- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-368-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00189-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- S. J.
- Advokatai
- Andrejus Proškinas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. atstovo advokato Andrejaus Proškino (Andrej Proškin) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. skundas atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 7 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,47 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medžius. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 25 d. (toliau – Institucija) nutarimu S. J. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį 800 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. liepos 25 d. nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. atstovas advokatas A. Proškinas prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. neskirti S. J. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui.
4.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, kad ši nutartis priimta netinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes ir nukrypus nuo ANK nuostatų taikymo. Mano, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, kad S. J. paskirta administracinio poveikio priemonė turi būti palikta galioti jos nesušvelninus. Asmeniui neturėtų būti skiriama vienoda nuobauda arba tokio pat griežtumo administracinio poveikio priemonė ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, ir nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atstovo nuomone, jeigu S. J. buvo panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai jam paskirta administracinio poveikio priemonė vien dėl šios priežasties irgi turėtų būti nors kažkiek sušvelninta, pavyzdžiui, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 11 mėnesių laikotarpiui. Šiuo konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas neturėjo jokios įtakos paskirtai nuobaudai ir paskirtos administracinio poveikio priemonės griežtumui, nors pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį ir 5 dalį skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę yra būtina atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir tokių aplinkybių buvimas ar nebuvimas turi įtakos skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės griežtumui. Institucijos S. J. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui) buvo paskirta už pažeidimo padarymą esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – apelianto neblaivumui eismo įvykio padarymo metu. Bet kadangi teismas nurodė, kad S. J. neblaivumas eismo įvykio padarymo metu šiuo atveju nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turėtų būti švelninama. Kadangi piniginę baudą S. J. buvo iš karto sumokėjęs, tai turėtų būti švelninama jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Mano, kad, pripažinęs sunkinančios aplinkybės nebuvimą, tačiau nesušvelninęs S. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės, teismas nukrypo nuo ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuostatų, reglamentuojančių specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą.
4.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nėra pagrindo S. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kadangi byloje nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių pritaikyti minėtą nuostatą. Atstovas su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad šie teismo argumentai prieštarauja teismų praktikai ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-216-557/2018, ATP-87-174-2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Atstovo manymu, teismas neįvertino šioje byloje nustatytų komplekso faktinių aplinkybių apie tai, kad S. J. asmenybė yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai ir jo darbdavės UAB (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos; teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tam, kad jis galėtų važiuoti į darbą ir iš jo, ir tam, kad jis galėtų tinkamai rūpintis savo senyvo amžiaus ir turinčia sveikatos sutrikimų mama. Be to, S. J. niekada nebuvo teistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka, o tai reiškia, jog jis nėra piktybiškas teisės pažeidėjas, nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, o šis jo padarytas pažeidimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. S. J. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Apylinkės teismas nurodė, kad šios anksčiau išvardytos aplinkybės „savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą“. Tačiau, atstovo manymu, teismas priimdamas procesinį sprendimą netinkamai įvertino šių aplinkybių reikšmę – teismas vertino kiekvienos iš šių aplinkybių svarbą atskirai, o ne kaip aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių S. J., visumą. Ir nors kiekviena iš šių aplinkybių atskirai gali būti nepakankama tam, kad būtų galima pritaikyti S. J. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau visų šių aplinkybių vertinimas kaip visuma turėtų turėti įtakos skiriant administracinio poveikio priemonei ir leisti sušvelninti jam taikytos administracinio poveikio priemonės griežtumą (vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis) (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje ATP-736- 397/2016).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į S. J. atstovo advokato A. Proškino apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. kaltės nėra, pats S. J. neneigia padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalį numatytus administracinius nusižengimus, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jo kaltės nepasisako. Skunde keliamas S. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netaikyti S. J. ANK 34 straipsnio 5 dalies ir netrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
11. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, o tai iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už kelių transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas griežtina atsakomybę už neblaivių transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, nes yra siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Aptariamu atveju S. J. buvo nustatytas 1,47 promilės girtumas. Todėl aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų: vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau ar kartu su juo važiavusiam keleiviui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas S. J. skundą, be abejonės atsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad jis turi darbą ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint nuvykti į darbą ir iš jo parvykti, kadangi jis pats gyvena kaime. Teismas taip pat įvertino ir S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nustatė, kad Institucija nepagrįstai nustatė, kad S. J. veikoje yra sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Taigi tiek Institucija, tiek S. J. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas minėtoms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padaryto pažeidimo pavojingumą. S. J. atstovas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą sieja daugiausia su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu vykti į darbo vietą iš savo gyvenamosios vietos, tačiau vien teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien ta aplinkybė, kad S. J. neblaivus vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį, patvirtina, kad pažeidėjas sukėlė didelį pavojų tiek sau, tiek kartu su juo važiavusiam keleiviui. Pažymėtina, jog S. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko dienos metu, jam nustatytas girtumo laipsnis – 1,47 promilės beveik siekia 1,5 promilės, t. y. dydį, kai jau yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško S. J. elgesio pasekmių. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. J., be paskirtos administracinės nuobaudos, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus. Apeliacinio skundo argumentai, kad S. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, tik parodo tai, kad S. J. nevertina savo veiksmų kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jam, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus. Todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje numatytai administracinės nuobaudos paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.
14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad S. J. anksčiau administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės gali patvirtinti, kad S. J. 2019 m. birželio 7 d. padaryti pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau vertinant padarytų nusižengimų pavojingumą darytina išvada, kad vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde S. J. atstovas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai rūpintis jo senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčia mama, tačiau prie S. J. skundo nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Šiuo atveju nėra aišku, nei kur gyvena S. J. mama, nei koks jos amžius, nėra jokių duomenų apie tai, kad jai būtų nustatytas koks nors specialiųjų poreikių lygis ir dėl to ji negalėtų savimi pasirūpinti. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apelianto atstovas nenurodė, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad tiek baudos paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą S. J. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
15. Pateiktame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Institucija nepagrįstai nustatė, kad S. J. veikoje yra sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, todėl šiuo pagrindu turėtų būti bent jau sutrumpintas S. J. taikytos administracinio poveikio priemonės terminas. Tačiau pažymėtina, kad S. J. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė. Tiek S. J. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė (ir nustatytas jos terminas) ir taip yra itin švelnios, jos atitinka S. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl konstatuotina, kad skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, kad S. J. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties).
16. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį ar Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą, todėl S. J. atstovo advokato A. Proškino apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir S. J. atstovo advokato Andrejaus Proškino apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.