Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1-300/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-30Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-02
Bylos Nr.
1S-1-300/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10324-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Nuteistasis
R. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1-300/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10324-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.16; 2.5.19.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. 2019 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant R. V. per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios I. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. V. nukentėjusiajai I. S. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 20 d. buvo gautas R. V. prašymas jam priteistą sumokėti 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti išdėstyti dalimis, leidžiant mokėti po 20 Eur per mėnesį, nes yra neįgalus, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, gaunamos neįgalumo pašalpos užtenka tik pragyvenimui, kiekvieną mėnesį reikia pirkti vaistus, mokėti komunalinius mokesčius, jam reikalinga atlikti širdies vožtuvo bei klubo sąnario operacijas.

3. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo prašymą, motyvuojant tuo, kad nėra išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą

4. Nuteistasis R. V. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, nurodydamas, jog nesutinka su 2019 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo

7. Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos, nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėtinas vadovaujantis būtent šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

8. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (LAT 2001-11-07 nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šio klausimo sprendimui reikšmingus bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą ir priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 20 Eur per mėnesį, t. y. sumokant visą sumą per 2 metus 1 mėnesį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis R. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių itin sunkią jo materialinę padėtį, t. y. nepateikė duomenų apie turtą, nenurodė savo mėnesio pajamų ir išlaidų dydžio, o iš esamų bylos duomenų nėra galimybės nustatyti tikros nuteistojo turtinės padėtis ir spręsti, ar ji yra sunki. Atkreipiamas dėmesys, kad, nors nuteistasis prašyme apylinkės teismui nurodė, jog yra neįgalus, jo gaunama neįgalumo pašalpa yra maža, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistojo R. V. deklaruojamą sunkią finansinę padėtį paneigia byloje esantys duomenys apie nuteistojo turimą turtą – automobilį bei kartu su I. S. turimą butą (2 t., b. l. 61–63, 64), todėl nuteistasis turi realią galimybę atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajai iš savo turimo materialaus turto, tuo labiau, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nelaikytinas dideliu. Be to, nors R. V. prašyme apylinkės teismui teigia, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis pats nesiima jokių efektyvių ar net minimalių priemonių, siekdamas savo prastą turtinę padėtį pagerinti, nes net nėra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Apygardos teismo vertinimu nuteistojo prašyme nurodyti teiginiai, jog jam reikalingos tam tikros operacijos taip pat savaime nesudaro pagrindo spręsti apie asmens sunkią materialinę padėtį. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistojo prašyme minimos operacijos yra mokamos, priešingai, iš paties nuteistojo pateiktų duomenų matyti, kad sąnario keitimo operacija jam bus atlikta nemokamai (2 t., b. l. 80, 81, 82). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų bandęs tartis su nukentėjusiąja dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalimis, ar kad būtų bent dalį padarytos žalos atlyginęs, kas taip pat rodo, jog nuteistasis nesiekia geranoriškai atlyginti padarytos žalos net dalimis ir neleidžia spręsti, jog patenkinus nuteistojo prašymą, pastarasis pradėtų nukentėjusiajai mokėti žalos atlyginimą dalimis. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad patenkinus R. V. prašymą, pastarojo interesai būtų iškelti virš nukentėjusiosios interesų gauti greitą ir neuždelstą žalos atlyginimą, o tai neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų, nes šiuo atveju žala yra atsiradusi ne dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo, o dėl pavojingos visuomenei veikos – nusikaltimo, kuriuo tyčia buvo sutrikdyta kito asmens sveikata.

10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis pateikė skundą dėl Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, tačiau savo skunde nenurodė nė vieno motyvo, kodėl jo manymu minima nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kas šiuo atveju taip pat rodo, jog nuteistojo skundas yra nepagrįstas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė