- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-525-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14848-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
- Trečiasis asmuo
- J., J. B., G. B., Lietuvos Respublikos
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-525-538/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-14848-2010-9)
2013 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenimis J. B., G. B., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Neringos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems asmenimis J. B., G. B., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Neringos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepagrįsto atsisakymo pratęsti nuomos sutartį ir teisės lengvatine tvarka privatizuoti patalpas įgyvendinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – Direkcija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui D. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškinyje prašo iškeldinti atsakovą D. B. ir jo šeimos narius iš ieškovei priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė su atsakovu D. B. 2000 m. rugsėjo 8 d. sudarė terminuotą butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. NS-18. Šia sutartimi atsakovui iki 2005 m. rugsėjo 8 d. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos - 59,15 kv. m ploto butas adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui šalys sudarė naują terminuotą nuomos sutartį Nr. 11/05 dėl tų pačių patalpų nuomos iki 2010 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. Sl-(1.15)-68 informavo atsakovą apie tai, kad neketina pratęsti nuomos sutarties pasibaigus jos terminui. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl buto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pratęsimo. 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė taip pat gavo atsakovo prašymą, kuriame jis išreiškė norą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštu ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad nuomos sutartis pratęsta nebus, neketina nuomoti ginčo patalpų ilgiau kaip vienerius metus ir apie artėjantį nuomos sutarties termino pasibaigimą informavo apie pareigą atlaisvinti patalpas ir perduoti jas ieškovės komisijai 2010 m. rugsėjo 9 d. 2010 m. rugsėjo 8 d. pasibaigė terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atvykus komisijai atsakovas nuomojamų patalpų ieškovei neperdavė. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovė raštu pakartotinai išsiuntė raginimą atsakovui kuo skubiau atlaisvinti patalpas dėl pasibaigusios nuomos sutarties. Atsakovas nesutiko atlaisvinti patalpų. Ieškinyje nurodoma, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašams, todėl nuomos sutartis su atsakovu negali būti laikoma tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Ši sutartis yra terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta nekomerciniais tikslais. Atsakovas, pasibaigus sutartiniams santykiams, neatlaisvino gyvenamųjų patalpų ir tuo pažeidė ieškovės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valdomu turtu. Nurodė, kad atsakovas iki šiol naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, ir dalinai moka mokestį, tačiau jis neatitinka nustatyto 16,35 Lt mokesčio, kadangi mokestis 2012 m. gegužės mėnesį buvo 134,87, o nuo 2012 m. balandžio mėn. -144,33 Lt. Prašo priteisti mokesčio skirtumą už naudojimąsi patalpomis, kurį sudaro 365,02 Lt.
Atsakovas D. B. teismui pateikė priešieškinį dėl reikalavimo iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, nepagrįsto atsisakymo pratęsti nuomos sutartį ir teisės lengvatine tvarka privatizuoti patalpas įgyvendinimo. Prašo netenkinti ieškovės ieškinio ir pripažinti ieškovės atsisakymą pratęsti su atsakovu gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei atsisakymą leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą nepagrįstais. Taip pat prašo įpareigoti direkciją atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarant naują terminuotą sutartį ir leisti lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad nuo 1993 m. gegužės yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojas, šiuo metu dirba miško pjovėjo pareigose. 2000 m. rugsėjo 8 d. Butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu, 5 metų laikotarpiui ieškovė suteikė atsakovui naudojimui 59,15 kv.m gyvenamą plotą adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos terminui buvo sudaryta nauja buto nuomos sutartis galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 8 d. Jis ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti gyvenamąsias patalpas privatizuoti nuomininkams įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovė privatizuoti neleido ir nenurodė jokio atsisakymo pagrindo. 2004 m. sausio 8 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų būklei įvertinti išvažiuojamojo posėdžio 2001 m. sausio 26 d. protokole komisija konstatavo, kad buto nusidėvėjimas yra 67%, garažo - 52%, rūsio - 70%. Komisija taip pat pateikė išvadą, jog butas ir priklausiniai yra remontuotini. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. kovo 26 d. raštu Nr. 03-4.16-332 „Dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų perdavimo savivaldybei“ informavo ieškovę, kad siūlomas perimti valstybės turtas ne visiškai teisiškai sutvarkytas, komisija šio turto Neringos savivaldybės nuosavybėn siūlė neperimti. Be to, Neringos savivaldybės administracija rašte pažymėjo, kad gyvenamuosius pastatus (butus, jų dalis), kurių kapitalinis remontas ekonomiškai nenaudingas ir kurie nusidėvėję daugiau kaip 60 procentų, būtų galima parduoti šio turto nuomininkams. Tačiau ieškovė privatizuoti buto neleido nenurodydama jokio teisinio pagrindo. 2008 m. rugsėjo 13 d. atsakovas sudarė santuoką. 2009 m. lapkričio 18 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti priregistruoti sutuoktinę J. B. adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė į jo prašymą neatsakė. Žodžiu buvo informuotas, jog priregistravimas negalimas, tačiau priežastys nebuvo nurodytos. 2009 m. gegužės 27 d. su prašymu dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo atsakovas kreipėsi į ieškovę. Jam buvo atsakyta, kad ieškovė neplanuoja leisti minėtų patalpų privatizuoti. Buvo nurodyta, kad yra neplanuojama su juo pratęsti nuomos sutarties ir kad 2010 m. rugsėjo 8 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui jis turi atlaisvinti patalpas. Toks ieškovės sprendimas, atsakovo nuomone, yra subjektyvus ir nesąžiningas jo, kaip darbuotojo, atžvilgiu. Be to, nurodo, kad nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. jis moka nustatytą nuomos mokestį, butą naudoja pagal paskirtį, butų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų nepažeidinėja. Kadangi atsakovui skirtos gyvenamosios patalpos buvo fiziškai susidėvėjusios (daugiau nei 60%) ir jose nebuvo įmanoma gyventi (nebuvo patogumų), o valstybė remontui lėšų neskyrė, savo lėšomis 2004 m. atliko kapitalinį remontą už 27 000 Lt. Mano, kad gyvenamoji patalpa gali būti laikoma tarnybine gyvenamąja patalpa, iš kurios iškeldinimas yra galimas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir priešieškinyje bei papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus, sprendimas iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Ieškovė žinojo, kad atsakovas sukūrė šeimą ir netrukus susilauks vaiko, tačiau į vaiko interesus dėmesio nekreipė, atsisakymą pratęsti nuomos sutartį grindė iš esmės tik savo, kaip nuomotojo, teise spręsti nuomojamo turto likimą. Nors siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą, bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Taip pat nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarties su ieškove terminui, atsakovas ir toliau sąžiningai kiekvieną mėnesį mokėdavo 16,35 Lt sutartą nuomos mokestį už naudojimąsi butu ir tebemoka jį iki šiol. Pagal LR CK 6.598 str. 4 d. nuomotojas apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą privalo raštu pranešti nuomininkui LR CK 6.607 str. 4 d. nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau atsakovas apie pakitusį nuomos mokestį informuotas nebuvo. Pagal LR CK 6.607 str. 4 d., pratęsdamas sutartį, nuomotojas turi teisę pakeisti nuomos sutarties sąlygas, taip pat nuomos sutarties terminą ir nuomos mokesčio dydį, jeigu apie tokį sąlygų pakeitimą jis raštu pranešė nuomininkui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius ir ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Ieškovė, nesutikdama pratęsti nuomos sutarties su atsakovu ir teigdama, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra pasibaigę, neturi teisės reikalauti atsakovą mokėti didesnio dydžio nuomos mokesčio, nes nuomos mokesčio dydžio pakeitimas yra kartu ir nuomos sutarties sąlygų pakeitimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-15 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Iškeldino atsakovą D. B. ir jo šeimos narius iš ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos turto patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo D. B. 365,02 Lt nuostolių už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos naudai. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. B. 204 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. baigėsi tarp šalių sudarytos gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties terminas. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant išsikelti, nuomininkas bei jo šeimos nariai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Direkcija 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. S1-(1.15)-68 informavo atsakovą D. B. apie tai, kad neketina su juo pratęsti nuomos sutarties. Raštu nuomininkui D. B. apie sprendimą nepratęsti nuomos sutarties pranešta prieš daugiau kaip šešis mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos, t.y. CK 6.607 str. 2 d. įpareigojimas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos raštu pranešti nuomininkui apie atsisakymą pratęsti sutartį, pažeistas nebuvo. Tai, kad ieškovė 2010 m. vasario 18 d. rašte Nr. S1-(1.15)-68 nenurodė, jog nenumato nuomojamų patalpų nuomoti ilgiau nei metus, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai įvykdė LR CK 6.607 str. 2 d. numatytą pareigą pranešti atsakovui apie atsisakymą pratęsti nuomos sutartį prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos, kadangi tai yra atsisakymo pratęsti sutartį teisėtumo sąlyga, o ne privalomas pranešimo turinio elementas. Direkcija, būdama teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti įstatyme numatytais būdais ir tikslais. Nuomotojas pats sprendžia, kaip tvarkyti turto patikėjimo teise valdomas patalpas. Nuomininkas, pasibaigus terminuotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, neatlaisvino valdomu patalpų, tuo pažeidžia direkcijos teisę valdyti bei naudoti turto patikėjimo teise valdomą turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo D. B. naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis, kurių nuomos terminas pasibaigė daugiau nei prieš pusę metų, pažeidžia ieškovės direkcijos teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovas D. B. ir jo šeimos nariai iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgtina ir į tai, kad nuomotos patalpos nėra priskirtos socialiniam būstui, ieškovė nėra už valstybės socialinės politikos įgyvendinimą tiesiogiai atsakingas subjektas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo varžyti ieškovės teisę disponuoti patikėjimo teise valdomu turtu siekiant apsaugoti nepilnamečio teisę į būstą. Taip pat atsižvelgiant į atsakovo ieškovei faktiškai sumokėto nuomos mokesčio dydį, iš atsakovo priteisė 365,02 Lt nuostolių, patirtų dėl vėlavimo perduoti ieškovei nuomotas patalpas. Atsakovas priešieškiniu prašė leisti lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-21 nutarimu Nr. 1013, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog leisti privatizuoti yra privatizavimą vykdančios institucijos vadovo teisė, bet ne pareiga. Direkcija atsakovą 2009-06-26 raštu Nr. S1-(1.15/2)-394 informavo, jog neplanuoja leisti privatizuoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu direkcijos direktorius patvirtino, kad šiuo metu ieškovė neplanuoja leisti privatizuoti (parduoti) minėtas patalpas, kadangi jos yra reikalingos pačiai ieškovei, nes trūksta tarnybinių patalpų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis materialinės ir procesinės teisės normas, mažamečio vaiko teisėtus interesus. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu sprendimas nebenuomoti ginčo buto buvo priimtas (įstatymo, lokalinio teisės akto, teismo sprendimo ar kt.), taip pat nepateikė jokių įrodymų apie šio buto reikalingumą ieškovei priskirtoms funkcijoms vykdyti. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė jai priklausančiu turtu turi naudotis ir juo disponuoti įstatyme numatytais būdais ir tikslais, todėl ieškovė privalėjo nurodyti, kokioms funkcijoms atlikti ir kokiems veiklos tikslams pasiekti reikalingas atsisakymas pratęsti nuomos sutartį su atsakovu ir metus laiko ginčo buto neeksploatuoti. Taip pat ieškovė, siekdama suteikti ginčo patalpoms tarnybinių patalpų statusą, turėjo vadovautis LR CK 6.616 str. 3 d. nuostatomis ir norėdama atsakovą bei jo šeimos narius iškeldinti iš ginčo buto, kuriam ketinama suteikti tarnybinių patalpų statusą, turėjo suteikti atsakovui ir jo šeimai kitą tinkamą gyvenamąją vietą ir tokiu būdu užtikrinti atsakovo, jo sutuoktinės ir mažamečio vaiko interesus. Ieškovė ne tik neturi aiškaus atsisakymo pratęsti nuomos sutartį su atsakovu motyvo, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis ir savo, kaip valstybinės institucijos, padėtimi. Įvertinus ieškovės argumentus, akivaizdu, kad ieškovė nurodė tik formalų atsisakymo pratęsti nuomos sutartį su atsakovu pagrindą. Toks atsisakymas nėra pagrįstas. Sutarties šalių tarpusavio santykiai grindžiami sąžiningos tarpusavio santykių praktikos bei bendradarbiavimo principais, sutarties nuostatos ir diskrecijos teisė negali būti aiškinamos tik formaliai, neatsižvelgiant į faktinius sutarties šalių santykius ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju šalis sieja ilgalaikiai nuomos ir darbo teisiniai santykiai, atsakovas visada tinkamai vykdė savo, kaip nuomininko, pareigas, be to, atsakovas turi mažametį vaiką, kurio interesai privalo būti ginami. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškovės atsisakymo pratęsti nuomos sutartį su atsakovu motyvus, o ne vien formaliai konstatuoti, kad ieškovė turi diskrecijos teisę spręsti, kaip valdyti ir naudotis valdomu butu. Išvadą byloje teikianti institucija pasisakė, kad patenkinus ieškinio reikalavimus gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, tačiau pirmosios instancijos teismas šio fakto vėlgi nevertino. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei civilinės teisės principus, teismo sprendimas iškeldinti atsakovą ir jo šeimos narius iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra neteisėtas ir pažeidžiantis atsakovo ir jo mažamečio vaiko interesus. Ieškovė, nesutikdama pratęsti nuomos sutarties su atsakovu ir teigdama, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra pasibaigę, neturi teisės reikalauti atsakovą mokėti didesnio dydžio nuomos mokesčio, nes nuomos mokesčio dydžio pakeitimas yra kartu ir nuomos sutarties sąlygų keitimas. Reikalaudama iš atsakovo sumokėti nuomos mokesčio skirtumą, ieškovė faktiškai pripažįsta, kad nuomos santykiai tarp šalių tęsiasi. Bet kokia žala turi būti įrodyta. Ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ginčo buto neketina nei nuomoti, nei perleisti privačion nuosavybėn, todėl jokių pajamų iš ginčo buto ieškovė nebūtų gavusi, priešingai, būtų tik patyrusi išlaidas. Turto netekimo ar sužalojimo taip pat nebuvo - atsakovas pagerino butą, atliko kapitalinį remontą, kas buvo ieškovės, kaip nuomotojos, pareiga. Taip pat ieškovė neįrodė, kad patyrė kokių nors kitų išlaidų, susijusių su atsakovo gyvenimu bute, pasibaigus nuomos sutarčiai. Taigi, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė nuostolius. Taip pat nurodo, kad atsakovas atitiko visas įstatyme numatytas sąlygas, kurių visuma suteikėjam teisę ginčo butą privatizuoti – butas Neringos savivaldybės administracijos konstatavimu buvo nusidėvėjęs daugiau nei 60% (VĮ "Registrų centras" 2012 07 10 duomenimis buto adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas yra 70%), atsakovas nuomojamose patalpose yra pragyvenęs daugiau kaip trejus metus, šio buto remontas ar rekonstrukcija valstybei yra ekonomiškai nenaudinga ir tam valstybė neturi lėšų. Tai pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 05 28 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, nes priešieškinio tikslinimas neva užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pateiktą procesinį dokumentą priėmė kaip atsiliepimą į ieškinį. Mano, jog atsisakymas priimti priešieškinį šioje byloje užkirto kelią išnagrinėti bylą visapusiškai bei susidaro situacija, kad atsakovas su šeima iškeldinami į gatvę, o ieškovei lieka butas, kuris per atsakovo nuomojimosi laiką buvo iš esmės pagerintas. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškovei nesugebant tinkamai surašyti ieškinio, leido ieškinį tikslinti, nors byla pirmojoje instancijoje nagrinėjama antrą kartą ir ieškovė turėjo pakankamai galimybių ir laiko apsispręsti, ko ieškiniu prašo. Mano, kad toks teismo elgesys pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 sprendimą nepakeistą ir atsakovo 2012-05-18 priešieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad nesutinka su apelianto skunde nurodytais motyvais. Nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Šalys yra laisvos pasirinkti elgesio variantą, t.y. sudaryti naują sutartį pasibaigus sutarties terminui, ar ne. Apelianto veiksmai užimant gyvenamąsias patalpas, kurių nuomos terminas pasibaigė 2010-09-08, pažeidžia direkcijos teises bei teisėtus interesus. KNNP direkcija negali prisiimti atsakomybės už nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų neveikimą, kadangi ji nėra socialinė įstaiga, atsakinga už nepilnamečio vaiko interesų apsaugą. Apeliantas siekdamas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kelis kartus kreipėsi į KNNP direkciją. Direkcija šiuo klausimu visais atvejais aiškiai nurodė, kad jei bus vykdomas patalpų privatizavimas, atsakovas bus įspėtas, informuotas atskirai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010-09-24 rašte Nr. V3- 2.8-1499 pažymėjo, kad LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. numatytais atvejais valstybės turtą valdanti institucija gali privatizuoti (parduoti) patikėjimo teise valdomą turtą, tačiau neprivalo. Taip pat nurodė, kad įpareigojimas apmokėti susidariusį nuomos mokesčio skirtumą teisiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija butą valdo turto patikėjimo teise. Direkcija 2000 m. rugsėjo 8 d. Butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. NS-18 išnuomojo atsakovui D. B. iki 2005 m. rugsėjo 8 d. butą adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 8 d. Buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 11/05 sudaryta nauja minėto buto nuomos sutartis, kuria butas išnuomotas iki 2010 m. rugsėjo 8 d. Atsakovas D. B. nuo 1993 m. gegužės mėnesio yra Direkcijos darbuotojas, tačiau minėtose nuomos sutartyse nėra nurodyta, jog darbdavys patalpas suteikia darbuotojui apgyvendinti. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, t.y. įtrauktas į tarnybinių patalpų registrą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę ne tarnybinės gyvenamosios patalpos, o gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.
Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo
Kaip minėta, 2000-09-08 direkcija su D. B. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį, 2005-09-08 vėl sudaryta terminuota nuomos sutartis - iki 2010-09-08. Tarp direkcijos ir D. B. buvo susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą reglamentuoja CK XXXI skyriaus Antrasis skirsnis. Sutartis su apeliantu pasibaigimo, kadangi pasibaigė terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o tęsti nuomos sutartį direkcija nepageidauja. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota (CK 6.582 str. 1 d.). Terminuota yra tokia sutartis, kurioje yra numatyta, kad ji tęsis tik tam tikrą laiką. CK 6.613 str. numatyta, jog pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu -nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Sudarydamos sutartis šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teise bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams – tai sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 str. Sudarydamos tiek 2000-09-08, tiek 2005-09-08 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, šalys susitarė dėl išnuomojamų patalpų adreso, ploto, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarkos, termino bei kt. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir direkcijai nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant išsikelti, nuomininkas bei jo šeimos nariai privalėjo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. CK 6.607 str. reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Minėtame straipsnyje numatyta galimybė nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Tačiau pažymėtina, jog nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Šalys yra laisvos pasirinkti elgesio variantą, t.y. sudaryti naują sutartį pasibaigus sutarties terminui, ar ne. Nustatyta, kad direkcija 2010-02-18 raštu Nr. Sl-(1.15)-68 informavo atsakovą D. B. apie tai, kad neketina su juo pratęsti nuomos sutarties bei neketina patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomoti dvylika mėnesių po sutarties nutraukimo. Raštu nuomininkui D. B. apie sprendimą nepratęsti nuomos sutarties pranešta prieš šešis mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos, t.y. CK 6.607 str. 2 d. įpareigojimas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos raštu pranešti nuomininkui apie atsisakymą pratęsti sutartį įvykdytas. Informaciją apie tai, kad neketina pratęsti nuomos sutarties bei nesiruošia patalpų nuomoti ne trumpiau kaip vienerius metus direkcija atsakovui pateikė ir 2010-08-26 raštu Nr. Sl-(1.15/1)-513. Taip pat minėtame rašte buvo nurodytas prašymas atlaisvinti nuomojamas patalpas ir 2010-09-09 10.00 val., jas perduoti direkcijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai. 2010-09-09 komisija buvo nuvykusi atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas ar jo atstovai neatvyko, nuomojamų patalpų ieškovei neperdavė. 2010-09-15 raštu Nr. Sl-(1.15/l)-552 direkcija pakartotinai registruotu laišku išsiuntė raginimą atsakovui kuo skubiau atlaisvinti patalpas dėl pasibaigusios nuomos sutarties. Atsakovui neišsikėlus iš nuomojamų patalpų, direkcija 2010-11-02 kreipėsi į teismą su prašymu iškeldinti atsakovą. Konstatuotina, kad direkcija įvykdė CK 6.607 str. reikalavimus, t. y. iš anksto informavo nuomininką apie ketinimus nesudaryti naujos nuomos sutarties, patalpų nenuomoti ne trumpiau nei vienerius metus, nurodė kada ir kam perduoti nuomojamas patalpas. Direkcija, būdama teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti įstatyme numatytais būdais ir tikslais, pats nuomotojas sprendžia, kaip tvarkyti turto patikėjimo teise perduotas patalpas, jas nuomoti ar ne, ir pan. Nuomininkas D. B., pasibaigus terminuotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, neatlaisvino Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir direkcijos turto patikėjimo teise valdomu patalpų, tuo atsakovas pažeidžia direkcijos teisę valdyti bei naudoti turto patikėjimo teise valdomą turtą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovą D. B. ir jo šeimos narius iš ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos turto patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str., CK 6.613 str.).
Dėl nuomos mokesčio skirtumo priteisimo
CK 6.499 str. numatyta, kad jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai nurodė, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovo priteisti 365,02 Lt nuostolius, patirtus dėl vėlavimo perduoti ieškovui nuomotas patalpas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo
D. B. skunde nurodo, kad atsakovas nesuteikia jam tarnybinių patalpų. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs direkcijai prašymo dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo. Vadovaujantis CK 6.618 str. 3 d., prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos tik patuštintos nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Tokių patalpų suteikimo tvarka reglamentuoja 6.619 str. 2 d., kurioje nustatyta tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaudamasi CK 6.619 str. 2 d., 2001-07-01 nutarimu Nr. 878 (Žin., 2001, Nr. 62-2265) patvirtino Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašą. Minėto aprašo 13 punkte numatyta, kad darbuotojų sąrašas tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms gauti sudaromas pagal darbuotojų (tarnautojų) prašymų suteikti tarnybines gyvenamąsias patalpas pateikimo datą. Šis aprašas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais taikomas valstybės ir savivaldybių tarnybinių gyvenamųjų patalpų valdytojams, juridiniams asmenims - tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotojams ir šių patalpų nuomininkams. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu KNNP direkcijoje užregistruoti 8 darbuotojų prašymai iš kurių sudarytas sąrašas tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms gauti.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, norėdamas gyventi direkcijai priklausančiame tarnybiniame bute, visų pirma turėtų pateikti prašymą direkcijai.
Dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo
Civilinėje byloje išvada teikiantį institucija Neringos m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad patenkinus KNNP direkcijos ieškinio reikalavimus gali būti pažeisti nepilnamečio interesai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga rūpintis vaikais yra tėvų pareiga bei sudarant sandorius, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiai ir apgalvotai (CK 3.155 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Be to, CK 6.613 str. nenumato, kad nuomininko iškeldinimas nėra galimas, jei nuomininko šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Kaip minėta, direkcija apeliantą buvo informavusi iš anksto apie atsisakymą pratęsti nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad direkcija pažeidė apelianto vaikų interesus (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis
Apeliantas siekdamas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kelis kartus kreipėsi į KNNP direkciją. Direkcija nurodė, kad jei bus vykdomas patalpų privatizavimas atsakovas bus įspėtas, informuotas atskirai. Nustatyta, kad KNNP direkcija 2009-06-26 d. raštu Nr. Sl-(1.15/2)-394 informavo D. B., kad atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis terminuota ir įvertinant tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikį, neplanuojama gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), perleisti privačion nuosavybėn. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. numatytais atvejais valstybės turtą valdanti institucija gali privatizuoti (parduoti) patikėjimo teise valdomą turtą, tačiau neprivalo. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl patikslinto priešieškinio nepriėmimo
Apeliantas skunde taip pat prašo tenkinti atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų atmetimo, nepagrįsto atsisakymo pratęsti nuomos sutartį ir teisės lengvatine tvarka privatizuoti patalpas įgyvendinimo pripažinimo nepagrįstu bei įpareigojimo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-28 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, kadangi priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantas pateiktame 2012-05-18 priešieškinyje prašė: atmesti ieškinį dėl iškeldinimo kaip nepagrįstą, priteisti 26988,00 Lt kompensaciją už patirtas išlaidas atliekant remontą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, be to, atsisakymas priimti priešieškinį visiškai netrukdo šaliai pareikšti savarankiško ieškinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą priešieškinį, kadangi jis buvo pateiktas bylą nagrinėjant teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.