Kauno apygardos teismo nutartis

2007-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-72-527/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-05
Bylos Nr.
2A-72-527/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
K. T.
Atsakovas
J. T., viešosios įstaigos „Paskutinė pastogė“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius, Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyrius
Advokatai
Elvyra Baltrušienė
Civilinė byla Nr.2A-72-527/2007
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Vitunskienė
procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.21; 30.10; 114.9.2; 114.9.1; 113.6.1.3;
(S)(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Virginijos Gudynienės sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovui K. T. ir jo atstovei advokatei Elvyrai Baltrušienei,atsakovei J. T. ir jos atstovei Danai Žvingilienei,atsakovo viešosios įstaigos „Paskutinė pastogė“ atstovei J. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka žodiniu procesu išnagrinėjo atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3549-422/2006 pagal K. T. ieškinį atsakovams J. T. , viešajai įstaigai „Paskutinė pastogė“ dėl įkeldinimo (tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius, Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyrius).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė įkeldinti jį į nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei uždrausti atsakovei vykdyti individualią veiklą – socialinio darbo veiklą, susijusią su apgyvendinimu minimame name. Ieškovas nurodė, kad 1984 m. su atsakove sudarė santuoką. 2000-04-25 su šeima apsigyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2004 m., ieškovui išėjus gyventi pas kitą moterį, name liko jo asmeniniai daiktai, drabužiai. 2003-02-24 atsakovė įsteigė viešąją įstaigą „Paskutinė pastogė“ bei namuose be ieškovo sutikimo apgyvendino svetimus žmones su negalia, o jam gyventi vietos neliko. Ieškovas taip pat nurodė, jog kelis kartus bandė patekti į namą, tačiau nesėkmingai, nes namo pirmajame aukšte, kuriame gyveno prieš išeinant iš namų, yra apgyvendinti svetimi žmonės. Jo asmeniniai daiktai, drabužiai išnešti į garažą, namo spyna pakeista, raktų jis neturi. Ieškovo nuomone, šiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidžia jo kaip savininko teises, jis negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, o kito būsto neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006-09-21 nutartimi reikalavimą uždrausti atsakovei vykdyti individualią veiklą – socialinio darbo veiklą, susijusią su apgyvendinimu, išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr.2-11985/2006.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006-10-11 sprendimu ieškinį patenkino: įkeldino ieškovą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, priteisė iš atsakovės 200 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, ieškovui bei valstybei 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovo viešosios įstaigos „Paskutinė pastogė“ atžvilgiu ieškinį atmetė. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojos E. T. parodymus, teismas nustatė, kad individualia veikla – senelių apgyvendinimu ir slauga - atsakovė ginčo name verčiasi be ieškovo, kuris yra namo savininkas, sutikimo. Prieš išeidamas iš namų, ieškovas gyveno I-ame aukšte, naudojosi kambariu 1-9 ir bendro naudojimosi patalpomis (b.l. 116, 134-135). Šiuo metu I-as aukštas užimtas kitų žmonių, kurie nėra šeimos nariai. Atsakovės paaiškinimus, jog, įsikėlus ieškovui į namą, ji sutiktų atlaisvinti kambarį 1-12 namo II-ajame aukšte ir leistų jam naudotis I-ajame aukšte esančiu tualetu ir virtuve, tačiau nesutiktų atlaisvinti I-ame aukšte esančios virtuvės, teismas įvertino kritiškai, nes I-asis aukštas yra užimtas kitų asmenų. Teismas laikė, kad savininko (ieškovo) teisė naudotis ginčo namu yra pažeista.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:

1) ieškovas patikslintu ieškiniu pateikė du reikalavimus: įkeldinti jį į jo vardu nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei uždrausti man vykdyti individualią veiklą - socialinio darbo veiklą, susijusią su apgyvendinimu minimame gyvenamajame name. Ieškinys buvo grindžiamas CK 4.93 str., 4.95 str., CPK 5 ir 6 str. reikalavimais. Atsakovės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , padalinimo (šalys siūlo vienas kitam pinigines kompensacijas, prašydami namą priteisti natūra) bei civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo protokoline nutartimi pradžioje buvo atmestas, o vėliau 2006-08-21 nutartimi teismas savo iniciatyva abu reikalavimus išskyrė į dvi atskiras bylas Nr.2-3549/2006 (dėl įkeldinimo) ir Nr.2-11985-422/2006 (dėl uždraudimo vykdyti veiklą). Apeliantės nuomone, teismas pirmiausia nepagrįstai išskyrė reikalavimus, o antra, civilinę bylą dėl ieškovo įkeldinimo turėjo taip pat sustabdyti iki bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo bei dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kadangi abi bylos turi tiesioginės reikšmės šios bylos nagrinėjimui (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Išsprendus civilinę bylą dėl tėvo valdžios apribojimo ir patenkinus jos ieškinį, ieškovas neturės galimybės ir teisės gyventi name (duomenys neskelbtini) , nes čia gyvena jo dukros, o K. T. daro ypatingą žalą savo dviejų dukterų vystimuisi, auklėjimui, jis dukromis visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir jai natūra priteisus gyvenamąjį namą, o K. T. piniginę kompensaciją, jo įkeldinimas į ginčo namą netektų prasmės, todėl teismas privalėjo stabdyti civilinės bylos Nr.2-3549/2006 nagrinėjimą, vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p.;

2) teismo nuomone, ieškovas neįrodė savo ieškinyje nurodyto CK 4.95 str. pažeidimo, suteikiančio teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau įrodė, kad jo kaip savininko teisės yra pažeistos CK 4.98 str. pagrindu, todėl jis kaip savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi ieškovas privalėjo įrodyti, kokios jo teisės yra pažeistos, kadangi tik pažeista teisė gali būti ginama (CPK 5 str., CK 1.138 str.).

Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovo teisių pažeidimą (kad jis neįleidžiamas į namą) įrodo ieškovo 2006-02-28 kreipimasis į Kauno miesto VPK Panemunės PK (b.l.19), liudytojų G. M. , J. G. parodymai (b.l.136-138). Teismas netinkamai vertino minėtus įrodymus, kadangi jie prieštarauja paties ieškovo aiškinimams, duotiems 2006-08-21 parengiamojo posėdžio metu (b.l.114-116). Ieškovas pats nurodė, kad į namus ,,aš net nebandžiau eiti, kol bus svetimi žmonės", ,,kai aš išėjau iš namų (turima galvoje jo 2004 m. gegužės mėn. išvykimas gyventi pas kitą moterį - apelianto pastaba), rakto nepaėmiau", o ir po to jis rakto niekada neprašė. Tai, kad atsakovė 2004 m. vasarą jo neįleido į namą ir vaikėsi po kiemą, liudytojai netvirtino. Teismo posėdžio metu pats ieškovas kategoriškai atsisakė eiti gyventi į namą, teigdamas, kad jis ateis tik tada, kai teismas jį įkeldins. Įkeldinti asmenį galima tuo atveju, jei kas nors to asmens neįleidžia į namus, jam trukdoma tai padaryti, taigi jo teisės pažeidžiamos. Ieškovo teisės nėra ir nebuvo niekada pažeistos. Ieškovas pats neina į namus, nors kasdien užeina į kiemą, vienas naudojasi ūkio pastatu. Kad ieškovo teisės nėra pažeistos, patvirtino dukra E. T. (b.l.115). Taigi teismas vienašališkai, neobjektyviai vertino įrodymus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo principus, numatytus CPK 185 str.;

3) teismas vadovavosi ieškovo liudytojų G. M. ir J. G. parodymais (b.l.136-138), tačiau jie turėjo būti vertinami kritiškai. J. G. yra ieškovo giminaitis. Be to, nesutampa ne tik šių abiejų liudytojų parodymai tarpusavyje, bet prieštarauja ir paties ieškovo aiškinimui. Ieškovas teigė, kad jis pats neina į namą. J. G. aiškino, kad jis su G. M. ir ieškovu ėjo ir buvo neįleisti per abejas namo duris, bandė jas rakinti. Liudytojas G. M. teigė priešingai. Jis apie antras namo duris iš viso nieko net nežinojo. Jo teigimu, durų niekas net nebandė rakinti.

Teismas sprendime nurodė tik tas faktines aplinkybes, kurias dėstė pats ieškovas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai (šalių dukra E. T. , K. S. (kaimynė), I. L. (slaugė)) patvirtino, kad į namą patekti galima per du įėjimus. Pirmajame aukšte yra laisvas didžiulis kambarys, antrame aukšte ieškovas taip pat gali naudotis pačiu didžiausiu kambariu. Vienos lauko durys būna ne tik kad nerakinamos, bet dar ir atidarytos nuo 5 iki 24 val. Niekas ieškovo teisių gyventi name nepažeidinėja. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės nėra esminės, nes jas paneigia pačios atsakovės aiškinimas, kadangi iš tiesų apeliantė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir jos liudytojai;

4) atmestinas teismo motyvas, kad visos namo patalpos yra užimtos. Apeliantės vykdoma veikla, susijusi su senelių priežiūra, nepažeidžia ieškovo teisių, jo sutikimo tokiai veiklai vykdyti nereikėjo. Atsakovė buvo priversta užsiimti bent tokia veikla, nes, būdama antros grupės invalide, kitokio darbo dirbti negali. Ieškovas neišlaikė ne tik savo invalidės žmonos, bet ir trijų nepilnamečių savo dukrų, kurias paliko 2004 m. gegužės mėnesį dėl kitos moters. Ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes jo teisės nėra pažeistos. Ginčo name nėra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ieškovas gali patekti į bet kurią patalpą name. Nors atsakovei taip pat priklauso teisė naudotis ūkio pastatu, tačiau juo visu naudojasi tik ieškovas.

5) ieškinys turėjo būti atmestas ir priteistos visos jos turėtos teismo išlaidos. Be to, patenkinus ieškovo tik vieną reikalavimą, negalėjo būti priteistas 200 Lt žyminis mokestis bei visos advokato pagalbai apmokėti išlaidos ir visos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija visiškai pritarai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodyto CK 4.95 str. numatyto pagrindo, suteikiančio teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų praradęs teisę jį valdyti (CK 4.23 str.3d.), tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovo, kaip savininko teisės yra pažeistos pagrindu CK 4.98 str., numatančio, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teisingai nustatė, kad, ieškovui nuo 2004 metų pavasario išėjus gyventi pas kitą moterį (b.l.98-99, 134-135), atsakovė be ieškovo sutikimo nuo 2004-10-13 ginčo name ėmė vykdyti individualią veiklą, susijusią su asmenų apgyvendinimu ir slauga (b.l.38-41), namo I-ame aukšte yra apgyvendinti 9 senyvo amžiaus žmonės su negalia, II-ame namo aukšte gyvena atsakovė su dukromis. Nors atsakovė ir teigia, kad ji nedraudžia ieškovui patekti į namą ir jame gyventi, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kolegijos nuomone, įrodo, jog, atsakovė, ieškovui palikus ginčo namą, sudarė tokias sąlygas, kurios pažeidžia jo kaip teisėto savininko teisę realiai naudotis jam priklausančia nuosavybe - ginčo gyvenamosiomis patalpomis. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas iki 2004 m. pavasario gyveno I-ame aukšte, naudojosi kambariu 1-9 ir bendro naudojimosi patalpomis (b.l.134-135), o po jo išėjimo iš ginčo patalpų I-ame aukšte atsakovė apgyvendino senyvus žmones su negalia, kurie nėra šeimos nariai. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog šiuo metu visi namo kambariai yra užimti, tačiau, ieškovui įsikėlus į namą, ji sutiktų atlaisvinti II-ame aukšte esantį kambarį 1-12, nors II-ame aukšte esančia virtuve atsakovui naudotis ji neleistų, nes jis galėtų naudotis I-ame aukšte esančiu tualetu ir virtuve (b.l.114). Kadangi atsakovė yra pripažinusi, jog į II-ą namo aukštą ji rakina duris, nes ieškovas gali pavogti dokumentus (b.l.66), o I-as namo aukštas, kaip nustatyta, yra užimtas svetimų ieškovui asmenų, pripažintina, kad atsakovės paaiškinimai prieštaringi, o jos siūlomas ginčo sprendimas neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo namo gyvenamosios patalpos faktiškai yra visos užimtos, geranoriškai iki šiol neatlaisvintos, tarp šalių nėra nustatyta naudojimosi tvarka, turtas nepadalintas, tačiau atsakovė, nesutinkant ieškovui, savo nuožiūra naudojasi visomis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis, be ieškovo žinios yra apgyvendinusi svetimus asmenis, konstatuotina, kad visuma nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų patvirtina, jog ieškovo kaip teisėto turto savininko teisės naudotis ginčo namu pagal šio turto paskirtį yra pažeistos, jis negali patekti į namą dėl atsakovės sudarytų nepalankių sąlygų, šalių santykiai priešiški nuo 2004 metų, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas ginti ieškovo pažeistas teises teismine tvarka, ieškovą įkeldinti į ginčą namą (CPK 5 str., CK 4.98 str.).

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo teisių pažeidimą įrodo ieškovo 2006-02-28 kreipimasis į Kauno miesto VPK Panemunės PK (b.l.19), liudytojų G. M. ir J. G. parodymai (b.l.136-138), kuriuos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino. Kolegijos nuomone, šie įrodymai neprieštarauja paties ieškovo aiškinimams, duotiems 2006-08-21 parengiamojo posėdžio metu (b.l.114-116). Nors ieškovas ir nurodė, kad į namus jis net nebando eiti, ,,kol bus svetimi žmonės" bei kad jis, išeidamas iš namų, rakto nepaėmė, tačiau šie teiginiai, kolegijos nuomone, ieškovo teisių pažeidimo fakto nepaneigia, kadangi, kas matyti iš tolesnių ieškovo paaiškinimų to paties posėdžio metu, jis į namą nebuvo įleistas ,,nuo 2004 m.“ ir tuomet, kai kreipėsi į policiją, o tai, kad jis išeidamas nepaėmė raktų, neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės dėl spynų pakeitimo. Tai, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas kategoriškai atsisakė eiti gyventi į namą, teigdamas, kad jis ateis tik tada, kai teismas jį įkeldins, taip pat nepaneigia jo teisių pažeidimo fakto, pasireiškiančio atsakovės trukdymu ieškovui faktiškai kasdienybėje naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kuriose net nėra likę atsakovo asmeninių daiktų, drabužių ir avalynės, ką patvirtino ir liudytoja apklausta šalių dukra E. T. , nurodžiusi, kad tėvo asmeniniai daiktai yra tik garaže. Kolegija taip pat nemano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo liudytojų G. M. ir J. G. parodymais, kurie abu patvirtino tą aplinkybę, kad 2006 m. vasarą jie su ieškovu negalėjo patekti į namą, iš kur norėjo paimti vaizdajuostę. Nors apeliantė ir teigia, kad pirmajame aukšte yra laisvas didžiulis kambarys, tačiau, kaip nustatyta pačios atsakovės liudytojos I. L. parodymais, tas kambarys yra pereinamas, per kurį vaikšto ir ligoniai, ir jų slaugytojos. Taigi akivaizdu, kad realiai ieškovas netgi tuo kambariu naudotis negali. O tai, kad vienos namo lauko durys būna ne tik kad nerakinamos, bet dar ir atidarytos nuo 5 iki 24 val., kas teigiama apeliaciniame skunde, kolegijos nuomone, būtent ir patvirtina ieškovo pažeistas teises, kadangi visiškai akivaizdu, kad joks privatus ieškovo gyvenimas pereiname kambaryje namo, kurio durys ištisai atidarytos, nėra įmanomas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų nepagrįsto išskyrimo. Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įkeldinti jį į jo vardu nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei uždrausti atsakovei vykdyti individualią veiklą - socialinio darbo veiklą, susijusią su apgyvendinimu minimame gyvenamajame name, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2006-08-21 nutartimi šiuos reikalavimus išskyrė į dvi atskiras bylas Nr.2-3549/2006 (dėl įkeldinimo) ir Nr.2-11985-422/2006 (dėl uždraudimo vykdyti veiklą). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui šias bylas nagrinėti skyrium, kadangi visiškai akivaizdu, kad tai nėra lygiaverčiai reikalavimai, kurie neišvengiamai turėtų būti nagrinėjami kartu. Ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei vykdyti individualią veiklą (socialinio darbo veiklą, susijusią su apgyvendinimu minimame gyvenamajame name), kolegijos nuomone, yra nukreiptas daugiau į ateitį ir jo išsprendimas nėra toks neatidėliotinas ir skubus, kaip pirmojo reikalavimo dėl ieškovo įkeldinimo į gyvenamąjį namą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas gyventi pas svetimus žmones nebeturi noro ir galimybių, jis nori pats naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju namu. Lietuvos Konstitucija garantuoja tiek nuosavybės neliečiamumą (21 str.), tiek piliečio teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą (32 str.), o asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (30 str.). Kadangi ieškovo asmeninės nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą atsakovės iki šiol nėra nuginčyta, todėl ieškovo teisė į nuosavybę ir jo gyvenamąjį būstą pažeidimas turi būti ginamas nedelsiant, kaip įmanoma skubiau atstatant ieškovo pažeistas teises. Kadangi civilinė byla Nr.2-11985-422/2006 (dėl uždraudimo vykdyti veiklą) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-21 nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-498/2006 dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo, kurioje J. T. yra pareiškusi priešieškinį dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, todėl visiškai akivaizdu, kad abiejų šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje, kuri šiuo metu yra sustabdyta, nepagrįstai užvilkintų ieškinio reikalavimo dėl ieškovo įkeldinimo jam priklausantį gyvenamąjį namą išnagrinėjimą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto šios bylos nesustabdymo iki bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , padalinimo (šalys siūlo vienas kitam pinigines kompensacijas, prašydami namą priteisti natūra) bei civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo. Kolegijos nuomone, šios bylos sustabdymas nurodytais pagrindais būtų visiškai nepateisinamas ir tik užkirstų kelią savalaikiam ieškovo konstitucinių teisių pažeidimo atstatymui. Kolegijos nuomone, tik išnagrinėjus bylą dėl santuokinio turto padalijimo iš esmės ir pripažinus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus jį atsakovei natūra arba apribojus ieškovo tėvo valdžią dukrų atžvilgiu, atsakovei J. T. atsirastų teisė teismine tvarka reikalauti iškeldinti ieškovą iš ginčo gyvenamojo namo, o šios bylos sprendimas dėl ieškovo įkeldinimo į ginčo namą neturėtų tam jokios prejudicinės galios.

Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje nagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl ieškovo įkeldinimo patenkino pagrįstai, tačiau, kolegijos nuomone, iš atsakovės nepagrįstai priteistinos visos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi 100 Lt žyminis mokestis ir pusė advokatei sumokėtų sumų bei pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, buvo sumokėta už šioje byloje neišnagrinėtą reikalavimą, dėl ko kolegija teismo priteistas sumas mažina pusiau (CPK 93 str. 1d., 98 str., 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, pataisydama jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326-331 str.,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti priteistą iš atsakovės J. T. ieškovui K. T. žyminio mokesčio sumą iki 100 Lt ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 250 Lt bei iš atsakovės valstybei priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 16 Lt.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Virginija GudynienėEgidijus Tamašauskas