Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant pareiškėjos O. A. B. atstovei advokato padėjėjai R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Onos A. B. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims R. B., M. B., A. I., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad mirus vienam iš sutuoktinių, jo dalis bendrame turte turi būti išskirta ir paveldėta. Po vyro mirties pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti judviejų turtą, ji toliau ten gyvena, tvarko asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką, prižiūri buitį, moka mokesčius už dujas, elektrą. Tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure (pagal įstatymą) pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. P. B., a.k (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 6, patvirtina, kad pareiškėja Ona A. B. ir J. P. B., susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad O. A. B. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su ūkio pastatais, žemės sklypas (b.l. 9-14). Mokėjimo nurodymai (b.l. 16-20) patvirtina, kad pareiškėja O. A. B. moka priklausančius mokėti komunalinius mokesčius. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinama, kad J. P. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). 2013-10-31 notarės R. L. pažyma dėl J. P. B. paveldėjimo bylos patvirtina, kad niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta, duomenys patikrinti Centrinės hipotekos įstaigoje Testamentų registre 2013-10-31 dėl testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 26).

Pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pareiškėja O. A. B. po vyro J. P. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinio mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A. B., a.k (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. P. B., a.k (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.