- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-811-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04398-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriui dėl teisės aktų pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama pripažinti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) neteisėtai surašydama savavališkos statybos aktą dėl statinio, pastatyto (duomenys neskelbtini), pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalies, draudžiančios taikyti tesės aktus atgaline data, nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriui dėl teisės aktų pažeidimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
2.1. Reikalavimas pripažinti teisės aktų pažeidimą, priimant sprendimus, negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu kartu nėra pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.
2.2. Reiškiami reikalavimai dėl žalos susiję su viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – galimai neteisėtais veiksmais, vykdant viešojo administravimo funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje, ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, todėl ieškinys turėtų būti pareikštas tokio pobūdžio ginčus nagrinėjančiam administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliantę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; pripažinti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, taikydama 2011 metų įstatymus (duomenys neskelbtini) pastatytai senai būdai; apeliantės prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė savo reikalavimą pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais, dėl sukeltų materialinių padarinių, dėl to sukelti materialiniai padariniai yra ne civiliniai procesiniai.
5.2. Ginčas yra ne dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), o dėl CK 1.7 straipsnio 2 dalies pažeidimo senos būdos atžvilgiu, taikant įstatymus atgaline tvarka.
5.3. Ginčas turi būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, nes tai yra civiliniai santykiai, o ne civiliniai procesiniai santykiai ir administraciniai, tai patvirtina faktas, jog apeliantė skundžia įstatymą taikomą atgaline tvarka, o ne savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra teisės normų aktas, tuo atveju apeliantė skundžia CK 1.7 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 birželio 22 d. nutartimi klaidingai suprato apeliantės pateiktą reikalavimą, faktines aplinkybes, klaidingai pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė klaidingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio nagrinėjimo
7. 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. Š. pateiktame atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, kodėl, jos vertinimu, yra būtinas jos atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos, todėl ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, be to, pripažinimas, jog institucija, priimdama sprendimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių.
12. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ieškinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliantės argumentai atmestini.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ)17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. CK 6.271 straipsniu (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-42/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime atsakove nurodo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), kuri yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateiktas skundas yra teismingas administraciniam teismui.
16. Apeliantė teigia, kad apeliantės reikalavimas nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme, nes įstatymų taikymas atgaline tvarka sukėlė apeliantei teisinius materialinius padarinius. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
17. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) neteisėtai surašydama savavališkos statybos aktą dėl statinio, pastatyto (duomenys neskelbtini), pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalies, draudžiančios taikyti tesės aktus atgaline data, nuostatas.
18. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pripažinimas, jog institucija, priimdama sprendimą, pažeidė teisės aktų nuostatas, būtinas siekiant gauti žalos atlyginimą, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes pripažinimas pažeidus teisės aktų reikalavimus yra tik viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant įrodytai, atsakovui gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, todėl reikalavimo pripažinti atsakovą pažeidus teisės aktų reikalavimus patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai reiškia reikalavimą, kuris iš esmės gali būti panaudotas tik kitoje byloje.
19. Nors apeliantė teigia, kad ji skundžia įstatymą taikomą atgaline tvarka, o ne savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra teisės normų aktas, tuo atveju apeliantė skundžia CK 1.7 straipsnio 2 dalį, tačiau pažymėtina, kad CPK normos nenumato, jog asmuo bendrosios kompetencijos teismui galėtų pateikti skundą dėl įstatymo nuostatų, pareiškėja gali skųsti tik įstatymų taikymą, šiuo konkrečiu atveju – Statybos inspekcijos veiksmus administraciniam teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-532-826/2021 jau nurodė, jog nors ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas Statybos inspekcijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas surašant (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovei praleidus beveik 10 metų senaties terminą skundui dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti ir teismams įsiteisėjusiomis nutartimis atsisakius terminą skundui paduoti atnaujinti, klausimas dėl (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo teismuose nebegali būti keliamas.
20. Pažymėtina, kad klausimai dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra šios apeliacinės bylos dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
21. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.