimo datą ir nuvažiuotą atstumą, per kiek laiko ar kiek nuvažiavus kilometrų galėjo atsirasti nustatyti šios transporto priemonės variklio ar jo skyriaus gedimai, automobilį techniškai eksploatuojant;
Išvada:
Aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašos susidaro labai greitai, kai variklio tepimo sistemos alyva patenka į aušinimo sistemą. Priklausomai nuo prasisunkusios alyvos kiekio, transporto priemonės eksploatavimo režimo ir kitų veiksnių, tai gali įvykti nuo keliasdešimties kilometrų iki kelių šimtų kilometrų arba nuo valandos iki keliolikos valandų.
Aušinimo skysčio bakelio kiaurymės atsiradimas techniškai eksploatuojant automobilį nėra susijęs nei su eksploatacijos laiku, nei su nuvažiuotais kilometrais.
Klausimas:
c) Ar rūpestingas ir apdairus asmuo, turintis patirties taisant automobilius, galėjo išoriškai pastebėti esamus šios transporto priemonės variklio ar jo skyriaus gedimus.
Išvada:
Rūpestingas ir apdairus asmuo, turintis patirties taisant automobilius, galėjo išoriškai pastebėti aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašas, jeigu jos apžiūros metu buvo. Aušinimo skysčio bakelio kiaurymę pastebėti rūpestingam ir apdairiam asmeniui, net ir turinčiam patirties taisant automobilius, yra sudėtinga, nes toks „remonto“ būdas nėra plačiai naudojamas. Kiaurymė yra sunkiai pastebimoje vietoje.
Klausimas:
d) Ar ši transporto priemonė gali (galėjo) techniniu požiūriu dalyvauti eisme su esamais defektais, jeigu galėjo - kiek kilometrų galima nuvažiuoti su tokios būklės transporto priemone važiuojant 50 km/h greičiu bei važiuojant 90 km/h greičiu?
Išvada:
Techniniu požiūriu - dėl cilindrų bloko galvutės tarpinės nesandarumo arba galvutės trūkimo, aušinimo skysčio nuotėkio - ši transporto priemonė galėjo dalyvauti eisme, tai yra transporto priemonė buvo pajėgi važiuoti. Kadangi apžiūros metu nebuvo galimybės užvesti variklio ir tokiu būdu nustatyti variklio būklės, gedimų laipsnio, todėl nėra galimybės daryti prielaidas kiek kilometrų galimai yra nuvažiuota su šiais gedimais, arba kiek kilometrų dar galima nuvažiuoti Šie atstumai tiesiogiai priklauso nuo automobilio variklio darbo režimo.
Klausimas:
e) Ar galima nustatyti, remiantis „Regitros“ ir kitų įstaigų turimais duomenimis, kokia yra šio automobilio rida nuo jos pagaminimo ir kiek kilometrų ji yra nuvažiavusi nuo jos pardavimo 2020 m. balandžio 25 d.
Išvada:
Remiantis „Regitros“ duomenimis nėra galimybių nustatyti šios transporto priemonės ridų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „(duomenys neskelbtini)“ fiksuoja transporto priemonių ridą, bet tai atlieka tik tada. kai automobilis atvyksta atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Paskutinė fiksuota rida buvo: 2019 m. kovo 1 d. 281105 km („(duomenys neskelbtini)“ duomenų išrašas pateiktas Prieduose).
Nustatyti, kiek kilometrų ši transporto priemonė yra nuvažiavusi nuo jos pardavimo 2020 m. balandžio 25 d. nėra galimybių. (detalus paaiškinimas ekspertizės akto 2.2. skyriuje) (4 t., b. l. 74–103).
Ekspertas A. V. parodė, kad tvirtina savo duotą išvadą ir papildomai nurodė, kad atliekant ekspertizę didžiausia problema buvo tai, kad nebuvo galima užvesti automobilio. Tiksliau būtų atsakyta į užduotus ekspertizės klausimus, jeigu ekspertizės atlikimo metu būtų užvestas pateikto automobilio variklis. Automobilis labai seniai stovėjo neužvestas, ji bandė užkurti, nepavyko. Prancūziškuose automobiliuose yra problema, kai senesnio laidos automobiliuose yra nusėdęs akumuliatorius, rakto baterija taip pat, išsiprogramuoja užvedimo funkcija. Akumuliatoriaus pakeitimas neišsprendžia šios problemos, todėl automobilio variklio nepavyko užkurti. Tyrimas buvo atliktas neužkūrus variklio. Nustatė, kad tyčia buvo sugadintas automobilio variklio aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelis, jį pradūrus sunkiai matomoje vietoje. To veiksmo tikslas buvo sumažinti slėgį aušinimo sistemoje. Aušinimo sistemoje turi būti tam tikras slėgis. Dėl galvutės trūkimo, kitų defektų, yra galimas slėgio padidėjimas aušinimo sistemoje. Padidėjus slėgiui aušinimo sistemoje, gali trūkti aušinimo sistemos žarna, plyšti radiatorius. Įprastai tokiu atveju slėgio sumažinimui atsukamas aušinimo sistemos bakelio kamštis. Jeigu tvarkinga aušinimo sistema, slėgis bakelyje būna iki 1 atmosferos. Automobiliuose, dirbant varikliui, gali būti viena iš keturių slėgio padidėjimo aušinimo sistemoje priežasčių. todėl tokiu atveju numatyta, kad per išsilėtimo bakelio kamštį slėgio perteklius išeitų oro arba skysčio pavidalu. Varikliui pakaitinus, aušinimo sistemos skysčio slėgis didėja. Senesniems automobiliams tam, kad sumažinti slėgį aušinimo skysčio bakelyje, tyčia atsukamas jo kamštis. Jeigu atsuktas kamštis, priėjus prie automobilio ir jį apžiūrint, tokio automobilio pirkėjas gali tai pastebėti. Tiriamu atveju išsiplėtimo bakelyje buvo padaryta skylutė sunkiau matomoje vietoje. Mano, skylutė buvo padaryta ne pragręžiant, o pradeginant. Skylutės skersmuo - iki 3 mm. Kiaurymėje yra iškilimai - tai liudija, kad buvo taip padaryta skylutė. Ją galima buvo padaryti įkaitinta adata, ar sąvaržėle. Nėra galimybės nustatyti, kaip ta skylutė buvo padaryta. Bakelis padarytas iš temperatūrai atsparios medžiagos. Kaip ekspertas pirmą kartą susiduria su tokiu atveju, kai tyčia, dėl slėgio sumažinimo aušinimo skysčio bakelyje, būtų padaryta kiaurymė. Dažniausiai sugadinamas kamščio bakelio vožtuvėlis, prasukamas kamštis slėgiui išleisti. Šiuo atveju, patikrinus kamštį, jis bus užsuktas. Anksčiau ar vėliau galima pastebėti, kad padaryta skylutė bakelyje, jeigu jame yra aušinimo skysčio ir jis išteka pro tokią skylutę. Pirkimo metu didesnė dalis pirkėjų žiūri, kaip juda aušinimo skystis bakelyje, dirbant varikliui. Tam, kad nustatyti, ar yra dujų pratekėjimas, reikia žiūrėti, ar burbuliuoja skystis išsiplėtimo bakelyje, dirbant varikliui. Pagal tai gali daryti prielaidas ir išvadas, kiek stipriai yra pažengęs atsiradęs variklio trūkumas – neleistinas slėgio didėjimas. Yra keturios priežastys, dėl ko gali būti slėgio padidėjimas aušinimo sistemoje: cilindrbloko galvutės defektas, variklio galvutės trūkimas, turbinos ir EGR sistemos gedimas. Dažniausiai būna bloga tarpinė, galvutė ar EGR sistemos gedimas. Šiuose „Renault“ automobilių varikliuose turbinos gedimo tokio nebūna, nes čia turbina neaušinama. Dėl tokios tyčia padarytos skylutės, jeigu užkurtas variklis, važiuot galima. Jeigu yra variklio galvutė trūkusi, neužkursi automobilio. Realiai, dėl visų likusių trijų priežasčių, dėl ko gali būti slėgio padidėjimas aušinimo sistemoje, galėjo tirto automobilio variklis pradėti kaisti ir todėl nevažiuoti. Kad su juo kažkiek kilometrų nukentėjusysis nuvažiavo, rodo, kad dar nebuvo pasiekta kritinė riba, kuri atsirado jau automobiliui toliau pavažiavus ir užkaitus varikliui. Mano, apie 30 km galėtų taip nuvažiuoti. Be problemų galėtų nuvažiuoti ir toliau, jeigu būtų ekonominis vairavimas. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį Kaune, aikštelėje. Greitkelyje, tikėtina, važiavo greičiau, nemažiau 90–110 km/h greičiu. Tuomet nuvažiuojamas atstumas automobiliu su minėtu defektu sumažėja iki 10–15 km. Jeigu variklis būtų užkurtas, pasakytų tiksliau. Negali pasakyti, kiek buvo progresavęs defektas. Tyrimo metu bakelis buvo juodas - buvo apnašos, galimai dėl nešvaraus skysčio. Bakelyje variklinės alyvos pėdsakų šiuo atveju nesimatė. Tikėtina dėl oro, o ne tepalo, patekimo į degimo sistemą. Iš esmės didelio skirtumo nebūtų, jeigu būtų trūkusi galvutė. Jeigu buvo tik padaryta skylutė bakelyje, o kitų defektų automobilis neturėjo, mano, kad skylutė turėtų įtakos automobilio eksploatavimui. Aušinimo sistema yra uždara. Šiuo atveju automobilį eksploatuoti buvo kažkiek galima, bet jis nėra techniškai tvarkingas. Tam tikromis eksploatavimo sąlygomis vis tiek pradėtų bėgti aušinimo skystis. Sumažėjus skysčiui, virimo temperatūra didėja. Pavyzdžiui, jeigu automobilis stovi spūstyje, esant 35 laipsnių karščiui, variklis pradėtų kaisti. Tokiu atveju variklio aušinimo skystis užvirtų. Po to gali sugesti ir variklio galva, ir tarpinė. Nuo vieno karto, greičiausiai, nieko nebūtų, bet po antro, trečio karto, didelė tikimybė, kad tai įvyksta ir variklis sugenda. Skylutės padarymas duoda tik slėgio dingimą. Skylutė buvo minimum 1 mm skersmens. Per skylutę eina oras. Išėjus orui, gali eiti skystis. Išsiplėtimo bakelyje būna pusė oro, pusė skysčio. Pradūrus skylutę, oras, esantis bakelyje, su atmosferos oru jungiasi tiesiogiai. Skystis pradės kilti, labiau įšylant varikliui. Užtenka vienos skylutės, kad būtų sumažintas slėgis. Jeigu užsikirto termostatas, gali būti ir kitos slėgio pakilimo aušinimo sistemoje priežastys - termostato gedimas, ant radiatoriaus dulkės. Sukritus keliems veiksniams, gali būti toks atvejis, bet tokie atvejai gana reti. Nenori sutikti su tuo, kad skysčio spalva buvo pakitusi nuo radiatoriaus. Jeigu automobilis važiuoja tvarkingai, drumzlių radiatoriuj neturi susidaryti ir per ilgus metus jo eksploatavimo. Jeigu važiuoja automobilis 20 metų, nuosėdų neras. Jeigu netvarkingai keičiamas variklis, tada gali susidaryti drumzlės radiatoriuje. Pagrindinis gedimas, dėl kurio negalėjo eksploatuoti automobilio, - nesumažėjęs EGR gedimas. Arba orą paduoda, arba tepalą paduoda, arba perkaitino variklį, po to patenka variklinė alyva. Apnašos bakelyje - tai nėra variklinė alyva. Apnašos yra kitos kilmės. Gali būti nešvarus skystis ir dėl atidirbusių dujų patekimo.
2022 m. liepos 9 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu E. V. pateikė parašytą jam diktuojamą 2020 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tekstą (4 t., b. l. 19–25).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius pateikė E. V. prašymo išduoti (pakeisti) pasą ir tapatybės kortelę originalus (4 t., b. l. 26–28).
2022 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė darbuotojo K. S. ranka rašytus ir pasirašytus dokumentus (4 t., b. l. 29–39).
2022 m. liepos 26 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu K. S. pateikė parašytą jam diktuojamą 2020 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tekstą (4 t., b. l. 40–46).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1492 (22) konstatuota, kad: 1. 2020 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „2020 04 24 8 00 Kaunas (duomenys neskelbtini) K. S. (duomenys neskelbtini) T. V. (duomenys neskelbtini) Renault Espace (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Trūkumai aptarti, pretenzijų neturiu K. S. T. V.“ parašė vienas asmuo– E. V.. 2.1. Šios sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. S.“ pasirašė ne K. S., o kitas asmuo. 2.2. Nustatyti, ar šios sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. pasirašė E. V. negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.
Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad palyginus tiriamąjį parašą K. S. vardu su E. V. lyginamajam tyrimui pateiktais rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyta pavienių bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumų, pakankamų teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių negalima, nes tiriamasis parašas nesudėtingos transkripcijos, jame pastebimi piešimo, nenatūralios rašysenos požymiai. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar K. S. vardu, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, pasirašė E. V. ar kitas asmuo, negalima (4 t., b. l. 11–14).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013).
Kaltinamasis E. V. kaltę neigia. Jis nurodė, kad internete patalpinus skelbimą apie parduodamą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam paskambino T. V., su kuriuo sutarė kitą dieną susitikti Kaune. Jis sakė atvyksiąs su autotechniku, iš anksto sms žinute atsiuntė savo asmens duomenis, reikalingus sutarčiai užpildyti. Atvykęs T. V. su automechaniku apžiūrėjo automobilį, pravažiavo juo. T. V. sumokėjo 950 eurų. Kaltinamasis nurodė, kad iš vakaro jau buvo surašęs dvi sutartis. Sutartyje pardavėju nurodė asmenį, kurio pavardė buvo nurodyta technikiniame pase, nes to reikalauja VĮ „Regitra“. Sutartis jis kartu su šiukšlėmis buvo radęs automobilyje. Mano, kad gal tas sutartis paliko pardavėjas, kuris jam pardavė automobilį, M. M., o gal pirmasis pardavėjas, kuris pardavė M. M.. Praėjus valandai po sandorio skambino T. V. ir pasakė, kas atsitiko automobiliui. Sakė jam, kad nesinervuotų, kad gali būti daug gedimų, gal užsikirto termostatas. Kaltinamasis nurodė, kad parduotą automobilį jis eksploatavo porą mėnesių, jis buvo sutvarkytas, buvo nuvykęs į Palangą, ką gali patvirtinti liudytojai A. B. ir A. B.. Pagal pirkimo- pardavimo sutartį „Regitrai“ aktualu, kad technikinis pasas sutaptų su pardavėju. Technikiniame pase buvo nurodytas asmuo, kurį nurodė kaip pardavėją. Tai- K. S.. Jis pametė senas pirkimo – pardavimo sutartis. Jis sutartyje nenurodė automobilio trūkumų, nes jų nebuvo. Prieš parduodant pakeitė sankabą, tepalus. T. V. pakeitė sutartyje nurodytą 300 eurų sumą į 950 eurų sumą, už kurią ir pirko automobilį.
Kaltinamojo parodymai vertinti kritiškai, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų, todėl laikytini kaltinamojo siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu kritiškai vertinami ir jo pažystamų A. M. A. ir A. B. bei A. B. parodymai, nes jų parodymai, nors ir ne esminiai, akivaizdžiai yra šališki kaltinamojo naudai, jie paneigti byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams.
Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo T. V. parodymai, kad jis, norėdamas įsigyti pagal skelbimą parduodamą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė telefonu su jį parduodančiu asmeniu. Asmuo prisistatė K. vardu. Papasakojo, kad automobilis tvarkingas, o defektai yra nereikšmingi, eksploatuoti jį netrukdo. Apžiūrėti automobilį jis atvyko kartu su A. A.. Automobilis buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini)gatvėje. Apžiūrėjus automobilį, jis atrodė tvarkingas, taip pat pravažiavo su juo nedidelį atstumą. Apžiūrėjus automobilio dokumentus, buvo matyti, kad automobilio savininkas yra K. S.. Taip pat pardavėjas padavė atšviestą asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo K. S. duomenys. Pardavėjo prašė nusiimti kaukę, kad galėtų įsitikinti, jog tai tas pats asmuo. Nei jis, nei pardavėjas neturėjo sutarties blanko. Pardavėjas pasakė, kad šalia gyvena jo giminaitis, iš kurio paims sutarties blankus. Jis grįžo su jau užpildytomis sutartimis. Pardavėju buvo nurodytas K. S., o pirkėjas – T. V.. Jie buvo sutarę automobilio pirkimo kainą už 950 eurų, tačiau sutartyje buvo įrašyta 300 eurų suma. T. V., nesutikdamas su šia suma, įrašė tikrąją automobilio pirkimo-pardavimo kainą – 950 eurų. Po to, jam automobiliu važiuojant link Vilniaus, sukilo automobilio darbinė temperatūra ir automobilis sustojo. Paskambinus pardavėjui šis pasakė, kad galimai kaltas termostatas, tačiau atsidarius mašinos kapotą pamatė, kad išsiplėtimo inde yra skylė, kad iš variklio išeitų slėgis. Pardavėjas telefono nebekėlė. Automobilį traliuku nutransportavo į Vilnių. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis E. V. yra automobilio pardavėjas, prisistatęs K..
Nukentėjusiojo nurodytas automobilio įsigijimo aplinkybes patvirtino liudytojas A. A., kartu su T. V. vykęs pirkti automobilio. Jis patvirtino, kad pardavėjas prisistatė K., ne E. V.. Jis su T. V. apžiūrėjo automobilį ir pardavėjas nurodė, kad automobilis turi tik nežymų defektą – įlenktas galinis sparnas, o automobilis tvarkingas, jis į jį investavo. Jis pabandė pavažiuoti automobiliu, viskas atrodė tvarkingai. Pardavėjas turėjo tik atšviestą asmens tapatybės kortelę, nurodė, kad ją yra pametęs, vėliau pasidarys naują. Kadangi nei pirkėjas, nei pardavėjas neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties blankų, pardavėjas nurodė, kad atsineš juos ir netrukus grįžo su jau užpildytomis sutartimis. Sutartyje buvo nurodyta 300 eurų automobilio kaina, tačiau T. V. nesutiko ir nubraukęs padarė 950 eurų sumą. Jo akivaizdoje sutartis pasirašė ir T. V., ir pardavėjas, prisistatęs K.. Po sandorio sudarymu jie išvažiavo ir pravažiavus apie 15 min pamatė, kad iš T. V. automobilio eina dūmai. Sustoję atidarė variklio dangtį ir pamatė, kad iš automobilio bėga aušinimo skystis. T. V. telefonu pardavėjui pasakė apie gedimą, o vėliau telefono nebekėlė. T. V. automobilį į Vilnių nutransportavo techninė pagalba.
Šie liudytojo parodymai, kaip ir nukentėjusiojo T. V. parodymai paneigė kaltinamojo versiją apie tai, kad jis buvo radęs užpildytą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pardavėju buvo nurodytas K. S.. Pažymėtina ir tai, kad baigiant nagrinėti bylą, kaltinamasis pripažino pats užpildęs pirkimo-pardavimo sutarties blanką, tačiau neigė ją pats pasirašęs. Tačiau šios aplinkybės yra nustatytos nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymais, kurie patvirtino, kad kaltinamasis jų akivaizdoje K. S. vardu pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, kurią prieš tai jau užpildytą atsinešė.
Kaltinamojo versiją apie jo rastą užpildytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1492 (22), kuriame konstatuota, kad: 1. 2020 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „2020 04 24 8 00 Kaunas (duomenys neskelbtini) K. S. (duomenys neskelbtini) T. V. (duomenys neskelbtini)Renault Espace (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Trūkumai aptarti, pretenzijų neturiu K. S. T. V.“ parašė vienas asmuo– E. V.. 2.1. Šios sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. S.“ pasirašė ne K. S., o kitas asmuo. 2.2. Nustatyti, ar šios sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. pasirašė E. V. negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Nors ekspertizės aktu asmuo, kuris pasirašė sutartį nenustatytas, tačiau jis taip pat ir nepaneigia nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymų dėl sutarties pasirašymo aplinkybių.
Liudytojas K. S. parodė, kad jis turėtą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300 eurų pardavė M. M.. Automobilis buvo senas, jo variklis buvo sugedęs, taisyti neapsimokėjo. Jis automobilį pardavė į autolaužyną, o 2020 m. vasario 29 d. įregistravo automobilio pardavimą „Regitroje“. Vėliau per seserį jo ieškojo automobilio pirkėjas, klausinėjo apie gedimus, sakė, kad remontavo variklį. Vėliau tas pats asmuo jam skambino ir klausinėjo, ką jis sakė per apklausą tyrėjai, papasakojo, kad buvo pametęs dokumentus, todėl automobilį pardavė pagal suklastotą sutartį su jo vardu, dėl ko jis buvo nepatenkintas. Liudytojas taip pat nurodė, kad jokių blankų automobilyje nepaliko, automobilis buvo išvalytas. Paliko tik automobilio registracijos liudijimą. Šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis pardavė automobilį pagal sutartį, kurioje buvo įrašytas pardavėjas K. S..
Liudytojas M. M. patvirtino, kad jis iš K. S. pirko sugedusį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300 eurų, ir neremontavęs jo už poros dienų pardavė E. V. už 330 eurų. To automobilio variklis kaito, su juo toli nuvažiuoti negalėjo.
Liudytojas A. N. parodė, kad jis remontavo E. V. automobilį „Renault Espace“, pakeitė sankabą, tepalus ir filtrus. Šio automobilio variklio diagnostikos neatliko, bet po remonto pravažiavo su juo, automobilis atrodė tvarkingas.
Liudytojai A. B. ir A. B. patvirtino, kad E. V. buvo atvykęs į Palangą automobiliu „Renault Espace“, važinėjo juo, o vėliau pasakojo, kad buvo apkaltintas nebūtais dalykais, kad pardavė nevažiuojantį automobilį. Tačiau apie tai, kad E. V. sutartį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sudarė ne savo, o kito asmens vardu, nežinojo.
Liudytojas M. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtino, kad jis ant traliuko nutransportavo T. V. įsigytą ir kelyje sugedusį automobilį, už tai išrašė sąskaitą-faktūrą. Automobilį pristatė į autoservisą. T. V. minėjo, kad kaito automobilio variklis.
Liudytojas V. L., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, parodė, kad jis atliko automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrą, o direktorius surašė automobilio trūkumus defektacijos akte. Patikrinimo metu buvo nustatyti variklio defektai, kad parpūsta variklio galvutės tarpinė, kadangi buvo pragręžta skylė išsiplėtimo bakelyje, taip siekiant prailginti automobilio eksploatavimą. Mano, kad pavažiavus, sustojus, įpylus antifrizo, galima nuvažiuoti ir į Palangą. Eksploatuojant tokį automobilį, jo būklė turi po truputį blogėti. Tarpinis prabėgimas progresuos, atsiras alyvos prabėgimas. Jeigu antifrizas patekinės į cilindrą, variklis taps neremontuojamas.
Liudytojo V. L. parodymai patvirtino, kad nukentėjusiojo įsigytas automobilis buvo su mechaniniu išsiplėtimo bakelio pažeidimu, padarytu siekiant prailginti automobilio eksploatacijos laiką. Ankstesni automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkai K. S. ir M. M. patvirtino, kad automobilis buvo su variklio defektu ir parduodant automobilį pirkėjams apie tai buvo žinoma, jis buvo parduotas tikslu atiduoti į autolaužyną.
Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. E223-001, kurio išvadoje nurodyta, kad 1. Vizualiai apžiūrint transporto priemonę „Renault Espace“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir variklio skyriaus mazgai yra techniškai tvarkingi, išskyrus aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, kurio viduje matosi juodos spalvos apnašos ir kairėje pusėje, netoli tvirtinimo kronšteino yra kiaurymė, kurios gamykla gamintoja nenumatė. Kadangi variklio užvesti nebuvo galimybių, apie variklio techninį tvarkingumą ekspertai pasisakyti negali. Variklio užvedimas nėra ekspertizės objektas. 2. Vizualiai apžiūrėjus, techniškai netvarkingas yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis: vidinės sienelės padengtos juodos spalvos apnašomis ir kairėje pusėje ne gamyklos gamintojos padaryta kiaurymė. Vidinių sienelių juodos spalvos apnašos yra lengvai išoriškai matomos. Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio kiauryme yra sunkiai pastebima, nes padaryta yra mažai matomoje vietoje - už tvirtinimo kronšteino. Ši kiaurymė yra padaryta dirbtinai. Techniškai eksploatuojant automobilį tokia kiaurymė, tokioje vietoje atsirasti negali. Aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašos susidaro labai greitai, kai variklio tepimo sistemos alyva patenka į aušinimo sistemą. Priklausomai nuo prasisunkusios alyvos kiekio, transporto priemonės eksploatavimo režimo ir kitų veiksnių, tai gali įvykti nuo keliasdešimties kilometrų iki kelių šimtų kilometrų arba nuo valandos iki keliolikos valandų. Aušinimo skysčio bakelio kiaurymės atsiradimas techniškai eksploatuojant automobilį nėra susijęs nei su eksploatacijos laiku, nei su nuvažiuotais kilometrais. Rūpestingas ir apdairus asmuo, turintis patirties taisant automobilius, galėjo išoriškai pastebėti aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašas, jeigu jos apžiūros metu buvo. Aušinimo skysčio bakelio kiaurymę pastebėti rūpestingam ir apdairiam asmeniui, net ir turinčiam patirties taisant automobilius, yra sudėtinga, nes toks „remonto“ būdas nėra plačiai naudojamas. Kiaurymė yra sunkiai pastebimoje vietoje. Techniniu požiūriu - dėl cilindrų bloko galvutės tarpinės nesandarumo arba galvutės trūkimo, aušinimo skysčio nuotėkio - ši transporto priemonė galėjo dalyvauti eisme, tai yra transporto priemonė buvo pajėgi važiuoti. Kadangi apžiūros metu nebuvo galimybės užvesti variklio ir tokiu būdu nustatyti variklio būklės, gedimų laipsnio, todėl nėra galimybės daryti prielaidas kiek kilometrų galimai yra nuvažiuota su šiais gedimais, arba kiek kilometrų dar galima nuvažiuoti Šie atstumai tiesiogiai priklauso nuo automobilio variklio darbo režimo. Remiantis „Regitros“ duomenimis nėra galimybių nustatyti šios transporto priemonės ridų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „(duomenys neskelbtini)“ fiksuoja transporto priemonių ridą, bet tai atlieka tik tada. kai automobilis atvyksta atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Paskutinė fiksuota rida buvo: 2019 m. kovo 1 d. 281105 km („(duomenys neskelbtini)“ duomenų išrašas pateiktas Prieduose). Nustatyti, kiek kilometrų ši transporto priemonė yra nuvažiavusi nuo jos pardavimo 2020 m. balandžio 25 d. nėra galimybių.
Ši eksperto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis T. V. ir liudytojas A. A., kartu su T. V. vykęs pirkti automobilio, padaryto defekto galėjo nepastebėti, nes, kaip patvirtinta ekspertizės akte, aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio kiauryme yra sunkiai pastebima, nes padaryta yra mažai matomoje vietoje - už tvirtinimo kronšteino. Ši kiaurymė yra padaryta dirbtinai. Techniškai eksploatuojant automobilį tokia kiaurymė, tokioje vietoje atsirasti negali. Liudytojas K. S. parodė, kad jis turėtą seną automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300 eurų pardavė M. M.. Liudytojas patvirtino, kad automobilio variklis buvo sugedęs, jį taisyti neapsimokėjo. Liudytojas automobilį pardavė į autolaužyną, o 2020 m. vasario 29 d. įregistravo automobilio pardavimą „Regitroje“. Liudytojas M. M. patvirtino, kad jis iš K. S. pirko žinomai sugedusį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300 eurų, ir neremontavęs jo už poros dienų pardavė E. V. už 330 eurų. Liudytojas patvirtino, kad to automobilio variklis kaito, su juo toli nuvažiuoti negalėjo. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad E. V. žinojo, kad automobilis yra sugedęs. Kaltinamasis automobilį remontavo pas liudytoją A. N., pakeitė sankabą, tepalus ir filtrus. Šio automobilio variklio diagnostikos neatliko, bet po remonto pravažiavo su juo, automobilis atrodė tvarkingas. Šie liudytojo A. N. parodymai neprieštarauja ekspertizės aktui ir nukentėjusiojo parodymams, kurie teigė, kad tam tikrą kelią šiuo automobiliu buvo galima nuvažiuoti, tačiau važiuojant ilgesnį atstumą, užkaistų variklis.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. V. jau pateikdamas skelbimą dėl parduodamo automobilio nurodė neteisingus duomenis, tai yra kad tai šeimos automobilis, jis pirmas savininkas bei kad jis techniškai tvarkingas. Kaltinamasis nuo pat bendravimo su pirkėju pradžios prisistatė ne savo, o K. S. vardu, parodė atšviestą dokumentą K. S. vardu ir pateikė užpildytą sutartį, kur pardavėju įrašytas ne jis, o K. S.. Minėtą sutartį pirkėjo ir jo draugo akivaizdoje kaltinamasis pasirašė K. S. vardu ir jos pagrindu pardavė automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. V.. Tai, kad pardavėjas, prisistatęs K., yra kaltinamasis E. V., nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką, metu bei nagrinėjant bylą teisme.
Automobilio defekto buvimą patvirtina ne tik nukentėjusiojo T. V., liudytojo A. A. parodymai, bet ir K. S., M. M. parodymai bei autoservise „(duomenys neskelbtini)“ atliktos apžiūros išvados, kad automobilio eksploatuoti negalima, serviso mechaniko V. L. parodymai. Tai konstatuota ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-1492 (22). Liudytojas A. N. parodė, kad jis tvarkė E. V. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau variklio diagnostikos neatliko, automobilis jam pasirodė tvarkingas. Tai nepaneigia aukščiau minėtų liudytojų parodymų, kad automobilis buvo su defektu, nes variklio šis liudytojas netikrino.
Kaltinamojo versija apie tai, kad jis pasirašė sutartį K. S. vardu dėl to, kad nukentėjusiajam nebūtų problemų registruojant sutartį „Regitroje“, neatitinka tikrovės, nes K. S. jau buvo įregistravęs automobilio pardavimą, jis jau buvo registruotas M. M. vardu.
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina byloje esančios automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys, VĮ „Regitra“ informacija.
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad E. V. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą oficialų dokumentą, ir apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent, 2020 m. balandžio 25 d. apie 8:15 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs kitu asmeniu - K. S., tyčia suklastojo oficialų dokumentą, t. y. ranka įrašė transporto priemonės automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje žinomai melagingus, svetimus pardavėjo K. S. asmens duomenis: asmens kodą, vardą, pavardę, ir pasirašė už K. S., taip apgaule T. V. už 950 eurų pardavė kaip techniškai tvarkingą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, jog automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslėpdamas nuo pirkėjo. Tokiu būdu nukentėjusiajam T. V. padarė 950 eurų turtinę žalą.
Kaltinamojo E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis yra teistas 2000 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 212 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 42 straipsniu (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2000 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu paleistas lygtinai 28 dienas.
Kaltinamasis E. V. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 124–128), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130–141), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 151), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (1 t., b. l. 148), dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimumui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1052,60 Eur turtinės ir 450 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46–52). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro transporto priemonės vertė – 950 eurų, transporto priemonės transportavimas – 72,60 eurų bei 30 eurų išlaidos vykstant pas tyrėją į Kauną. Dėl padarytos neturtinės žalos reiškia 450 eurų ieškinį. Jis nurodė, kad automobilį pirko asmeniniam naudojimui, kasdieniniams poreikiams tenkinti. Jis gyvena Vilniaus rajone, turi prašyti kaimynų, kad padėtų nuvykti į darbą ir atgal. Negali padėti savo mamai, kuri yra pensininkė ir gyvena viena. Jis jaučia įtampą ir nuovargį. Negalėdamas užregistruoti transporto priemonės, negali atlikti automobilio remonto darbų.
Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis T. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė 1052,60 Eur turtinę žalą (transporto priemonės vertė – 950 eurų, transporto priemonės transportavimas – 72,60 eurų bei 30 eurų išlaidos vykstant pas tyrėją į Kauną), kurios dydis laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistinas nukentėjusiajam T. V. iš kaltinamojo E. V..
Nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė apie jam padarytą neturtinę žalą, o būtent patirtus dvasinius išgyvenimus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir su ja kilusius nepatogumus. Laikytina, kad nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti 300 eurų suma yra pakankama, todėl ji priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.
Ieškinyje nurodytas klausimas dėl restitucijos baudžiamojoje byloje nespręstinas, paliekant jį spręsti civilinio proceso tvarka.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos priemonė, todėl BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių pagrindu konfiskuotinas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant E. V. nuosavybės teisę jį valdyti, naudoti, disponuoti, paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 45) ir kompaktinis diskas su vaizdo ir garso medžiaga (3 t., b. l. 29) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 (septyniasdešimties) MGL, tai yra 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, skirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę - 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.
Įpareigoti E. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V. T. V. 1052,60 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 60 ct) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant E. V. nuosavybės teisę jį valdyti, naudoti, disponuoti, palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pirkimo pardavimo sutartį ir kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.