Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jo gynėjai advokatei R. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., išnagrinėjusi G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Givoda“ direktoriumi-vairuotoju, neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. M., būdamas darbdaviu - UAB „Givoda“ direktoriumi, priėmė į darbą ir leido įmonėje dirbti vairuotoju-ekspeditorium J. S. laikotarpiais nuo 2011-08-29 iki 2011-09-01 ir nuo 2011-11-03 iki 2011-11-07 bei vairuotoju-ekspeditorium E. M. laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2011-12-01 nustatyta tvarka nepasirašius su jais darbo sutarčių, kuriose būtų sulygta dėl būtinųjų sutarties sąlygų, neįteikus darbuotojams antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. S. ir E. M. priėmimą į darbą, t.y. priėmė juos dirbti nelegaliai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str., 99 str. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais G. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, 2011 metais jo vadovaujamoje UAB „Gidoma“ vienu metu, datų tiksliai nurodyti negali, trumpam laikui vairuotojais ekspeditoriais buvo įdarbinti J. S. ir E. M.. Tikslus jų priėmimo į darbą ir atleidimo laikas yra nurodytas su jais sudarytose darbo sutartyse. Paaiškino, kad J. S., prieš priimant jį į darbą, važiavo kartu su juo (G. M.) į komandiruotę užsienyje, nes pats norėjo pasižiūrėti darbo eigą, t.y. galimybes pravažiuoti per Lenkiją ne apmokamomis autostradomis, o nemokamais, trumpesniais keliais. Tuo metu su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, taip pat nebuvo priimtas joks kitoks lokalinis aktas, patvirtinantis jo išvykimą į komandiruotę. Autobusiuką vairavo jis pats, o J. S. tik sėdėjo šalia, nes jo tikslas buvo pasižiūrėti kaip artimiausiu maršrutu pervažiuoti Lenkiją. J. S. paskirtis kelionėje buvo susipažinti su darbu. Joks atlygis J. S. už kelionėje praleistą savaitę mokamas nebuvo, nes jis nebuvo įdarbintas. Jis nežino ar CMR važtaraščiuose yra J. S. vardas ir pavardė, tačiau jo parašas ten tiktai yra, nes vežant tranzitinius krovinius reikia užpildyti daug ir greitai įvairių dokumentų, todėl dalis iš jų galėjo būti užpildyti ir J. S. vardu bei jo pasirašyti, kadangi tie dokumentai nėra privalomos atskaitomybės buhalteriai dokumentai. Nurodė, kad E. M. dirbti į jo vadovaujamą įmonę atėjo iš jos atsiskaičius J. S.. Jis nebuvo dirbęs krovinių pervežimo srityje, todėl jis E. M., mėnesį laiko prieš pastarajam įsidarbinant mokino dirbti darbą, pildyti dokumentus. E. M. į reisus išvykdavo kartu su juo kaip mokinys, o ne darbuotojas. Šito prašė pats E. M., nes jis buvo atėjęs iš statybų, todėl jam sunkiau sekėsi įsisavinti tolimųjų reisų vairuotojo darbo specifiką ir krovinių pervežimo dokumentų užpildymą. Su juo darbo sutartis buvo sudaryta tik po keturių savaičių ir tada jis jau vienas išvyko į pirmą savarankišką darbo reisą. E. M. būnant mokiniu, jis yra pasirašęs keliuose CMR dokumentuose, tačiau kituose CMR dokumentuose yra jo paties parašai. Jokių 600 litų grynais pinigais už kiekvieną išvyką į užsienį jis E. M. nėra sumokėjęs, nes neapskaitytų pinigų jo įmonė neturi. Dėl šio atvejo jis pirmiausiai buvo iškviestas pasiaiškinti į darbo inspekciją, kurioje peržiūrėjo jo turimus dokumentus, pasakė, kad blogai ir patarė ateityje tokių dalykų nedaryti. Europos Sąjungoje CMR dokumentai nebūtini, bet, jeigu būna tranzitinis krovinys, tai šis dokumentas įmonėje turi būti, nes ten būna muitinės deklaracijos, nereikia valstybei mokėti PVM. Tų dokumentų, kuriuose pasirašė J. S. ir E. M., įmonė galėjo neturėti ir nesaugoti, tačiau jis tikslo jų slėpti ir nepatekti neturėjo, nors ir žinojo, kad pas jį atvyks mokesčių inspekcijos pareigūnai, nes jie prieš tai buvo patikrinti darbo inspekcijos.

Motyvuojamoji dalis

Nors G. M. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų R. S., G. U., J. S., E. M. parodymais ir kita byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 7-8), darbo sutartimi Nr. 4 (b.l.9), sudaryta su E. M., darbo sutartimi Nr. 3, sudaryta su J. S. (b.l. 10), 1 lentele apie vairuotojo J. S. maršrutus (b.l.11), J. S. pervežtų krovinių dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, krovinių pervežimo užsakymais ir kt. (b.l.12-41), 2 lentele apie vairuotojo E. M. maršrutus (b.l.42-43), E. M. pervežtų krovinių dokumentais - CMR važtaraščiais, krovinių pervežimo užsakymais ir kt. (b.l. 82), J. S. paaiškinimu (b.l.83), E. M. paaiškinimu (b.l.84), faktų fiksavimo pažyma (b.l.85-86), kitais byloje surinktais ir teismo posėdžių metu ištirtais rašytiniais duomenimis.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo – R. S. paaiškino, kad 2012-03-09 pagal gautą anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Gidova“ dirba nesudarę darbo sutarčių darbuotojai, kurie yra pasirašę tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR), UAB „Gidova“ buvo atliktas patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad UAB „Gidova“ nelegaliai dirbo du žmonės, tai J. S. ir E. M.. CMR važtaraščiuose buvo rasti jų parašai ne tik darbo sutarčių galiojimo atitinkamais laikotarpiais, bet ir prieš sutarčių sudarymą ar jau po sutarčių nutraukimo. Taip nustatyta, kad J. S. nelegaliai dirbo iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, o E. M. nelegaliai dirbo prieš darbo sutarties sudarymą. Radusi nurodytų asmenų pavardes ir parašus CMR dokumentuose, ji patikrino VMĮ duomenų bazėse ar jie tais laikotarpiais buvo įdarbinti ir tokių duomenų už atitinkamus laikotarpius nerado. Buvo patikrinti VSDFV duomenys, darbo sutartys, komandiruočių įsakymai. iš abiejų asmenų ji paėmė paaiškinimus. Kiek atsimena, tai J. S. jai patikino, kad CMR važtaraščiuose yra būtent jo parašai už tą laikotarpį kai su juo dar nebuvo sudaryta darbo sutartis bei už laikotarpį jau po sutarties darbo sudarymo. S. teigė, kad šis darbas jam buvo laikinas, todėl jis tam neteikė didelės svarbos. Paaiškinimą J. S. rašė savo ranka, todėl į daugelį klausimų atsakymų neužrašė. E. M. paaiškino, kad jis nepasirašęs darbo sutarties į vakarų Europos šalis važiavo keturis kartus ir nurodė konkrečias datas, vėliau tai pasitirtino paimtais CMR važtaraščiais. E. M. neminėjo, kad įmonės direktorius važiavo kartu su juo. Jis tik paaiškino, kad įmonės direktorius iš kur ir kada paimti krovinį jam nurodydavo atsiųstomis SMS žinutėmis. Taip pat paaiškino, kad direktorius CMR važtaraščiuose leido jam tik pasirašyti, tačiau uždraudė įrašyti savo vardą ir pavardę. Ji pati matė tas žinutes E. M. telefone, prašė jas atspausdinti, tačiau vėliau M. žinučių iš telefono nepateikė. Skaitydama žinutes, ji neatkreipė dėmesio kas buvo žinučių siuntėjas, nes tuo metu jai rūpėjo žinučių tekstas, kuriuose buvo nurodytas krovinio gavėjas, krovinio paėmimo vieta ir pan. Konkrečių miestų, iš kurių vairuotojui reikėjo paimti krovinius, ji neįsidėmėjo, todėl tiksliai pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. U. parodė, kad visos šio įvykio aplinkybės jau yra nurodytos byloje. Buvo gautas anoniminis pranešimas, tada viršininkas išrašė pavedimą, kuriuo R. S. ir jam pavedė atlikti patikrinimą dėl UAB „Gidova“ dokumentų, susijusių su darbo santykiais. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad vienuose tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR) yra tik tam tikrų asmenų parašai, o kituose CMR - daugiau rekvizitų, t.y. parašai, vardas ir pavardė. VSDF duomenimis buvo identifikuoti tie asmenys ir iškviesti paaiškinimų pateikimui, t.y. kuriuo laiku jie dirbo, nustatyti visas kitas aplinkybes - kokį atlygį jie gavo, su kuo tarėsi dėl darbo, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą. Iš asmenų paaiškinimų ir surinktų dokumentų (CMR) buvo nustatyta, kad du asmenys dirbo nelegalų darbą. J. S. dirbo, kiek atsimena, prieš įdarbinimą keletą dienų ir jau nutraukus darbo sutartį, o E. M. beveik visą mėnesį dirbo iki darbo sutarties sudarymo. Jis pats dalyvavo imant paaiškinimą iš E. M., o imant paaiškinimą iš J. S. jisnebuvo. Atsimena, kad E. M. aiškino, jog už vieną reisą į užsienį, kuris užtrukdavo apie savaitę laiko, direktorius jam sumokėdavo 600 litų. Be to, E. M. jam ir kolegai skaitė į mobilų telefoną direktoriaus atsiųstų žinučių turinį. Jis pats tų žinučių nematė, todėl negali pasakyti kas buvo žinučių siuntėjas ir kas jose konkrečiai parašyta. Dėl E. M. iškvietimo apklausai sprendė jo kolegė, todėl jis negali pasakyti kokiu būdu E. M. buvo iškviestas apklausai. Paprastai, turint kviečiamo asmens kontaktus, kad greičiau būtų iškviestas asmuo, jie jam skambina telefonu, rašo elektroniniu paštu arba rašo kvietimą gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdžio metu 2012-07-04 apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad įmonėje pas G. M. jis įsidarbino prieš aštuonis mėnesius ir joje išdirbo du mėnesius. Prieš tai jis su G. M. vieną kartą važiavo į reisą susipažinti su darbo pobūdžiu, nes žinojo, kad ateityje pastarojo įmonėje bus laisva darbo vieta. Tą kartą jis automobilio nevairavo, nes dar nedirbo tik sėdėjo šalia direktoriaus. Krovinio pakrovimo vietoje nunešė pasirašyti CMR pats ant jo irgi pasirašė, užmokesčio jam už kelionę nemokėjo, o kelionėje maitinosi už savus pinigus. Dėl parašo ant CMR lapkričio mėnesyje, gali paaiškinti tik tai, kad tada jis jau buvo parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, bet užsienyje susirado sau nusipirkti automobilį, todėl įmonės automobiliu nuvyko į užsienį, ten pakrovė įmonės krovinį, pasirašė ant CMR, o paskui, nusipirkęs už savo lėšas automobilį, juo savarankiškai sugrįžo atgal į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu 2012-07-04 apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad G. M. vadovaujamoje įmonėje UAB „Gidova“ jis oficialiai pradėjo dirbti 2011 metais prieš Kalėdas ir joje dar kurį laiką dirbo ir 2012 metais. Už tuos darbo mėnesius jam buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau jo dydžio neprisimena. Su G. M. tarėsi, kad bus mokamas standartinis mėnesinis darbo užmokestis. Taip pat buvo mokami ir komandiruotpinigiai. Į Vokietiją jis vykdavo kas savaitę vienas, direktorius su juo kartu į Vokietiją nevažiuodavo, tik vieną kartą darbo pradžioje važiavo į Vilnių, kad parodyti iš kur paimti krovinį ir kaip pildyti CMR važtaraščius. Patvirtina, kad pas G. M. jis dirbo ir iki sutarties sudarymo, tačiau dabar jau neatsimena kiek kartų vienas važiavo į Vokietiją iki su juo sudarant darbo sutartį. Viską tiksliai jis yra parašęs savo paaiškinime, rašytame mokesčių inspekcijos pareigūnei, nes tada reisų kiekį jis atkūrė pagal telefone išsaugotas darbdavio G. M. ir jo žmonos I. atsiųstas SMS žinutes, kuriose buvo nurodoma krovinio paėmimo ir jo pristatymo vietos. Už kiekvieną tokį reisą iki darbo sutarties pasirašymo G. M. jam mokėjo po 600 litų. Jam dirbant UAB „Gidova“ nelegaliai, t.y. prieš pasirašant darbo sutartį, išvykstant į Vokietiją gabenti krovinių, įmonės direktorius G. M. jam paduodavo CMR važtaraščius, kurių 23 grafoje jau būdavo įrašyta direktoriaus vardas ir pavardė bei įspaustas UAB „Gidova“ spaudas. Savo pavardę, kaip krovinį vežančio vairuotojo, jam rašyti dirbant nelegaliai buvo draudžiama, jis tik pasirašydavo prie jau iš anksto įrašytos direktoriaus pavardės. Iš darbo UAB „Gidova“ išėjo, kadangi susirado geresnį darbą. Jis nemano, kad darbdaviui padarė nuostolių dėl automobilio variklio gedimo dėl tariamai neužpiltų tepalų, nes vėliau jam pasidomėjus kodėl kelyje sugedo variklis, buvo paaiškinta, kad sulūžo variklio velenas. Jokios konfliktinės situacijos tarp jo ir G. M. nebuvo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. K. paaiškino kad ATP protokolas G. M. yra surašytas už tai, kad inspekcijos pareigūnams, atlikus operatyvinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog jis, kaip darbdavys, leido J. S. ir E. M. bendrovėje dirbti nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Visos faktinės aplinkybės yra išdėstytos protokole. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios normos matyti, jog daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Inspekcijos įsitikinimu G. M. kaltė yra pilnai įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais bylos dokumentais. Byloje apklausti liudytojai VMI darbuotojai R. S. ir G. U., taip pat E. M. nuosekliai visą tyrimo laiką ir teismo posėdyje paaiškino nelegalaus darbo aplinkybę. E. M. pirminiai duoti parodymai ir teismui duoti parodymai išliko nuoseklūs ir nepakito. Liudytojo J. S. parodymai šiek tiek skyrėsi nuo pirminių rašytinių paaiškinimų. Nors liudytojas J. S., duodamas paaiškinimą VMI pareigūnams, apie pasivažinėjimą su įmonės direktoriumi neminėjo, tačiau vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pagrindiniai įrodymai minėtos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbančiais darbuotojais parodymai, nes nelegaliai dirbę darbuotojai, kaip taisyklė, keičia savo parodymus, todėl visais atvejais vyriausiasis administracinis teismas pasisako, kad reiktų vertinti jų pirminius parodymus. Įmonės direktoriaus parodymai vertintini gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, nes tarptautiniais krovinio gabenimo važtaraščiais (CMR) įrodyta, jog už krovinį pasirašydavo būtent tuo metu nelegaliai dirbantys asmenys. Šių dokumentų surašymą ir jų panaudojimą reglamentuoja tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių konvencija (CMR), kurioje aiškiai reglamentuota surašymo aplinkybės, rekvizitai, kas pasirašo, kaip pasirašo, pas ką jie yra saugojami ir kaip jie yra atiduodami. Tiek J. S., tiek E. M. atveju pažeidimo aplinkybės yra identiškos, jos nustatytos be kitų aukščiau aptartų duomenų ir rašytiniais įrodymais - CMR, kurių patikrinimo metu direktorius sąmoningai nenorėjo pateikti, kadangi juose buvo nelegaliai dirbusių atitinkamus laikotarpius darbuotojų parašai. Tie dokumentai buvo gauti ir iš kitų šaltinių. Pats direktorius, tikrinimą atlikusiems pareigūnams, taip pat nieko neaiškino apie J. S. ir E. M. darbo aplinkybes. Iš to darytina išvada, kad, jeigu direktorius darbdavio funkcijes būtų atlikęs pagal įstatymo reikalavimus, patikrinimo nebūtų buvę priežasties mokesčių inspekcijai vengti pateikti reikalaujamus dokumentus ir paaiškinti išdėstyti faktines aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. atstovė advokatė R. M. prašo administracinės bylos teiseną jos ginamojo G. M. atžvilgiu nutraukti, nes jo veikoje nėra jam inkriminuojamo ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi, prieš pasirašant darbo sutartis, tiek J. S., tiek ir E. M. kartu su direktoriumi į užsienį gabenti krovinių vyko jų pačių prašymu, kad galėtų išsiaiškinti ar sugebės dirbti jiems siūlomą darbą, susipažinti su būsimų kelionių maršrutais, dokumentų pildymu ir pan., todėl kai kuriuose CMR ir yra nurodytų asmenų parašai, dar jiems nepradėjus dirbti įmonėje. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad už šias keliones jiems buvo mokamas kažkoks tai atlygis byloje nėra.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos DK 99 str., numatyti reikalavimai, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gidova“ direktorius G. M., būdamas darbdaviu, sprendžia darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus, kito įgalioto asmens nurodytiems klausimams spręsti bendrovėje nėra paskirta. Iš Kauno apskrities VMI 2012-04-11 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „Gidova“ vykdo krovinių tarptautinius pervežimus (Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Lenkiją ir t.t.) už atlyginimą. Tarptautiniais maršrutais kroviniai yra vežami su tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiais (CMR), kurių 23 grafą pildo vežėjas, nurodant vairuotojų vardus ir pavardes ir patiems vairuotojams pasirašant, tai patvirtinant vežėjo spaudu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal bendrovėje sudarytas darbo sutartis vairuotojas-ekspeditorius J. S. tikrinamoje bendrovėje dirbo nuo 2011-09-02 iki 2011-11-02, vairuotojas-ekspeditorius E. M. dirbo nuo 2011-12-02 iki 2012-01-20 (b.l. 7-8). Šį faktą patvirtina ir byloje pateiktos darbo sutartys (b.l. 9-10). Vienok, išanalizavus inspekcijos pareigūnams pateiktus CMR važtaraščius (b.l. 13, 17, 18 21, 33, 35, 37,39) matyti, kad vairuotojas-ekspeditorius J. S. krovinius iš siuntėjų paimdavo ir už juos CMR pasirašydavo dar prieš sudarant darbo sutartį, t.y. iki 2011-09-02, bei po darbo sutarties nutraukimo 2011-11-02. Tai patvirtina ir byloje VMI pateikta 1 lentelė apie vairuotojo J. S. maršrutus, kurios 1, 2, 3 ir 4 punktuose išanalizuoti duomenys apie krovinio pakrovimo ir gavimo datas, pakrovimo ir iškrovimo adresus, kuri leidžia pagrįstai teigti, jog J. S. nustatytais maršrutais krovinius gabeno iki darbo sutarties su juo pasirašymo, o lentelės 8, 9,10, ir 11 punkte nurodyti duomenys, kurie patvirtinami aukščiau nurodytais byloje esančiais CMR važtaraščiais, jog jis krovinius tarptautiniais maršrutais gabeno ir po darbo sutarties su juo nutraukimo 2011-11-02 (b.l. 11). Nors iš darbo sutarties sudarytos su E. M. matyti, kad jis bendrovėje dirbo nuo 2011-12-02 iki 2012-01-20, tačiau byloje VMI pateikta 2 lentelė apie vairuotojo J. S. maršrutus, kurioje išanalizuoti duomenys apie krovinio pakrovimo ir gavimo datas, pakrovimo ir iškrovimo adresus bei byloje esantys krovinio gabenimo dokumentai – transporto užsakymai, CMR ir kt. leidžia pagrįstai teigti, jog nurodytas asmuo UAB „Gidova“ dirbo ir iki darbo sutarties su juo sudarymo 2011-12-02, nes iš byloje esančių CMR matyti, kad E. M. pasirašydavo ant CMR dėl krovinių gavimo ir pristatymo jau nuo 2011-11-09 iki 2011-12-01.

Paaiškinime, rašytame VMI pareigūnams, ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. M. patvirtino, jog UAB „Gidova“ pradėjo dirbti daug anksčiau, negu su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Nurodė, kad dėl darbo, užmokesčio ir kitų sąlygų tarėsi su bendrovės direktorium G. M., kuris jam už kiekvieną reisą, gabenant krovinius į užsienį iki darbo sutarties pasirašymo, pažadėjo mokėti ir mokėjo apie 600 litų, o vėliau pasirašius darbo sutartį mokėjo minimalaus dydžio darbo užmokestį. Paaiškino, kad jam gabenant krovinius į užsienį ir atgal iki darbo sutarties pasirašymo, prieš išvykstant būdavo išduodamas tarptautinis krovinio gabenimo važtaraštis (CMR), kurio 23 grafoje būdavo įrašyta G. M., kaip krovinį gabenančio vairuotojo, vardas ir pavardė bei įspaustas bendrovės spaudas. Nurodė, kad direktorius jam draudė įrašyti savo pavardę, jis tik privalėdavo pasirašyti dėl priimto gabenti krovinio šalia jau nurodytų direktoriaus vardo ir pavardės. Šiuos E. M. parodymus visiškai patvirtina byloje esantys jo, dar nesudarius darbo sutarties, gabentų krovinių CMR važtaraščiai, kuriuose šalia nurodytų G. M. duomenų, yra pasirašęs vienas E. M.. Šie nustatyti faktai paneigia teismo posėdžio metu apklausto G. M. teiginius apie tai, jog jis į užsienį tiek su J. S., tiek su E. M. vykdavo, prieš pasirašant darbo sutartis jų pačių prašymu, kad supažinti su maršrutais bei tinkamai išmokėti pildyti krovinio gabenimo dokumentus, bei patvirtina E. M. parodymus, kad krovinius gabendavo jis vienas, kadangi CMR važtaraščiuose yra tik jo vieno parašai. E. M. parodymai teismo metu ir jo pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai sutampa detalėse, yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, jie patvirtinami ir kitais byloje surinktais ir teismo metu išnagrinėtais rašytiniais duomenimis, todėl teismas jo parodymais tiki ir vadovaujasi. Tuo labiau, kad šiuos E. M. parodymus patvirtino teisme apklausti VMI darbuotojai R. S. ir G. U., kurių parodymais netikėti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa detalėse ir neprieštarauja kitoms esminėms įvykio aplinkybėms. Be to, nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių duomenų, kad R. S. ir G. U. galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir siektų jį nepagrįstai apkaltinti.

Apklaustas teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad jis, prieš pasirašydamas darbo sutartį, savo noru vieną kartą vyko su direktoriumi G. M. į užsienį, kad geriau susipažinti su maršrutu per Lenkiją, už tai jokio atlygio negavo. Liudytojas iš esmės patvirtino, jog pirminiame jo paaiškinime nurodytuose CMR važtaraščiuose yra būtent jo parašai. Išanalizavus CMR važtaraščius, kuriuose yra J. S. parašai iki darbo sutarties tarp jo ir UAB „Gidova“ pasirašymo, darytina išvada, jog nurodyti dokumentai yra užpildyti analogišku būdu kaip ir E. M. nelegaliai (nesudarius darbo sutarties) gabentų krovinių CMR važtaraščiai, t.y. jų 23 grafoje, kaip krovinį gabenantis vairuotojas nurodytas UAB „Gidova“ direktorius G. M., tačiau parašas yra J. S., todėl teismas šioje dalyje J. S. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti buvusiam darbdaviui išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Apklaustas teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. M., nors ir neigė savo kaltę, tačiau iš esmės pripažino, kad tiek J. S., tiek E. M., jo vadovaujamos bendrovės automobiliais, kuriais buvo gabenami kroviniai, vyko į užsienį, nors ir neigė, kad už tą darbą jiems buvo mokamas atlygis. Šiais pažeidėjo parodymais teismas netiki ir juos vertina kritiškai, kaip gynybinę priemonę, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes jie prieštarauja byloje nustatytiems kitiems objektyviems duomenims.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad G. M., būdamas darbdaviu, leido atitinkamais laikotarpius, patvirtintais byloje esančiaisįrodymais, dirbti G. S. ir E. M., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešdamas apie juos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kai pagal tuo metu galiojusio įstatymo (Darbo kodekso) reikalavimus, apie asmens darbo pradžią turėjo pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Aptarti įrodymai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas, kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. M., būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. reikalavimus, leido nelegaliai dirbti G. S. ir E. M., nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neužtikrinęs, kad jie pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojams, darbo sutartys įregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojams išduoti darbo pažymėjimai ir nepranešęs nustatytais terminais VSDFV.

Pažeidėjo argumentai, kad J. S. ir E. M. į užsienį krovinius gabenančiais bendrovės automobiliais vyko savo noru ir buvo jo apmokomi dirbti vairuotojais-ekspeditoriais, taip pat buvo žiūrima ar jie atitenka nurodytam darbui keliamus reikalavimus, taip pat nešalina G. M. atsakomybės dėl jo padaryto pažeidimo, nes tą buvo galima padaryti įstatyme numatytu išbandymo institutu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. Pagal Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. N575-2032/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad G. M. kaltė yra įrodyta pilnai ir jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. G. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. G. M. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nurodytos rūšies teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai į darbą priimtą asmenį. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbdavys G. M. buvo nelegaliai į darbą priėmęs du asmenis – J. S. ir E. M., todėl G. M. skirtina po 3000 litų baudos už kiekvieną iš jų. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

G. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jam skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą už UAB „Gidova“ nelegaliai dirbusį J. S. bei 3000 litų baudą už nelegaliai dirbusį E. M., iš viso 6000 litų.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.