Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
2A-1171/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Kreditorius
akcinės bendrovės DNB banko, uždarosios akcinės bendrovės ,,Titano ranga“
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė DNB bankas, VSDFV Vilniaus skyrius

Įžanginė dalis

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas priteisti nuostolius, civilinėje byloje Nr. 2-2583-262/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Titano ranga“ skundą (suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė DNB bankas, VSDFV Vilniaus skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Middle Europe investment Baltija“, Trakų rajono savivaldybė) dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Babruko poilsio namai“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB ,,Titano ranga“ kreipėsi į teismą ir skundu prašė panaikinti 2011 m. lapkričio 23 d. BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 23 d., BUAB ,,Babruko poilsio namai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių tvarka. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui BUAB „Babruko poilsio namai“ ir/ar šios bendrovės administratoriui parduoti BUAB „Babruko poilsio namai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovui BUAB „Babruko poilsio namai“ ar šios bendrovės bankroto administratoriui UAB „Valeksa“ parduoti BUAB „Babruko poilsio namai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iki teismo sprendimo (nutarties) dėl kreditoriaus UAB „Titano ranga“ pateikto skundo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bankrutuojančios UAB „Babruko poilsio namai“ kreditoriaus AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, 2012 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – BUAB „Babruko poilsio namai“ kreditoriaus UAB „Titano ranga“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Atsakovas UAB ,,Babruko poilsio namai“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš pareiškėjo UAB „Titano ranga“ atsakovo naudai 12 414,40 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad skunde kreditorius sąmoningai suklaidino teismą teigdamas, jog parduodamo turto pradinė kaina buvo nustatyta neatlikus jokio vertinimo, nors šis argumentas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Kreditorius skunde nutylėjo, jog turtą jau buvo mėginama parduoti pirmo ciklo varžytinėse (pirmose ir antrose), kuriose nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas. Pažymėjo, kad būtent dėl tokios objektyvios tiesos neatitinančio ir sąmoningai klaidinančio skundo turinio pirmos instancijos teismas priėmė nutartį, nepagrįstai suvaržančią administratoriaus veiksmus, o atsakovas patyrė papildomas 12 414,40 Lt administravimo išlaidas (dėl pakartotinio skelbimo apie turto pardavimą - 145,00 Lt, dėl turto apsaugos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu (nuo 2011 m. gruodžio 14 d., iki 2012 m. kovo 1 d.) - 12 269,40 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu kreditoriaus UAB ,,Titano ranga‘‘ skundą dėl 2011 m. lapkričio 23 d. BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo ir atsakovo UAB ,,Babruko poilsio namai“ administratorius UAB ,,Valeksa“ prašymą priteisti nuostolius iš kreditoriaus UAB ,,Titano ranga“ atmetė.

Atmesdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nereikalavo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, o pats atsakovas yra sudaręs pasaugos paslaugų sutartį su UAB ,,Grifs AG“, už kurios paslaugas moka 4 719,00 Lt per mėnesį, tačiau saugos paslaugos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d., iki 2012 m. kovo 1 d., (nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki panaikinimo) teikimas nebuvo nutrauktas ir atsakovas neieškojo naujo paslaugos teikėjo, dėl ko galėjo susidaryti papildomos administravimo išlaidos, todėl teismo vertinimu, atsakovo nurodomos 12 269,40 Lt išlaidos susijusios su saugos paslaugų teikimu negali būti pripažįstamos nuostoliais. Be to, teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendrąja CPK nustatyta tvarka (CPK 146 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu kreditorius AB DNB bankas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą – pašalinti iš šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais pasisakyta dėl atsakovo BUAB „Babruko poilsio namai“ bankroto administratoriaus prašymo priteisti nuostolius esmės, ir pakeisti pagrindą, kuriuo atmetamas (ar paliekamas nenagrinėtu) atsakovo bankroto administratoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nurodant, jog šis reikalavimas šioje civilinėje byloje nenagrinėtinas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo reikšdamas ieškinį bendra tvarka, tačiau nepagrįstai pasisakė dėl BUAB „Babruko poilsio namai“ bankroto administratoriaus pareikšto reikalavimo esmės bei motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovo 12 269,40 Lt išlaidos, susijusios su saugos paslaugų teikimu, negali būti pripažįstamos atsakovo nuostoliais.

2. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo sustabdytos turto pardavimo procedūros beveik 3 mėnesių laikotarpiui, o bankrutuojanti įmonė privalėjo organizuoti šio turto apsaugą ir dėl to parirti papildomų bankroto administravimo išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Babruko poilsio namai“ sutinka su AB DNB banko pozicija bei nurodo, kad nuostolius, kuriuos bendrovė patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (12 269,40 Lt), apmokėjo AB DNB bankas, todėl, administratoriaus nuomone, vadovaujantis įstatymais bei sąžiningumo ir teisingumo principais, apeliantui turėtų būti suteikta galimybė atgauti minėtas išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius UAB „Titano ranga“ prašo apeliacinį procesą nutraukti, o šio reikalavimo netenkinus – palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad motyvų pakeitimas ar nepakeitimas negali turėti jokios įtakos apelianto teisėms, nes tai susiję su atsakovo pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, dėl ko AB DNB bankas apskritai neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo. Tuo tarpu pats atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo neskundė. Be to, pažymi, kad saugos paslaugų sutartis su UAB „Grifs AG“ dėl BUAB „Babruko poilsio namai“ nekilnojamojo turto saugojimo buvo sudaryta dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad net ir tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės byloje nebūtų pritaikytos, nekilnojamojo turto saugojimo išlaidų nebūtų.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Skundžiamu sprendimu buvo atmestas tiek UAB ,,Titano ranga“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, tiek ir BUAB ,,Babruko poilsio namai“ prašymas dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik AB DNB bankas, kuris skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Tiesa, atsiliepime į apeliacinį skundą UAB ,,Titano ranga“ teigia, kad AB DNB bankas neturi teisės paduoti apeliacinį skundą ir teigia, kad apeliacinį skundą gali paduoti tik asmuo, turintis tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, o teisinis suinteresuotumas suprantamas kaip visiškas ar dalinis byloje dalyvaujančio asmens reikalavimų nepatenkinimas. Tačiau pastebėtina, kad bankas skundžiamame sprendime įvardijamas kaip byloje dalyvaujantis asmuo, ką patvirtina ir byloje esantys pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai, o būdamas BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditoriumi, bankas tiesiogiai suinteresuotas mažinti administravimo išlaidas.

Pastebėtina ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB ,,Babruko poilsio namai“ nurodo, kad sutinka su apelianto pozicija bei argumentais, kas paneigia UAB „Titano ranga“: atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginį, jog atsakovas laiko, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas vienoje byloje išnagrinėjo tiek bendrovės ,,Titano ranga“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, tiek ir atsakovo reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje, atlyginimo.

Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad sprendimu buvo konstatuotas bendrovės ,,Titano ranga“ skundo nepagrįstumas, pirmosios instancijos teismas galėjo iš esmės išspręsti ir atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Darant tokią išvadą kolegija atsižvelgia ir į tai, kad sprendimo dalis, kuria buvo atmestas kreditoriaus ,,Titano ranga“ skundas, nebuvo apskųsta ir šiuo metu įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, išnagrinėjęs atsakovo reikalavimą iš esmės pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsakovui nepareiškus prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendrąja CPK nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl anksčiau paminėtas motyvas šalintinas iš sprendimo. Tiek pagal įstatymą (CPK 146 straipsnio 2 dalis), tiek ir pagal formuojamą teismų praktiką, asmens kaltė dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atskirai nenustatinėjama, o neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlyga už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimo nepagrįstumas, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo konstatuota atmetus UAB ,,Titano ranga“ skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-2006, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-2012). Tačiau kartu pabrėžtina, kad asmuo, reikalaujantis nuostolių atlyginimo, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realiai patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.

Nagrinėjamu atveju atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius grindė išlaidomis už turto apsaugą, kurio pardavimas, pasak atsakovo, pritaikius apsaugos priemones, užsitęsė beveik 3 mėnesiams (tiek laiko buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės). Tačiau pastebėtina, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šis turtas, nors ir buvo pardavinėjamas pakankamai ilgą laiką, parduotas nebuvo, taip pat jis nebuvo parduotas ir iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2012 m. kovo 1 d. naikindama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant UAB ,,Titano ranga“ skundą, savo sprendimą, be kita ko, grindė aplinkybe, kad bankrutuojanti įmonė neturi potencialių turto pirkėjų, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad nekilnojamas turtas galėtų būti parduotas iki teismo sprendimo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimų įsiteisėjimo, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Tuo tarpu turto apsaugos paslauga buvo teikiama tiek iki kilusio ginčo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir po jų panaikinimo, dėl ko teigti, kad atsakovo patirtos turto apsaugos išlaidos, kurias jis mokėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, buvo patirtos būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima.

Pastebėtina ir tai, kad 2012 m. sausio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atmetęs AB DNB banko prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat konstatavo, kad bankas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai turi galimybę artimiausiu metu parduoti įkeistą turtą už nurodomą šio turto kainą.

Atsakovas taip pat prašė atlyginti nuostolius, susijusius su tuo, kad vykdant ginčijamą kreditorių nutarimą, jis buvo patalpinęs atitinkamą pranešimą apie varžytines dienoraštyje ,,Lietuvos rytas“, kurį, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis turėjo atšaukti (kas kainavo 25 Lt), o po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apie varžytines skelbti pakartotinai (kas kainavo 120 Lt). Tačiau pirmas pranešimas apie varžytines buvo paskelbtas 2011 m. gruodžio 17 d., o sąskaita-faktūra už jį išrašyta 2011 m. gruodžio 16 d., kas leidžia teigti, kad atsakovas veiksmus, susijusius su pranešimu dėl varžytinių paskelbimo atliko po to kai skubiai vykdytina 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo uždraustas turto pardavimas (1 t., 180 b. l.), todėl paskelbdamas apie turto varžytines atsakovas veikė savo rizika bei priešingai vykdytinos teismo nutarties nuostatoms. Atitinkamai teigti, kad išlaidos, susijusios su pakartotiniu skelbimu apie varžytines, buvo patirtos būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmesti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.247 straipsnis), o naikinti skundžiamą sprendimo dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Babruko poilsio namai“ prašymas dėl nuostolių atlyginimo, palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teiginį: „Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendrąja CPK nustatyta tvarka“.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis