Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „B.“ statybininku, nevedęs, turi vieną mažametį vaiką, baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus:

1) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta);

2) 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

3) 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant A. K. visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. gegužės 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (bausmę atlikęs);

5) 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

6) 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio; 2) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 3) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 9 d. 20.30 val. iki 2018 m. vasario 11 d. 09.18 val. (2 paros);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. spalio 11 d., apie 23.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,01 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sugyventine E. A. metu vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę, taip padarydamas žaizdą virš dešinės akies ties antakiu ir kraujosruvą, tokiu būdu savo sugyventinei E. A. sukėlė fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

2018 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto rinktinės „Vytis“ vyriausiasis patrulis T. B. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, smurtą patyręs asmuo, - E. A. paaiškino, jog 2018 m. spalio 11 d. vakare, ją, grįžusią namo užsipuolė dėl neaiškių priežasčių jos sugyventinis A. K. ir smogė jai kumščiu į veidą bei (praskėlė) prakirto antakį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat grasino išmesti iš trečio aukšto. Protokolo lentelėje pažymėta smurtą patyrusio asmens sužalojimas (01) kraujuojanti žaizda, sužalojimo vieta pažymėta galvoje, dešiniame antakyje. Smurtu įtariamas asmuo A. K. sulaikytas 0.25 val., akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 1,37 promilių girtumo laipsnis (b. l. 6-7).

2018 m. spalio 12 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios E. A. veide, dešinės akies srityje matoma violetinė kraujosruva ir dešiniame antakyje, maždaug per vidurį žaizda, užsitraukusi, apie 1,5 cm ilgio. kitų sužalojimų nėra. Prie protokolo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti E. A. veide esantys sužalojimai (b. l. 16-19).

Alkotesterio Alkotest 6810, prietaiso Nr. ARAA-0133, patikrinimo Nr. 29222, duomenimis, 2018 m. spalio 12 d., 00 val. 38 min., A. K., nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b. l. 36).

Alkotesterio Alkotest 7510, Nr. ARJK-0090, duomenimis, A. K. 2018 m. spalio 12 d., 00.15.36, nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. Pridėtas alkotesterio Alkotest 7510, Nr. ARJK-0090 patikros sertifikatas Nr. 0811887 (b. l. 37-38).

Išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenimis, 2018 m. spalio 11 d., 23.37 val. gautas nukentėjusiosios E. A. pranešimas, kad ją bute sumušė neblaivus sugyventinis (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. konflikto su nukentėjusiąja – kaltinamojo sugyventine E. A. metu, 2018 m. spalio 11 d., apie 23.40 val. jų gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, pačio kaltinamojo teigimu, įtakojo jo elgesį, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į dešinę veido pusę, taip E. A. padarydamas žaizdą virš dešinės akies ties antakiu ir kraujosruvą, tokiu būdu savo šeimos nariui – sugyventinei E. A. kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą. Iš esmės dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tai patvirtina tiek pačio kaltinamojo prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kiti byloje esantys įrodymai (tarnybinio pranešimo, asmens apžiūros protokolo, prie jo pridėtos nuotraukos, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, alkotesterių kvitų duomenys).

Atkreiptinas dėmesys, kad alkotesterių kvitų duomenimis, 2018 m. spalio 12 d., 00.38 val. A. K. nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b. l. 36), o tą pačią dieną, tik 00.15.36 val., jam nustatytas 1,37 promilių neblaivumas (b. l. 37-38). Nagrinėjamas įvykis įvyko apie 23.40 val. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kaltinamojo neblaivumas įvykio metu nustatytinas remiantis ankstesnio, t. y. 00.38 val., neblaivumo patikrinimo duomenimis. Vadinasi, reikalinga patikslinti kaltinime nurodytą aplinkybę dėl kaltinamojo neblaivumo, nurodant, kad jam įvykio metu buvo nustatytas ne 1,37 promilių neblaivumas, bet 1,01 promilės. Tai nekeičia kaltinimo aplinkybių iš esmės ir neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui.

Sprendžiant dėl kaltinamojo tyčios, pažymėtina, jog jo versija, kad jis gynėsi nuo kaltinamąjį užpuolusios nukentėjusiosios, nėra patvirtina. Byloje nėra kitų duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą spręsti, jog iki suduodant smūgį nukentėjusiajai, pastaroji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš kaltinamąjį. Be to, kaltinamasis yra ženkliai fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, jis buvo savo namuose, bet kada galėjo kreiptis pagalbos, atstumti nukentėjusiąją, jeigu ji puolė kaltinamąjį, išeiti iš įvykio vietos ar apskritai pasišalinti iš buto. Kaltinamasis taip nepasielgė, nevengė konflikto, priešingai – jis ėmė smurtauti prieš nukentėjusiąją, tokiu būdu spręsdamas tarp jų susidariusią konfliktinę situaciją, kuris yra draudžiamas įstatymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginantis paprastai yra atliekami kitokio pobūdžio veiksmai, ypatingai prieš moterį. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmai, kuomet jis kumščiu (ne delnu ar atstūmimu) smarkiai sudavė smūgį nukentėjusiajai būtent į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai netgi buvo padaryta žaizda, kuri smarkiai kraujavo, rodo jo veiksmų puolamąjį, o ne gynybinį pobūdį.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamuoju, kuris nurodo, kad nenorėjo kilusių pasekmių, todėl sprendžia, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Tai reiškia, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, suprato jų pobūdį, numatė (turėjo numatyti), kad kumščiu suduodant moteriai į veidą tokia jėga, kad buvo padaryta žaizda, kuri smarkiai kraujavo, gali kilti pasekmės, t. y. ji gali jausti fizinį skausmą, ir nors tokių pasekmių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti, pasirinkdamas tokį smurtavimo būdą. Svarbu ir tai, kad asmens neblaivus neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 19 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta A. K. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, savo namuose, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, sudavė jai kumščiu smūgį į veidą, taip sužalodamas nukentėjusiąją, jos žaizda smarkiai kraujavo), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, įskaitant ir už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas būtent dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Be kita ko, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taigi jis pažeidė teismo skirtus įpareigojimus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų kaltinamojo teistumus bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo pakartotinumą jau po to, kai kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad jokia kita bausme kaip tik griežčiausia, t. y. laisvės atėmimo bausme nebus pasiekta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sukeltas pasekmes, paskirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas. Jis pripažįsta priklausomybę narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms bei alkoholiui, teigia dalyvaujantis Metadono programoje, gydosi ir nuo priklausomybės alkoholiui, planuoja pradėti vartoti vaistus, kai tik juos paskirs gydytojas, supranta savo problemas, jas pripažįsta, nori spręsti, lankytis pas elgesio specialistus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikalinga kaltinamojo elgesio priežiūra ir korekcija dėl alkoholio vartojimo bei konfliktinių situacijų ir pykčio valdymo. Jis savo elgesiu rodo pastangas.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo kaltinamajam dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. K.: 1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir alkoholio; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 3, 5-8, 10 p., 3 d.).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei veikos pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2018 m. spalio 11 d., 23.47 val., paleistas – 2018 m. spalio 12 d., 15.05 val. (b. l. 21, 32). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. A., ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus m. 2 PK, (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 20 val. (b. l. 28, 30), paliktinos nepakeistos iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minėtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir alkoholio; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. K. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2018 m. spalio 11 d., 23.47 val. iki 2018 m. spalio 12 d., 15.05 (2 paras, prilyginamas 2 laisvės atėmimo dienoms).

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. A., bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus m. 2 PK, (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 20.00 val., palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, - panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.