Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Barsis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Juris LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Barsis“ 7,23 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos nuostatomis, delspinigių 1,26 Eur, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (8,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-07-23 ieškovas UAB „Juris LT“ ir pradinis kreditorius UAB „Gelsva“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą atsiradusį 2009-08-24 pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties Nr. VM09/0181 pagrindu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2019-07-25 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2009-08-24 su pradiniu kreditoriumi UAB „Gelsva“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. VM09/0181 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui perdavė geriamojo vandens aparatą. Pradinis kreditorius už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui ir pateikė apmokėjimui šią PVM sąskaitas-faktūras: Serija VAA Nr. 894273, Serija VAA Nr. 900229, Serija VAA Nr. 906300, Serija VAA Nr. 912476, Serija VAA Nr. 918650, Serija VAA Nr. 924885. Iš viso atsakovas neapmokėjo pradiniam kreditoriui 7,23 Eur sumos.

Dėl skolos priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). CPK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą 7,23 Eur sumą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 7,23 Eur skolos.

Dėl delspinigių.

Pradinis kreditorius su atsakovu Sutarties 6.1 punktu sutarė dėl netesybų – laiku neapmokėjus PVM sąsakitos-faktūros atsakovas įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną, nuo neapmokėtos sumos mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius pradiniam kreditoriui. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus ieškovo reikalavimas dėl 1,26 Eur delspinigių sumos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido sutartinės prievolės įvykdymo terminą ir tai, kad ieškovas įgijo teisę įstatyme nustatytas palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.) ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 40,00 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2019 m. antrąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 48,49 Eur (7,23 Eur + 1,26 Eur + 40,00 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-30) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 262 str., 424-428 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Barsis“, į. k. 151156970, 7,23 Eur (septynis Eur 23 ct) skolos, 1,26 Eur (vieną Eur 26 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 48,49 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-30) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 208,00 Eur (du šimtus aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, naudai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.