Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui E. S., nepilnamečio kaltinamojo H. J. atstovui pagal įstatymą S. J., gynėjui advokatui V. A., Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

nepilnametis H. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 2000-09-23 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs ir išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, 2 gr. (vidutinio, 35 proc.) neįgalumo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 ir 2 d. d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis nepilnametis H. J. 2016-12-05 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme, iš ten stovėjusio nerakinto E. S. automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvusios rankinės slapta pagrobė nukentėjusio E. S. 300 eurų pinigų.

Šiais veiksmais kaltinamasis nepilnametis H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

2. Kaltinamasis nepilnametis H. J. 2017-01-12 apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia išdauždamas dviejų langų stiklus, per vieną iš langų įsibrovė į E. S. poilsio kambarį garaže (patalpą), iš kurio slapta pagrobė E. S. daiktus : 20 eurų vertės mobilųjį telefoną „Nokia C5“ su 1 euro vertės SIM kortele, 20 eurų vertės mobilųjį telefoną „Nokia X3“ su 1 euro vertės SIM kortele, 50 eurų vertės mobilųjį telefoną „Huawei U8655-1“, 300 eurų vertės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S6“, 300 eurų vertės skaitmeninį fotoaparatą „Sony“, 100 eurų vertės automobilį DVD grotuvą ir 300 eurų pinigų, taip viso pagrobdamas 1092 eurų vertės svetimą nukentėjusiojo E. S. turtą.

Šiais veiksmais kaltinamasis nepilnametis H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d. (reali nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

3. Kaltinamasis nepilnametis H. J. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino dalinai, abiem atvejais jo tvirtinimu pagrobęs mažiau turto nei yra jam inkriminuota, pareiškė, jog dėl abiejų vagysčių gailisi ir pasižadantis daugiau nebenusikalsti. Apie pirmosios vagystės įvykį paaiškino, jog 2016 m. pabaigoje, pamatęs, kad į netoliese esančią jo šeimos valdomą sodybą automobiliu „Ford Galaxy“ atvažiavo jam pažįstamas nukentėjusysis, sumanė iš jo kieme paliekamo automobilio pavogti pinigus, matė, jog nukentėjusysis dirba užsidaręs garaže, o automobilį paliko neužrakintą. Jis užėjęs keliuku į kiemą, priėjo prie automobilio, atidarė nerakintas keleivio pusės priekines duris, ant šios priekinio keleivio sėdynės rado paliktą rudos spalvos odinę rankinę, joje rado ir išsiėmė piniginę, apžiūrėjo visus skyrius, viduje rado ir pasivogė 65 eurus, daugiau pinigų ten nebuvę ir jis daugiau jų nepavogęs, pinigus teigia išleidęs maistui, ar pirko už juos mobilųjį telefoną, kaip teigęs ikiteisminio tyrimo apklausose, nepamenantis. Apie antrosios vagystės įvykį kaltinamasis paaiškino, kad pats vienas namuose suplanavęs per langą įsibrauti į toje pačioje sodyboje esančio nukentėjusio garažo patalpas ir iš poilsio kambario pasivogti ten anksčiau matytus mobilius telefonus. Garaže ir poilsio kambaryje kelis kartus buvo buvęs, matęs ir žinojęs išplanavimą bei laikomus daiktus. Į sodybą atėjęs naktį, perlipęs tvorą, išdaužęs lango su žaliuzes stiklą, per angą rėme įlindo į poilsio kambario patalpą, teigia antrojo lango stiklo nesudaužęs. Viduje pasišvietė mažu žibintuvėliu, du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“ rado ant sofos, o ant pastatomos spintelės – telefoną „Huawei“, pasivogęs tik šiuos tris telefonus, kitų daiktų tvirtinantis, jog nematęs ir nevogęs. Tuo pačiu keliu išlindęs laukan, telefonus parsinešė į namus, vieną jų, „Nokia X3“ atidavė naudotis broliui liudytojui S. J., „Huawei“ perdavė liudytojui G. U. (pinigų iki šiol negavęs), „Nokia C5“ paskolinęs R. S.. Visus telefonus po to paėmė policija.

4. Nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad pirmos vagystės vakarą jis savo automobiliu „Ford Galaxy“ atvažiavo į šeimos sodybą (duomenys neskelbtini), kur garaže dirbo prie remontuojamo automobilio, savojo automobilio salone ant keleivio sėdynės paliko rankinę su viduje buvusia pinigine, automobilį užrakinti tiesiog pamiršęs. Tą patį vakarą baigęs darbą ir grįžęs į automobilį, rado išimtą ir numestą ant sėdynės piniginę, išmėtytas nuolaidų korteles, iš piniginės kelių skyrių buvo pavogti visi ten buvę popieriniai 300 eurų pinigai. Jis užtikrintas, jog būtent tokia pinigų suma buvo piniginėje, nes ryte ją buvo tikrinęs, mat vakare planavo mokėti už paruoštus remontuojamam automobiliui dažus, tą dieną pinigų niekam kitam nenaudojęs, nemokėjęs ir pan. Apie pastabėtą vagystę jis tuojau pat pranešęs policijai, tačiau pareigūnai atvykę tik sekantį vakarą. Dėl antrosios vagystės nukentėjusysis paaiškino, jog tą patį vakarą jis dirbęs garaže, buvęs ir poilsio kambaryje, visi jo ten laikomi daiktai buvo savo vietose : 300 eurų pinigai, kuriuos buvo neseniai suskaičiavęs, metalinėje dėžutėje ant palangės būtent to lango, per kurį po to buvo įsibrauta, dėžutę po vagystės radęs tuščią atidarytą ir numestą ant žemės, fotoaparatas ir automobilinis DVD grotuvas buvo pastatomoje spintelėje, jos dureles po vagystės rado atidarytas, o ten buvusius sudėtus kitus daiktus išverstus ant grindų, telefonas „Samsung Galaxy“ buvo padėtas ant pastatomos spintelės po staliuku prie to paties lango, per kurį buvo įsibrauta, kiti trys telefonai buvo ten, kur nurodė kaltinamasis. Jis užtikrintas, kad visus vardintus daiktus kaltinamasis pavogė šios vagystės metu, nes prieš kelias valandas išvykdamas visus juos paliko savo vietose, o atvykęs rytą po vagystės jų jau neberado - buvo išversta ir apieškota visa poilsio kambario patalpa.

5. Liudytojas S. J. (sūnus), kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p., byloje paaiškinęs, jog 2017-01-12 iš savo brolio, kaltinamojo, paprašęs gavo veltui naudotis mobilųjį telefoną „Nokia X3“, brolis nesakęs, iš kur jį gavęs. 2017-01-17 jis šį telefoną išmainęs į kitą su draugu M. K. (1 t., b. l. 64).

6. Liudytojas M. K. paaiškino, kad metų pradžioje kaltinamojo brolio S. J. pasiūlymu išsimainė savo telefoną į jo perduotą „Nokia X3“, iš kur šis jį gavęs, nežinojo, rytojaus dieną telefoną iš jo paėmė policija.

7. Liudytojas R. S. paaiškino, jog metų pradžioje draugas, kaltinamasis, jam pasiūlęs iš jo pirkti du „Nokia“ mobilius telefonus, vienas iš jų buvo atstumiamas, jis sutikęs už 5 eurus nupirkti neatstumiamą telefoną, šį paėmęs, pinigų taip ir nespėjęs atiduoti, maždaug po savaitės telefoną iš jo paėmė policija.

8. 2016-12-06 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nukentėjusiojo sodyba yra prie kelio, aptverta tvora su įrengtais vartais, šie rasti atidaryti, kairiau įvažiavimo yra gyvenamas namas, dešinėje – ūkinis pastatas, tiesiai – garažas, ant pastarojo ir namo pastatų sumontuoti nuo judesio įsijungiantys naktiniai šviestuvai, kieme stovi 5 durų automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-17).

9. 2017-04-13 daiktų pateikimu ir jų apžiūra nustatyta, jog nukentėjusiojo E. S. rankinė yra rudos spalvos odinė su diržu, viršuje užsegama užtrauktuku. Nukentėjusio piniginė taip pat yra rudos spalvos odinė, atverčiama, užsegama metaliniu spaustuku. Viduje yra du skyriai popierinėms kopiūroms ir vienas užsegamas spaustuku skyrius monetoms. Piniginės viduje yra asmens dokumentai, banko ir nuolaidų kortelės (1 t., b. l. 36, 37-40).

10. 2017-01-12 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nukentėjusiojo sodyboje dešiniau garažo pastato rasti praviri mediniai vartai, tiesiai prieš juos rasti sniege dviejų mobiliųjų telefonų dėklai, arčiau garažo sienos – stiklo šukės. Šioje vietoje rastas išdaužtu stiklu langas į poilsio patalpą garaže. Kitoje, rytinėje, garažo pastato sienoje esančio lango dvigubais stiklais vienas stiklas taip pat išdaužtas, šukė nukritusi ant sniego, antrasis lango stiklas sveikas. Poilsio kambaryje prie išdaužto lango su žaliuze stovi staliukas, po juo pastatoma spintelė, šone - sofa, daug sieninių lentynų, tiek ant baldų, tiek ant žemės vyrauja betvarkė, netvarkingai sudėti ar išmėtyti daiktai, durys į gretimą garažo patalpą rastos atidarytos, lauko durys be įsilaužimo žymių (1 t., b. l. 52-61).

11. 2017-01-18 daikto pateikimu ir 2017-01-26 jo apžiūra nustatyta, jog liudytojo M. K. tyrimui pateiktas mobilus telefonas yra „Nokia X3“ atstumiamu korpusu, techniškai tvarkingas, geros būklės, jo IMEI – 354348/04/897729/7 (1 t., b. l. 87-89, 90-94).

12. 2017-01-18 daikto pateikimu ir 2017-01-27 jo apžiūra nustatyta, kad liudytojo G. U. tyrimui pateiktas mobilus telefonas yra „Huawei U8655-1“, plastikiniu juodu korpusu, ekranas apatiniame trečdalyje įskilęs, telefono IMEI – 861895014192877 (1 t., b. l. 96-103).

13. 2017-01-18 krata ir 2017-01-26 daikto apžiūra nustatyta, kad kratos metu pas liudytoją R. S. buvo rastas ir paimtas mobilus telefonas „Nokia C5“, kombinuotu plastiko ir metalo korpusu, sidabrinės spalvos, telefonas techniškai tvarkingas, geros būklės, jo IMEI – 351685/05/429185/4 (1 t., b. l. 124-128, 129-133).

14. 2017-02-20 teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. 104MS-34/2017 nustatyta, kad kaltinamajam H. J. nėra reikalinga skirti tokio pobūdžio ekspertizę, kadangi jam nustatyti sveikatos sutrikimai įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturėjo ir neturi (1 t., b. l. 159).

15. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas byloje nenustatė.

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

16. Nors kaltinamasis H. J. neprisipažįsta pirmosios 2016-12-05 vagystės metu iš nukentėjusio piniginės pavogęs likusią 235 eurų jo pinigų dalį, o antrosios 2017-01-12 vagystės metu iš nukentėjusio garažo poilsio kambario 300 eurų jo pinigus, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, fotoaparatą ir automobilinį DVD grotuvą, tačiau pastarąją dalį jo parodymų teismas vertina neatitinkančia tikrovės, siekiu išvengti dalies baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, todėl tiek, kiek ji prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (punktai 1 ir 2), nustatytoms visuma aukščiau dėstytų įrodymais pripažįstamų bylos duomenų, atmetama. Teismas nustatė, kad abiejų vagysčių įvykius kaltinamasis pripažįsta (kad jis grobė nukentėjusio turtą), taip pat nustatė, kad abi vagystes kaltinamasis įvykdė vienas (priešingų duomenų byloje nėra), abiem atvejais iš jo pagrobtą turtą nukentėjęs betarpiškai prieš vagystes matė, pinigus buvo persiskaičiavęs, ruošėsi jais atsiskaityti už medžiagas, todėl be menkiausios abejonės užtikrina, jog būtent toks turtas vagysčių metu buvo atitinkamai jo piniginėje automobilio salone ir garažo pastato poilsio kambaryje, nagrinėjamu aspektu svarbios ir aplinkybėms, kad abi vagystes nukentėjusysis pastebėjo vos po keleto valandų nuo jų įvykdymo, kas, teismo vertinimu, taip pat užtikrintai paneigia galimybę dalį dingusių jo daiktų pasisavinti kitiems asmenims (ne kaltinamajam). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusio parodymų teisingumu dar ir dėl to, kad teisme gautais duomenimis jis nei su kaltinamuoju, nei su kitais jo šeimos nariais susipykęs nebuvo, atvirkščiai, santykiai buvę gana geri, nukentėjęs sodyboje netgi duodavęs kaltinamajam užsidirbti ūkio darbuose. Kaltinamojo ginčijamų atskirų daiktų pagrobimą tiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad po nukentėjusio pranešimo apie antrąją vagystę, jos įvykdymo vietoje (garažo poilsio kambaryje) atliekant detalią apžiūrą iš tikrųjų nebuvo rasta nė vieno iš daiktų, apie kurių dingimą prieš tai pranešė nukentėjusysis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio nuosekliu per visą bylos procesą aiškinimu, kad kaltinamojo ginčijami daiktai vagysčių vietose iki jų įvykdymo tikrai buvo.

17. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir patikrinti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais, kadangi gauti įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, jog kaltinamasis pirmos vagystės atveju, įprastai patekęs į nerakintą automobilį, iš jo salone buvusios rankinėje piniginės slapta pagrobė nukentėjusio pinigus – 300 eurų, antros vagystės atveju – įsibrovęs per paties išdaužtą langą į garažo pastatą, iš jo poilsio kambario slapta pagrobė nukentėjusio pinigus – 300 eurų, keturis mobilius telefonus, atitinkamai 20, 20, 50 ir 300 eurų vertės su dviem po 1 eurą vertės SIM kortelėmis, skaitmeninį fotoaparatą „Sony“ bei automobilinį DVD grotuvą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas sprendžia, kad teismo pripažinti įrodytais byloje (punktas 17) kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinkamai pagal BK 178 str. 1 dalį (2016-12-05 vagystė) ir to paties straipsnio 2 dalį (2017-01-12 vagystė) kvalifikuoti teisingai.

18.1. Jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiojo daiktus ir kt. turtą (pinigus) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamasis ir niekas kitas.

18.2. Kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusio daiktai abiem atvejais buvo jam, kaltinamajam, svetimas turtas, šis jį pavertė, kad ir neilgam laikui, savo nuosavybe, o po to, kiek byloje pavyko nustatyti, dalį jų perleido kitiems asmenims (liudytojams S. J., R. S., G. U.), dalį pats suvartojo, prieš nukentėjusiojo daiktų savininko valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl kiekvieno šį turtą sudariusio daikto likimo. Aplinkybė, kad byloje nepavyko nustatyti dalies daiktų (mobilaus telefono „Samsung“, fotoaparato, DVD grotuvo, dalies pinigų) likimo ir galimos dabartinės buvimo vietos, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, ir tuo labiau nešalina dėl jų užvaldymo kaltinamojo baudžiamumo pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą, kadangi visų be išimties daiktų užvaldymas jau buvo visiškai baigtas – kaltinamasis pagal bylos duomenis ir šią dalį nukentėjusio daiktų sėkmingai išsigabeno iš nusikaltimų vietos ir galėjo laisvai pagal savo norus nuspręsti, ar visus daiktus toliau pasilikti, kaip, kur gabenti ir t.t.

18.3. Kaltinamasis jam svetimą nukentėjusio turtą užvaldė slapta, veikdamas įsitikinęs, jog niekas jo nemato. Pirmu atveju turtą kaltinamasis užvaldė iš nerakinto automobilio, jam priėjimui prie turto nereikėjo įveikti jokių mechaninių, elektroninių ar kitokių užraktų, apsaugos priemonių, todėl pirmos vagystės atveju į saugyklą įsibrauta nebuvo. Antrosios vagystės atveju būta priešingai – kaltinamasis tam, kad prieitų prie sumanyto pagrobti nukentėjusio turto, turėjo įveikti mechaninę tam kliūtį – išdaužyti lango stiklą ir per lange tokiu būdu pasidarytą angą įlįsti į statinio vidų, kuris buvo pritaikytas materialinėms vertybėms sandėliuoti ir saugoti, todėl vagystė turi būti vertinama kvalifikuota, įvykdyta įsibraunant į patalpą.

18.4. Pagrobtų daiktų vertė, teismo vertinimu, byloje yra pagrįstai nustatyta pagal jų vertę rinkoje, atsižvelgiant į įsigijimo kaštus, faktinę būklę (susidėvėjimo laipsnį), pagrobtųjų daiktų vertė abiejų vagysčių atvejais viršija 5 BBND, konkreti vagystės dalyko vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmes.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

19. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas dėl abiejų veikų kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 1 ir 2 d. d.) dispozicijose, ypač pirmosios 2016-12-05 vagystės atveju – abiem atvejais kaltinamojo pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo smarkiai mažesnė nei rūšinių nagrinėjamų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 1 ir 2 d. d.) sudėčių vidurkis (4845 Eur) : antruoju atveju beveik 4,5 karto, o pirmuoju – net 16 kartų.

20. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai teismo nevertinama, subjektyvinėse abiejų nusikalstamų veikų sudėčių dalyse dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos.

21. Kaltinamojo abi byloje įrodytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip visiškai baigti tyčiniai nusikaltimai, pirmuoju atveju – nesunkus, antruoju - apysunkis (BK 54 str. 2 d. 4 p.), todėl pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes pagrindo nėra.

22. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina iš esmės dar teigiamai : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą, nusikaltimus įvykdė sulaukęs vos 16 m. amžiaus, socialinė branda menka (pasiaiškino vagystes įvykdęs dėl to, kad „norėjęs pabandyti“, už pagrobtus pinigus pirkęs saldumynus, nukentėjusiojo ligšiol neatsiprašęs, padarytos žalos nei atlyginti nei pašalinti jam nepasiūlęs ir pan.), pastarąją dar labiau apsunkina konstatuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurių pripažintas vidutiniškai neįgaliu, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, auga nepilnoje ir sudėtingos turtinės padėties šeimoje – šie veiksniai didina įstatymus pažeidžiančio elgesio recidyvo riziką, kaltinamasis nebesimoko, nedirba – visi šie duomenys kaltinamojo asmenybę apibūdina dar iš esmės pozityviai ir leidžia manyti, jog nagrinėjamos pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga kaltinamojo elgesio, pažiūrų ir pan. pasekmė, o labiau atsitiktinis elgesio modelis, sąlygotas akivaizdžios itin jauno amžiaus sąlygotos socialinės nebrandos, socialinių įgūdžių stokos bei nepalankių gyvenimo ir auklėjimo sąlygų.

23. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje sprendžia nenustatęs (BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 ir 60 str. str.).

24. Teismas sprendžia, jog ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su aukščiau teigiamais įvertintais kaltinamojo asmenybės aspektais savo svoriu ir reikšme bausmių individualizavimui persveria aukščiau minėtus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (tyčinių nusikaltimų daugeto aplinkybę, galiojančią administracinę nuobaudą, nesimokymą). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimų įvykių aplinkybes teisingumo principas lemia dar mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžio bausmių kaltinamajam už kiekvieną įrodytą nusikaltimą paskyrimą.

25. Toliau teismas sprendžia, jog 1-ąjį kartą už tyčinius nusikaltimus, kurie nėra sunkūs ar labai sunkūs, teisiamam nepilnamečiui kaltinamajam H. J. paskirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė už BK 178 str. 1 d. numatytą veiką nustatytina 7 mėn., o už 2-oje dalyje numatytą veiką – 1 m. Šios bausmės už realiąja sutaptimi įvykdytus nusikaltimus subendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant pagal BK 63 str. 1 ir 4 dalių taisyklę ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini šio nepilnamečio kaltinamojo sveikatos būklę, asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtis atitinkantys įpareigojimai : a) 9 mėn. būti namuose kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, b) per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 punktai). Tokia bausmių rūšis ir jų dydis (trukmė) visiškai atitiks bausmės paskirtį, jos skyrimu siekiamus tikslus ir teisingumo principą. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra faktinio pagrindo skirti ir auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str.), kaltinamojo iš nusikaltimų gauta nauda iš jo išieškotina prioriteto tvarka nukentėjusiam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

26. Kaltinamajam anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

27. Dėl civilinio ieškinio. Byloje kaltinamajam bei subsidiariai jo atstovui pagal įstatymą yra pareikštas nukentėjusiojo E. S. teisiamajame posėdyje patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo : a) 600 eurų per abu kartus pagrobtų pinigų, b) 50 eurų už sugadintą mobilųjį telefoną „Huawey“, c) 300 eurų už pagrobtą ir negrąžintą mobilųjį telefoną „Samsung“, d) 300 eurų už pagrobtą ir negrąžintą fotoaparatą, e) 100 eurų už pagrobtą ir negrąžintą automobilinį DVD grotuvą, f) 15 eurų už išdaužtus garažo pastatų langų stiklus, viso – 1365 eurų. Teisme patikslintąjį nukentėjusiojo ieškinį teismas pripažįsta pareikštu teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d. d.), ieškovo reikalavimo teisė yra visiškai pagrįsta aukščiau teismo jau įvertintais išnagrinėtos bylos faktiniais duomenimis (punktai 3-14, 18.4), todėl teisme patikslintas ieškinio reikalavimas dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Dėl sprendžiamo ieškinio taikytina deliktais žalos padariusio 16 m. amžiaus nepilnamečio kaltinamojo subsidiari su jo atstovu pagal įstatymą (tėvu) civilinė atsakomybė (CK 6.276 str. 2 d.).

28. Dėl daiktinių įrodymų. Pas nukentėjusįjį E. S. laikinai saugomi daiktai : rankinė, piniginė, mobilaus ryšio telefonai „Nokia X3“, „Huawey U8655-1“ ir „Nokia C5“ (1 t., b. l. 41, 95, 104, 134), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini visam laikui) neribotam disponavimui teisėtam savininkui E. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

29. Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d.,

nusprendžia:

Nepilnametį H. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl 2016-12-05 E. S. turto vagystės) ir nuteisti jį 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Nepilnametį H. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2017-01-12 E. S. turto vagystės) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje jas iš dalies sudedant pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) 9 (devynis) mėn. būti namuose kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, b) per 6 (šešis) mėn. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nukentėjusiojo E. S. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš nuteistojo nepilnamečio H. J., subsidiariai su tėvu S. J., vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus (1365 Eur.) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – rankinę, piniginę, mobilaus ryšio telefonus „Nokia X3“, „Huawey U8655-1“ ir „Nokia C5“, nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) neribotam disponavimui teisėtam savininkui E. S..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.