Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės R. B., pagal įgaliojimą atstovaujamos D. L., pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teikiant atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-09 nutarties panaikinimo, atskirajame skunde buvo išdėstyti argumentai ir motyvai, kuriais grindžiami nesutikimas su 2015-07-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi. Pagrindinis atskirojo skundo motyvas buvo tas, kad teismas nepagrįstai nepripažino D. L. teisės pasirašyti už įgaliotinę R. B. procesinių dokumentų. Kreipiantis į Alytaus rajono apylinkės teismą, kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui teismui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patvirtintas, įgaliojimas, kuriuo R. B. įgalioja D. L. pateikti įgaliotojos vardu pareiškimą, prašymą, pareikšti ieškinį ir atlikti visa eilę kitų veiksmų. Įgaliojime numatyta teisė: perįgalioti, kreiptis į advokatus ir pasirašyti atstovavimo sutartis. Taigi, patvirtintu įgaliojimu D. L. įgaliojama pasirašyti už R. B. teismui teikiamus procesinius dokumentus. Vykdant šią įgaliojimo dalį, D. L. pasirašė už R. B. ne tik pareiškime teismui dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, bet ir atskirąjį skundą. Teismas, priimdamas 2015-07 17 nutartį ir atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, skundžiamoje nutartyje iš esmės pakartojo 2015-07-09 teismo nutarties motyvus. Atsisakant priimti atskirąjį skundą, buvo užkirsta galimybė peržiūrėti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos tvarka, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl apeliacijos motyvų, teisės normų taikymo ir aiškinimo.LR CPK 56 str. numatyti fizinių asmenų atstovai pagal pavedimą teisme. 4 d. numatyta, kad neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymą negali būti įgaliotojo atstovu. 60 str. numatyta, kad atstovais teisme negali būti teisėjai, prokurorai, asmeny; kuriems nustatyta globa ar rūpyba, asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymas. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti procesinius dokumentus, nes už R. B. pasirašiusi D. L. veikė LR ambasados patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Manytina, kad procesinio dokumento pasirašymas nepagrįstai prilyginamas atstovavimui teisme, atvykstant į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą.

Lietuvos Respublikos CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti dokumentą paduodančio asmens pasirašytas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė R. B. 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patvirtintu įgaliojimu įgaliojo D. L. su teise perįgalioti, kreiptis į advokatus ar advokatų kontoras ir pasirašyti atstovavimo sutartis: 1) gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus ir atstovauti R. B. visose valstybinėse privataus ir akcinio kapitalo įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tvarkant visus reikalus susijusius su nuosavybe, turtinėmis, daiktinėmis ir finansinėmis teisėmis, fizinio asmens bankroto procedūra; 2) atstovauti R. B. ir jos vardu atlikti visus procesinius veiksmus, pateikti pareiškimą prašymą, pareikšti ieškinį, priešieškinį, atsisakyti ieškinio ar jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį apeliacine i kasacine tvarka, teikti atsiliepimus, dublikus ir triplikus, paduoti prašymą proceso atnaujinimui tvirtinti bylos nagrinėjimui ir įgaliojimo vykdymui pateikiamų dokumentų kopijas, teikti prašymus, kreiptis į įvairias institucijas, taip pat valstybines įstaigas, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas, viešuosius registrus, notarų biurus, antstolių kontoras atstovaujamosios vardu ir interesais ir gauti iš jų visus duomenis, informaciją, dokumentus, susijusius su atstovaujamąja ir jos turtinėmis, daiktinėmis teisėmis, turtu, finansinėmis teisėmis ir įsipareigojimais; 3) atlikti visus veiksmus, susijusius su LR CPK reglamentuojamu vykdymo procesu; 4) gauti R. B. priklausantį turtą, pinigus, vertybinius popierius, atidaryti/uždaryti sąskaitą banke, atlikti bankines operacijas, gauti iš bankinių ir kredito įstaigų informaciją, susijusią su R. B. asmeniu ir jos finansinėmis teisėmis bei įsipareigojimais; 5) rašyti R. B. vardu prašymus bei pareiškimus, už R. B. pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjos R. B. įgaliotas asmuo D. L. teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji, kaip įgaliotas asmuo, turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir kad ją su pareiškėja sieja artimi giminystės ryšiai, kaip to reikalauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, tačiau pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos R. B. atstovė pagal įgaliojimą 2015 m. liepos 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate O. K. (b. l. 16), tačiau šios atstovavimo sutarties teismui prieš tai nepateikė, o advokatė O. K. kartu su pareiškėjos įgaliotu asmeniu D. L. nei ant pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nei ant atskirojo skundo (b. l. 7–9) nepasirašė. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad R. B. vardu procesinius dokumentus padavė neįgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

CPK 338 straipsnio norma nurodo, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrojo skirsnio numatytas išimtis. Procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančio CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo pateikimo teismui. Įstatymas nustato atvejus, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui – kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; kai skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; kai skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 111 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis jo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Tais atvejais, kai paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, apeliacinis (atskirasis) dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis

Nagrinėjamos bylos atveju su atskiruoju skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirojo skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašę asmenys (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje susidarė procesinė situacija, kai pareiškėja R. B. (byloje dalyvaujantis asmuo) turi teisę paduoti skundą, tačiau pagal jos suteiktus įgaliojimus atskirąjį skundą pateikė netinkamas atstovas – asmuo, neturintis teisės atstovauti teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 ir 3 dalis), todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės –skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (atskirojo skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber“ v. UAB „Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas“ v. UAB ,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Parex bankas v. J. D., bylos Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės Socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-708/2013; kt.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti atskirąjį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme (tos instancijos teisme), taikomas atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis), išaiškinant įgaliotam asmeniui teisę šalies vardu pateikti teismui procesinį dokumentą, pasirašytą tiek įgalioto asmens (šiuo atveju D. L.), tiek advokato, kartu pateikiant teismui atstovavimo sutartį (CPK 56 str. 1, 3 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis naikintina ir atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. B. atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.