- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2-2583-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03258-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- AB DnB banko, uždarosios akcinės bendrovės ,,Titano ranga“
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB bankas, VSDFV Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Titano ranga“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Babruko poilsio namai“ 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo, suinteresuoti asmenys AB DnB bankas, VSDFV Vilniaus skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Middle Europe investment Baltija“, Trakų rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB ,,Titano ranga (toliau - Kreditorius) prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 23 d. BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 23 d., BUAB ,,Babruko poilsio namai“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse tvarka. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 23 d., įvyko BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimas, kuriuo metu vienas iš svarstomų klausimų buvo bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas. Didžiausiam kreditoriui AB DnB bankui balsavus už šį nutarimą jis buvo priimtas, tuo patvirtinant turto pardavimo varžytinėse tvarką ir pardavimo kainą ir pažeidžiant kitų BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių teises ir teisėtus interesus ir viešąjį interesą. Kreditoriaus manymu, toks kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, tarp jų ir paties bankroto proceso tikslui. Kreditoriaus teigimu, nekilnojamojo daikto pardavimo iš varžytinių tvarkos 2.1 punktas nustato, kad pradinė motelių komplekto su pagalbiniais statiniais ir nuomojamu žemės sklypu, adresu Aukštadvario g. 64 A, Trakai (toliau - Turtas) pardavimo kaina pirmose varžytinėse yra 15 813 900 Lt, o antrose varžytinėse – 14 232 510 Lt. Ši pardavimo kaina buvo nustatyta neatlikus jo vertinimo, yra ženkliai per maža, pažeidžia BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių interesus ir yra naudinga tik kreditoriui AB DnB bankui, kuriam parduotas turtas yra įkeistas. Teigia, kad kreditoriaus AB DnB bankas reikalavimas yra didžiausias – 21 910 526,65 Lt. Jei turtas bus parduotas už virš nurodytą kainą, iš gautų lėšų būtų patenkintas tik didžiausio kreditoriaus AB DnB banko reikalavimas, o kitų kreditorių reikalavimai liktų nepatenkinti. Todėl mano, kad tokia situacija pažeidžia viešąjį interesą ir bankroto proceso tikslą – atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi. Kreditoriaus teigimu, pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 5 dalį įkeisto turto vertinimas ir pardavimo kainos nustatymas yra perleidžiamas kreditorių susirinkimui, tačiau 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje Turto pardavimo tvarkoje buvo nustatyta tik turto pardavimo kaina, o ne turto vertinimo tvarka. Teigia, kad neatlikus jokio turto vertinimo, be to, nenustačius parduodamo turto vertinimo tvarkos, ir be jokio pagrindimo parduodamo turto kaina, akivaizdžiai pažeidžiamos ĮBĮ 33 straipsnio 5 straipsnio nuostatos ir mažųjų įmonės kreditorių teisės. Ieškovo manymu, parduodant visą BUAB ,,Babruko poilsio namai“ priklausantį Turtą – motelių kompleksą kartu, kaip vieną turtinį vienetą, o ne atskirai kiekvieną motelį, yra mažinama parduodamo Turto kaina, todėl tai pažeidžia BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių ir viešąjį interesą, nes parduodant Turtą, kaip vieną turtinį vienetą mažėja galimų pirkėjų skaičius ir kaina, kurią būtų galima gauti motelius pardavus atskirai, o ne kartu. Mano, kad iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad pardavus BUAB ,,Babruko poilsio namai“ nekilnojamąjį turtą už nustatytą kainą, kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, nebus pasiektas bankroto tikslas – maksimalia apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo turi būti pripažintas negaliojančiu. Teigia, kad remdamasis 2011 m. lapkričio 16 d. BUAB ,,Babruko poilsio namai“ administratoriaus nuomone, egzistuoja galimybė parduoti turtą už didesnę kainą, pakeitus patalpų paskirtį. Šie galimi alternatyvūs būdai nebuvo apsvarstyti 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime, kas taip pat sąlygoja tai, jog skundžiamoji nutarimo dalis turi būti naikinama, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės parduoti bankrutuojančios bendrovės turtą už maksimalią kainą, kartu maksimaliai užtikrinant ir visų kitų kreditorių interesus.
Kreditorius teismui pateikė paaiškinimus bei 2012 m. kovo 19 d., teismo eksperto T. M. nuomonę dėl BUAB ,,Babruko poilsio namai“ Turto pardavimo dalimis, o ne bendrai, kurioje teigiama, kad parduodant tokio tipo turtą atskirais turtiniais vienetais, būtų didesnės galimybės gauti didesnį investicijų atsiperkamumą/ekonominį naudingumą. Kadangi turto tipas – apartamentai/butai – tokio tipo sandorių finansavimo sąlygos įprastai būtų standartinės, šis veiksnys teigiamai įtakoja potencialių pirkėjų galimybes įsigyti tokį turtą. Kreditoriaus teigimu, remdamasis nurodytais argumentais ekspertas padarė išvadą, kad siekiant ženkliai didesnio investicijų atsipirkimo/projekto ekonominio naudingumo, tikslingiausia tokio tipo Turto realizaciją būtų parduodant atskirais unikaliais turtiniais vienetais.
Atsakovo BUAB ,,Babruko poilsio namai“ administratoriaus UAB ,,Valeksa“ įgalioto asmens atsilipime prašoma skundą atmesti. Nurodo, kad Turtas nepriklausomo eksperto vertinimu buvo įvertintas 2011 m. kovo 24 d., 17 471 000 Lt suma. 2011 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta Turto pardavimo varžytinėse tvarka nustatant, kad Turto kaina pirmose varžytinėse – 22 010 526,00 Lt plius PVM, neįvykus antrosioms varžytinėms, pradinė Turto kaina – 17 571 000,00 Lt plius PVM. Varžytinės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. Kreditorius buvo informuotas apie šaukiamą susirinkimą ir visa medžiaga jam buvo pateikta elektroniniu paštu, tame tarpe ir Turto pardavimo tvarkos projektas, tačiau prieš susirinkimą, nei jo metu kreditoriaus atstovas nepateikė alternatyvių siūlymų dėl Turto pardavimo būdo ar kainų nustatymo. Nurodo, kad 2011 m. liepos 22 d. pranešimu kreditoriui, kaip hipotekos kreditoriui buvo siūloma perimti antrose varžytinėse neparduotą Turtą, už antrųjų varžytinių kainą, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Todėl tai buvo pagrindas kreditorių susirinkimui daryti išvadą, kad pirmo ciklo nustatyta pradinė Turto kaina buvo per didelė. Dėl to antrame varžytinių cikle nustatytos pradinės Turto pardavimo kainos lyginant su nustatyta Turto rinkos verte buvo mažinamos apytiksliai 10 procentų. Todėl mano, kad nežymus turto vertės ir jo pardavimo kainų skirtumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nustatytos kainos yra nepagrįstai mažos. Teigia, kad apsvarsčius atskirų motelių pastatų Turto paklausos rinkoje galimybes ir įvertinus inžinerinių tinklų pajungimo problematiką, nustatyta, jog finansiškai nenaudinga Turtą pardavinėti atskirais turto vienetais. Kadangi skundžiamas kreditorių susirinkimo protokolas buvo priimtas balsų dauguma, jis atitinka kreditorių interesus, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog ginami tik didžiausio kreditoriaus interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DnB bankas atsiliepimu prašo kreditoriaus skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, todėl yra teisėtas. Suinteresuoto asmens teigimu, kreditorius nepagrįstai teigia, kad nebuvo atliktas parduodamo Turto vertinimas, nes 2011 m. kovo 24 d. nepriklausomo auditoriaus vertinimu BUAB ,,Babruko poilsio namai“ (parduodamas Turtas) buvo įvertintas 17 471,000 Lt. Dėl to teigia, kad nepardavus Turto iš varžytinių, kreditorių susirinkimas pagrįstai sprendė, kad Turto kaina turi būti mažinama. Pažymi, kad pats bankroto administratorius aktyviai ieškovo potencialių Turto pirkėjų, tačiau buvo gautas tik vienas pasiūlymas įsigyti Turtą už 3 000 000 EUR (10 358 400 Lt) sumą. Nesutinka su kreditoriaus teiginiu, kad siūloma Turto pardavimo kaina yra naudinga tik bankui, nes Turtas įkeistas bankui ir jo reikalavimas sudaro 21 910 526,65 Lt, todėl neaišku, kokiu būdu bankui gali būti naudingas šio turto pardavimas už 15 813,900 Lt ar mažesnę sumą. Taip pat teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti Turtą komplekse yra aiškiai ekonomiškai pagrįstas ir racionalus, nes kreditoriaus teiginiai apie turto skaidymą ir pardavimą atskirais turto vienetais nepagrįstas jokiais įrodymais.
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į skundą su juo sutinka. Nurodo, kad kreditorius iš Kreditoriaus 2011 m. gruodžio 7 d., skundo sužinojo, kad Parduodamo Turto vertinimas atliktas nebuvo, todėl kreditoriui kilo klausimas, kokiais kriterijais remiantis Turto pardavimo iš varžytinių tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose buvo nustatyta pradinė motelių komplekso su pagalbiniais statiniais ir nuomojamu žemės sklypu, adresu Aukštadvario g. 46A, Trakuose, pardavimo kaina. Dėl to, kreditorius sutinka su kreditoriaus nuomone, kad esant tokiai nustatytai pradinei kainai yra pagrįstos abejonės patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Kreditorius taip pat pastebėjo, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi įtraukė į BUAB ,,Babruko poilsio namai“ antros eilės kreditorių sąrašą Trakų rajono savivaldybės administraciją su finansiniu reikalavimu 14 372,69 Lt sumai, dėl neaiškių priežasčių BUAB ,,Babruko poilsio namai“ 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių registracijos sąraše Trakų rajono savivaldybės administracija yra įrašyta kaip III eilės kreditorius.
Atsakovo UAB ,,Babruko poilsio namai“ administratorius UAB ,,Valeksa“ prašo iš Kreditoriaus, atsakovo naudai priteisti 12 414,40 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad po Kreditoriaus kreipimosi į teismą, teismas 2011 m. gruodžio 14 d., nutartimi tenkino jo prašymą ir taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovo administratoriui buvo uždrausta parduoti administruojamos bendrovės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį Turtą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d., nutartimi teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Atsakovo teigimu, dėl sustabdytų Turto realizavimo darbų jis patyrė papildomų administravimo išlaidų, kurios remiantis šiame prašyme dėstomomis aplinkybėmis, laikytinos tiesioginiais atsakovo nuostoliais, patirtais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojus atsakovo galimybę disponuoti savo teisėmis visa apimtimi, jis patyrė žalą. Kas sudaro pagrindą atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 str.). Teigia, kad Kreditorius savo teisėmis pasinaudojo nesąžiningai, prašydamas teismo sustabdyti Atsakovo Turto realizavimą, sąmoningai Skunde nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kitas esmines aplinkybes nutylėjo, veikė prieš efektyvią ir operatyvią bankroto bylos eigą, proceso ekonomiškumo ir protingumo principus. Dėl tokių Kreditoriaus veiksmų ir atsirado realūs atsakovo nuostoliai. Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, skundu Kreditorius sąmoningai suklaidino teismą teigdamas, jog parduodamo Turto pradinė kaina buvo nustatyta neatlikus jokio vertinimo, nors šis argumentas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Kreditorius skunde nutylėjo, jog Turtą jau buvo mėginama parduoti pirmo ciklo varžytinėse (pirmose ir antrose), kuriose nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas. Daugelį kitų pareiškėjo išdėstytų teiginių, taip pat paneigia bankroto bylos aplinkybės ir Atsakovo bei Kreditorių atsiliepimuose išdėstyti argumentai. Teigia, kad būtent dėl tokios objektyvios tiesos neatitinančio ir sąmoningai klaidinančio skundo turinio pirmos instancijos teismas priėmė nutartį, nepagrįstai suvaržančią administratoriaus veiksmus, o atsakovas patyrė papildomas administravimo išlaidas. Dėl nepagrįsto Kreditoriaus skundo, atsakovas buvo priverstas atšaukti, o vėliau pakartotinai skelbti informacijos apie Turto pardavimą dienraštyje, dėl ko jis patyrė 145,00 Lt išlaidas. Vadovaujantis 2011 m. kovo 1 d., bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4, buvo sudaryta apsaugos su saugos tarnyba UAB ,,Grifs AG“, Turto apsaugos kaina per mėnesį kainavo 4 719,00 Lt., t.y. 157, 00 Lt per dieną. Kadangi dėl Kreditoriaus skundo Turto pardavimas buvo sustabdytas nuo 2011 m. gruodžio 14 d., iki 2012 m. kovo 1 d., (78 d.), teigia, kad Turto apsauga per šį laikotarpį atsakovui papildomai kainavo 12 269,40 Lt. Pažymi, kad atsakovas šiuo metu neturi lėšų pilnai apmokėti Turto apsaugos išlaidų, todėl sutartyje nustatytas trijų mėnesių atidėjimas. Teigia, kad tuo atveju, jei Kreditorius nebūtų su skunde nurodęs tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl ko buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Turto realizavimo procedūra užtruktų 78 dienomis trumpiau ir už šį laikotarpį atsakovas nepatirtų nurodytų išlaidų. Kadangi atsakovas patyrė realų 12 414,40 Lt nuostolį, prašo jį atlyginti (ĮBĮ 11 str. 3 d., 9 p.,14 p., CK 1.5 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., CPK 7 str., 144-147 str.,).
Kreditorius UAB ,,Titano ranga“ prašo atmesti atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nurodo, yra visiškai neaišku, kokio pobūdžio reikalavimą reiškia atsakovas, nes siekdamas prisiteisti nuostolius, atsakovas turėjo reikšti atskirą ieškinį teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o jei reiškia prašymą dėl nuostolių užtikrinimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str.), tuomet prašymas yra suformuluotas ydingai, nes teikiant tokį prašymą reikalauti priteisti atitinkamas sumas nėra galima, o teismo galima prašyti tik užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą. Todėl Kreditorius mano, kad atsakovas turi ištaisyti prašymo trūkumus. Teigia, kad byloje Kreditorius nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kurių savo prašyme nenurodo ir atsakovas. Kreditoriaus teigimu, prašyme yra keliamos tik Kreditoriaus kaltumo prielaidos, tuo klaidinant teismą. Kreditoriaus manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, nes preliminariai įvertinęs skundą teismas manė, kad jis gali būti pagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Pateikdamas skundą Kreditorius rėmėsi teiginiais kurie už parduodamą turtą leistų gauti didesnę kainą. Teigia, kad atsakovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš kreditoriaus yra nepagrįstas, nes tarp Kreditoriaus veiksmų ir atsakovo tariamai patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDF valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepime prašo atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas atsiliepime palaiko atsakovo poziciją ir prašo tenkinti jo prašymą iš Kreditoriaus priteisti 12 414,40 Lt nuostolius dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl Kreditoriaus skundo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) kreditorių susirinkimui suteikia teisę spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, vienas jų – tvirtinti įmonės turto pardavimo tvarką (ĮBĮ23 str. 1 d. 5 p.). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kreditorių susirinkimo patvirtintomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainomis (ĮBĮ 23 str. 5 d.). Turto pardavimo procedūra detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.
Bylos duomenys tvirtina, kad dar 2011 m. kovo 1 d., pirmame kreditorių susirinkime buvo nutarta, kad UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamojo turto vertintojo pateiktas pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Aukštadvario g. 46A, Trakai (Turto), vertinimo yra patraukliausias. Administratorius buvo įgaliotas derėtis su vertintoju dėl vertinimo kainos sumažinimo. Administratorius sulygo, kad Turto įvertinimo kaina 6897,00 Lt su PVM (b.l. 54, T1). Kaip matyti iš byloje esančio UAB ,,Ober-haus“ 2011 m. balandžio 5 d. Turto vertinimo nustatymo pažymos Nr.6011VAT_2011DGR VHAN (b.l. 58) 2011 m. kovo 24 d., nustatyta Turto rinkos kaina – 17 471 000 Lt (b.l. 61, T1).
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Kreditoriaus teiginiu, kad Turto vertinimas nebuvo atliekamas ir turtą ketinama parduoti jo neįvertinus, tuo pažeidžiant smulkiųjų kreditorių interesus, kaip paneigimu byloje esančiais įrodymais (CPK 177-178, 183-185 str.). Teismo vertinimu, nors siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai ir nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas, tačiau kreditoriams, tarp jų ir Kreditoriui, nusprendus ją atlikti, parduodamo Turto vertė nustatytina kompetentingo specialisto (įmonės) pagal Turto ir verslo pagrindų numatytą tvarką ir yra orientuota į tai, kad sumažinti ginčų tikimybę tarp kreditorių ir parduoti kainą kaip galima palankesne kaina, tuo siekiant patenkinti kuo didesnės kreditorių dalies finansinius reikalavimus. Taigi, kreditorių susirinkimui nutarus ir administratoriui atlikus Turto vertinimą nėra jokio pagrindo teigti, kad būtų pažeistos ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Bylos medžiaga tvirtina, kad remiantis 2011 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“ parduodamo Turto kaina buvo nustatyta pirmose varžytinėse 22 010,526 Lt plius PVM, o pardavimo antrose varžytinėse kaina – 17 571,000 Lt plius PVM (b.l. 93, T1). Apie vykusias varžytines ir jų rezultatus kreditorius buvo informuotas tinkamai. Tuo pačiu pranešimu jam buvo siūloma perimti iš varžytinių neparduotą turtą (b.l. 94,1). Tačiau jis tokio noro neišreiškė. Skundžiamajame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, siekiant vykdyti tolimesnį Turto pardavimą. Kreditoriui apie šio susirinkimo laiką ir vietą ir darbotvarkę buvo žinoma iš anksto (b.l. 4, 30 T1).
Teismas pažymi, kad bankroto proceso metu siekiama sudaryti sąlygas visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir kaip jau minėta, maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla paprastai keliama įmonei, kurios pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės, akivaizdu, jog tokiai įmonei priklausančio turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Dėl to, teismas sutinka su Kreditoriaus argumentu, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tačiau pažymėtina ir tai, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas užvilkintų bankroto procedūras. Todėl, atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo atliktą Turto vertinimą negalima teigti, kad nustatyta Turto pardavimo kaina 15 813 900 Lt, o antrose varžytinėse – 14 232 510 Lt yra aiškiai per maža, juo labiau, kad Kreditorius nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo argumentus dėl mažos turto kainos (CPK 178 str.).
Teismo vertinimu, 2012 m. kovo 19 d., teismo eksperto Tomo Monstavičaus nuomonė (b.l. 164-165, T1) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neleidžianti neginčytinai teigti, kad Turtą suskaidžius dalimis jis būtų parduotas didesne kaina. Priešingai, atsižvelgiant į eksperto nuomonę, parduodant kompleksą dalimis atsirastų vidutinė turto paklausa ir vidutinė galimybė gauti finansavimą, tačiau turto finansavimo gavimas bankrutuojančiai įmonei nėra aktualus, o yra svarbus Turto pardavimo klausimas ir lėšų atsiskaitymui su kreditoriais gavimas, o nurodoma vidutinė paklausa šiuo atveju, aplamai vertintina, kaip abstrakcija, nes pradėjus ištisinio komplekso pertvarką, neaišku kiek, užtruktų visas bankroto procesas ir kiek tai pareikalautų papildomų sąnaudų (pvz. turto paskirties keitimo, valstybinės žemės sklypo ant kurio yra šie pastatai tvarkos ir naudojimosi bendro naudojimo objektais tvarkos nustatymo, laiko sąnaudų), o tai akivaizdžiai prieštarautų kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-486/2010). Galų gale, pateiktos nuomonės negalima prilyginti turto vertinimui, nes joje nenurodomi jokie vertinimai, dėl to ši nuomonė negali būti laikoma tinkamu siekiamo Turto pardavimo dalimis pagrindimu (CPK 178 str.).
Savo argumentus dėl Turto išskaidymo Kreditoriaus taip pat grindžia 2011 m. lapkričio 16 d, administratoriaus teiginiu, kad yra interesantų besidominčių atskirų parduodamo Turto dalių įsigijimu (b.l. 6, T1). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų jokie pasiūlymai dėl atskirų parduodamo Turto dalių įsigijimo pateikti nebuvo. Pasiūlymas dėl Turto įsigijimo gautas tik iš UAB ,,Property and Partners“ (b.l. 10, T1). Iš tiesų, 2011 m. lapkričio 16 d. administratoriaus pateikta veiklos ataskaita laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d., iki 2011 m. lapkričio 23 d., rodo aktyvią administratoriaus veiklą siekiant kuo brangiau parduoti Turtą (b.l. 6, T1). Tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad jokie kiti pirkėjai išskyrus paminėtąjį nerasti, o kitų potencialių pirkėjų Kreditorius nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie jų susidomėjimą išskaidytu parduodamo Turto pirkimu. Dėl šios priežasties Kreditoriaus argumentai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga visus nekilnojamojo turto objektus pardavinėti kaip vieną kompleksą. Ginčo turtas – tai motelių kompleksas su pagalbiniais statiniais ir nuomojamu valstybinės žemės sklypu. Nutarus parduoti šį kompleksą pavieniais objektais, tikėtina, kad bus parduoti tik keli objektai, o likusieji liks neparduoti, kas teismo nuomone, lemtų viso komplekso investicinį nepatrauklumą. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad ginčijamu nutarimu nustatytas nekilnojamojo turto pardavimo būdas neprieštarauja bankroto proceso tikslams ir atitinka visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Kreditorius akcentuoja, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė didžiausias atsakovo hipotekos kreditorius AB DnB bankas, nepaisydamas smulkesnių kreditorių nuomonės. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš kreditorių susirinkime turi daugiau kaip pusę visų kreditorių balsų, dėl ko išimtinai šio kreditoriaus balsai nulemia atitinkamo nutarimo priėmimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kreditorių susirinkimo nutarimas dėl to yra neteisėtas.
Dėl Atsakovo UAB ,,Babruko poilsio namai“ administratorius UAB ,,Valeksa“ prašymo priteisti nuostolius.
Prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, teigdamas, kad dėl Kreditoriaus klaidingų teiginių, teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas Turto pardavimą, dėl atsakovas patyrė 145, 00 Lt skelbimų dienraščiuose išlaidas dėl varžytinių skelbimo ir jų atšaukimo, taip pat 12 269,40 Lt papildomų išlaidų susijusių su saugos tarnybos UAB ,,Grifs AG“, saugomo Turto paslaugų teikimu. Pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas (b.l. 180-191,T1).
Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą dėl galimai pažeidžiamų teisių gynybos (CPK 5 str.).
Šiuo atveju, Kreditorius būdamas bankrutavusios įmonės kreditoriumi, manydamas, kad bankrutavusios įmonės turtas yra parduodamas darant žalą įmonės kreditoriams, pateikė teismui skundą dėl 2011 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo dalies ,,Dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“, skunde išdėstė savo nesutikimo argumentus. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes kuriomis jis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, kaip minėta, šioje byloje Kreditorius pateikė reikalavimus, atsakovas pateikė prieštaravimus (atsiliepimą) į Kreditoriaus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs ginčo šalių argumentus, Kreditoriaus pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą. Dėl šios priežasties pagrindo teigti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis (t.y. kreditoriaus kaltės) teismas neturi pagrindo.
Atsakovas pateikė įrodymus ir pats pripažįsta, kad patyrė papildomas administravimo išlaidas, tačiau administruoti įmonę ir vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus yra atsakovo, kaip įmonės bankroto administratoriaus pareiga. Neabejotinai taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja asmens teises ir galimybes vykdyti tam tikrą veiklą, svarbu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, jos būtų taikomos vadovaujantis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad jos negali apriboti asmens teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, teismas preliminariai įvertinęs Kreditoriaus reikalavimu, jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir proporcingumo principo nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikino, dėl šios priežasties apribojimai taikyti atsakovui išnyko. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nereikalavo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Tuo labiau, kaip prašyme nurodo, pats atsakovas jis yra sudaręs pasaugos paslaugų sutartį su UAB ,,Grifs AG“, už kurių paslaugas moka 4 719,00 Lt per mėnesį, tačiau saugos paslaugos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d., iki 2012 m. kovo 1 d., (nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki panaikinimo) teikimas nebuvo nutrauktas ir atsakovas neieškojo naujo paslaugos teikėjo, dėl ko galėjo susidaryti papildomos administravimo išlaidos, todėl teismo vertinimu, atsakovo nurodomos 12 269,40 Lt išlaidos susijusios su saugos paslaugų teikimu negali būti pripažįstamos nuostoliais. Be, to kaip nustatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje, įsiteisėjus sprendimui (nutarčiai), kuriuo ieškinys (skundas) atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Šiuo atveju, kaip jau minėta, atsakovo nuostoliai užtikrinti nebuvo, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d., nutartimi panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendrąją CPK nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo- kreditorius AB DnB bankas patyrė byloje 1.452Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1,b.l.118-119),todėl, netenkinus kreditoriaus UAB „Titano ranga‘‘ skundo, banko turėtos išlaidos priteisiamos iš kreditoriaus „Titano ranga‘‘(CPK 98str.).Iš kreditoriaus „Titano ranga‘‘ į valstybės pajamas priteisiama 59Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų(CPK 88str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,98,259,263.270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Kreditoriaus UAB ,,Titano ranga‘‘ skundą dėl 2011 m. lapkričio 23 d. BUAB ,,Babruko poilsio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmesti.
Atsakovo UAB ,,Babruko poilsio namai“ administratorius UAB ,,Valeksa“ prašymą priteisti nuostolius iš Kreditoriaus UAB ,,Titano ranga“ atmesti.
Priteisti iš Kreditoriaus UAB „Titano ranga‘‘(į.k.144558926) AB DnB banko (į.k.112029270) naudai 1452Lt 00ct(vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du Lt,00ct) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš Kreditoriaus UAB „Titano ranga“ į valstybės pajamas 59Lt,00ct(penkiasdešimt devynis Lt,00ct)procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.