Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Byla Nr. ATP-467-81/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-03-12Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
ATP-467-81/2013
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00210-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Cemnolonskienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-467-81/2013Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00210-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 40.1.2; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2012 m. balandžio 11 d. G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu - UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, priėmė į darbą ir leido įmonėje dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi J. S. laikotarpiais nuo 2011-08-29 iki 2011-09-01 ir nuo 2011-11-03 iki 2011-11-07 bei vairuotoju-ekspeditoriumi E. M. laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2011-12-01, nustatyta tvarka nepasirašius su jais darbo sutarčių, kuriose būtų sulygta dėl būtinųjų sutarties sąlygų, neįteikus darbuotojams antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. S. ir E. M. priėmimą į darbą, t.y. priėmė juos dirbti nelegaliai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str., 99 str. reikalavimus.

2012 m. rugsėjo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų laikotarpiui pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2012 m. balandžio 11 d.

2013 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino G. M. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau LR ATPK) 41³ str. 1 d., ir skyrė jam 3000 Lt baudą už UAB „duomenys neskelbtini“ nelegaliai dirbusį J. S. bei 3000 Lt baudą už nelegaliai dirbusį E. M., iš viso 6000 Lt.

Šalies argumentai

G. M. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą, prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas bei neteisėtas, nes nei E. M., nei J. S. bendrovėje niekada nelegaliai nedirbo. Šie asmenys, prieš pasirašant su jais darbo sutartis, kartu važiavo gabenant krovinius savo iniciatyva, nes norėjo pasižiūrėti kelius, kurias važiuojama, išsiaiškinti, kiek užtrunka kelionės, koks darbo krūvis, ar jie sugebės tokį darbą dirbti. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas J. S.. Minėti asmenys važiuodavo su juo kaip pakeleiviai, jis pats vairuodavo automobilį, pats pasikraudavo ir pristatydavo krovinius, jiems tik keletą kartų davė pasirašyti CMR, kad suprastų, kaip atrodo krovinio gabenimo važtaraštis ir kurioje vietoje reikia pasirašyti. Už važiavimą kartu su juo minėtiems asmenims nebuvo mokama. E. M. ir J. S. realiai pradėjo dirbti tik po to, kai su jais buvo sudarytos darbo sutartys. Nesudarius darbo sutarties, jis neišleidžia asmenų į tokią ilgą kelionę, nes atsitikus nelaimei nebūtų išmokamas draudimas. Byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nesustatyta nei viena iš sąlygų nelegalaus darbo kvalifikavimui. Teismas rėmėsi E. M. parodymais, tačiau juos reikia vertinti kritiškai, nes jis siekė jį apkalbėti. Dėl jo įmonė patyrė didelių nuostolių ir tarp jų susiklostė konfliktiški santykiai. Teismas privalėjo vadovautis J. S. teisme duotais parodymais, o ne paaiškinimais iki bylos iškėlimo. Jo teisme duoti parodymai nešališki, nuoseklūs ir patvirtinantys, jog nelegaliai jis niekada nedirbo. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog E. M. pareiškimą surašė ne savo iniciatyva, o VMI darbuotojai R. S. darant spaudimą, VMI darbuotojas G. U. apklausoje iš viso nedalyvavo, nors teisme melagingai teigė, jog jis pats dalyvavo imant paaiškinimą iš E. M.. Byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad G. M. skundas netenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 41³ str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. LR DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis: leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. G. M., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad E. M. ir J. S. jo vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog G. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. Jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l 3-6, 1 tomas), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.7-8, 1 tomas), darbo sutartimi, sudaryta su E. M. (b.l.9, 1 tomas), darbo sutartimi, sudaryta su J. S. (b.l. 10, 1 tomas), 1 lentele apie vairuotojo J. S. maršrutus (b.l.11, 1 tomas), J. S. pervežtų krovinių dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, krovinių pervežimo užsakymais ir kt. (b.l.12-41, 1 tomas), 2 lentele apie vairuotojo E. M. maršrutus (b.l.42-43, 1 tomas), E. M. pervežtų krovinių dokumentais - CMR važtaraščiais, krovinių pervežimo užsakymais ir kt. (b.l. 82, 1 tomas), J. S. paaiškinimu (b.l. 83, 1 tomas), E. M. paaiškinimu (b.l. 84, 1 tomas), faktų fiksavimo pažyma (b.l. 85-86, 1 tomas), liudytojų R. S., G. U., J. S., E. M. teisme duotais parodymais (b.l.142-143, 1 tomas, b.l 6-7-10, 13-15, 2 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių darbo sutarčių matyti, jog vairuotojas - ekspeditorius J. S. UAB „Gidova“ dirbo nuo 2011-09-02 iki 2011-11-02, o vairuotojas - ekspeditorius E. M. dirbo nuo 2011-12-02 iki 2012-01-20. Kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, J. S. ir E. M., vairuodami bendrovės transporto priemonę, turėjo pervežti krovinį ir vienos valstybės į kitą. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas pažymėjo, tarptautiniais maršrutais kroviniai vežami su tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiais (CMR), kurių 23 grafą pildo vežėjas ir joje turi būti nurodytas vairuotojo vardas, pavardė, šioje grafoje pasirašo vairuotojas, t. y. įmonės, vežančios krovinį, darbuotojas. Iš byloje pateiktų CMR važtaraščių analizės matyti, jog vairuotojas J. S. krovinius gabeno ir važtaraščiuose pasirašydavo laikotarpiu nuo 2011-08-29 iki 2011-09-01, t. y. iki darbo sutarties sudarymo ir laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2011-11-27, t. y. po darbo sutarties nutraukimo. Analizuojant važtaraščių su E. M. parašais matyti, jog jis kaip vairuotojas pasirašydavo jau nuo 2011-11-09 iki 2011-12-01, t.y. dar iki darbo sutarties sudarymo. Ginčo dėl parašų tikrumo nekyla. Ir tai patvirtina, jog J. S. ir E. M., veikdami kaip bendrovės darbuotojai, vežė jiems patikėtus krovinius tarptautiniu maršrutu, t.y. dirbo darbą UAB „duomenys neskelbtini“ ir kadangi nagrinėjamu laikotarpiu su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, toks darbas laikytinas nelegaliu.

Skundo argumentai, jog G. M. pats vairuodavo transporto priemonę, pakraudavo krovinį ir jį atgabendavo į kitą valstybę, o CMR važtaraščiuose leisdavo pasirašyti J. S. ar E. M., tik siekiant juos pamokyti, neleidžia teigti, jog nėra nelegalaus darbo požymių. CMR važtaraštis yra krovinį lydintis dokumentas, joje nurodyti rekvizitai yra svarbūs identifikuojant sutarties šalis, krovinio pakrovimo, iškrovimo laiką ir vietą, transporto priemonės vairuotoją, kitus duomenis. Šiame dokumente nurodyti duomenys turi būti tikri ir atitikti faktines aplinkybes. Visiškai nelogiška leisti pasirašyti, kaip įvardina apeliantas, mokiniui CMR važtaraštyje, jei vairuotojas iš tikrųjų yra kitas asmuo. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas pažymėjo, darbdavys, norėdamas patikrinti ar darbuotojas, sugebės atlikti darbo funkcijas, galėjo nustatyti jam išbadomąjį laikotarpį. Tokiu atveju sudaroma darbo sutartis, tik joje nurodomas išbandymo laikotarpis. To nepadarius ir leidus asmeniui dirbti, darbas laikomas nelegaliu. Pažymėtina, jog J. S. pasirašė CMR važtaraščiuose net ir po darbo sutarties nutraukimo, todėl ir šiuo atveju skundo argumentai dėl darbdavio noro pamokyti būsimus darbuotojus, kur pasirašyti, atmestini kaip nepagrįsti.

Skundo argumentai, jog VMI darbuotojai G. U. ir R. S. teisme davė melagingus parodymus visiškai nepagrįsti, jų parodymai nuoseklūs ir atitinka faktines bylos aplinkybes, nenustatyta, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat nenustatyta, jog E. M. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, motyvai, jog jis siekia apkalbėti, vertintini kaip administracinės atsakomybės patraukto asmens gynybine versija. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas priimdamas nutarimą rėmėsi ir liudytojo J. S. parodymais, iš kurių matyti, jog jis tiek prieš sudarant darbo sutartį, tiek ir po jos nutraukimo pasirašė CMR važtaraščiuose. Kiti skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl dviejų bendrovėje nelegaliai dirbusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, G. M. paskirta nuobauda tinkamai individualizuota ir adekvati jo veikos pavojingumui, todėl tenkinti jo skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nuta r i a:

G. M. skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Regina Cemnolonskienė