Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-22 · Byla Nr. 2KT-48/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
2KT-48/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
R. D. K.
Suinteresuotas asmuo
Marijampolės
Civilinė byla Nr. 2KT-48/2013Teisminio proceso numeris 2-28-3-01776-2012-1
Teismo procesinio sprendimo kategorija 98.1, 98.3.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų – G. K. pareikšto nušalinimo civilinę bylą Nr. 2-233-91/2013 pagal pareiškėjo – R. D. K. skundą suinteresuotiesiems asmenims – Marijampolės 5-ojo notarų biuro notarei – B. R., L. K., K. K., VĮ Registrų centras, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – G. K. dėl notaro veiksmų nagrinėjančiam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui – Vytautui Švetkauskui ir visam Marijampolės rajono apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – G. K. 2013-03-14 per Marijampolės rajono apylinkės teismą pateikė Kauno apygardos teismo pirmininkui adresuotą pareiškimą dėl nušalinimo, kuriuo prašo nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinti ją nagrinėjantį teisėją – Vytautą Švetkauską, o taip pat Marijampolės rajono apylinkės teismą in corpore ir šį pareiškimą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Bylą nagrinėjantis teisėjas – Vytautas Švetkauskas bylos nagrinėjimą vilkina. 2012-11-27 teismas priėmė nutartį dėl į teismo posėdį neatvykusiojo suinteresuotojo asmens – notarės B. R. atvesdinimo į kitą, 2013-01-07 įvyksiantį teismo posėdį, tačiau pareiškėjai – G. K. tapo žinoma, kad ši teismo nutartis nebuvo pateikta Marijampolės apskrities VPK vykdymui. Į 2013-01-07 teismo posėdį B. R. neatvyko, todėl bylos nagrinėjimas dar kartą atidėtas (prieš tai nagrinėjimas buvo atidedamas 2012-07-26, 2012-10-18, 2012-11-12, 2012-11-27). Remdamasi šiomis aplinkybėmis, pareiškėja teigia, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nesiima priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) demonstruoja palankumą suinteresuotajam asmeniui – B. R.

2. Suinteresuotojo asmens – L. K. sutuoktinis - J. K. bendraujantis su Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, gyvenančia Gustaičio g. 9, Marijampolėje, todėl pareiškėja yra įsitikinusi, kad pasinaudojant pažintimi su šia teisėja, per ją suinteresuotasis asmuo gali paveikti bet kurį Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėją, kuriam būtų paskirta nagrinėti byla, kad jis priimtų suinteresuotajam asmeniui palankų sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas esantis mažas, visi teisėjai vieni kitus pažįsta, todėl nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo reikštinas visam teismui in corpore, kadangi šiame teisme nagrinėjant bylą, ji nebūsianti išnagrinėta teisingai.

Pareiškimas dėl nušalinimo tenkintinas iš dalies. Bylą nagrinėjantis teisėjas – Vytautas Švetkauskas nuo bylos nagrinėjimo nušalintinas. Dalyje dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo in corpore nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, pareiškimas atmestinas.

Dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo

Teismų praktikoje proceso dalyvio teisė į nešališką teismą yra suprantama dvejopai: subjektyviąja ir objektyviąja prasme. Pastarąja prasme teismo nešališkumas reiškia, jog pašaliniam, objektyviai stebėtojui, kuris situaciją vertina iš šalies, neturi kilti pagrįstų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teismas nevienodai traktuoja proceso šalis, kuriai nors vienai iš jų teikia nepagrįstą pranašumą. Nustačius tokias aplinkybes, jos turi būti šalinamos siekiant užtikrinti asmens teisę į tinkamą teismo procesą, tame skaičiuje į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas ir proceso baigtimi nesuinteresuotas teismas.

Pareiškėja teisėjui Vytautui Švetkauskui reiškiamą nušalinimą grindžia proceso vilkinimu. Kauno apygardos teismo pirmininkas, išanalizavęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, jog proceso eiga pašaliniam asmeniui (objektyviam stebėtojui) gali kelti abejonių dėl to, ar teismas veikia už greitą bylos išnagrinėjimą ir nuosekliai įgyvendina viena iš civilinio proceso tikslų - įmanomai operatyviau pašalinti ginčus dėl teisės ir atkurti tarp šalių teisinę taiką. Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad byloje įvykusių parengiamųjų teismo posėdžių skaičius viršija maksimalų civilinio proceso įstatyme numatytą parengiamųjų posėdžių skaičių, per kuriuos teismas privalo pasirengti bylos nagrinėjimui, sutikslinti šalių pozicijas teisminio nagrinėjimo klausimu ir pereiti prie bylos sprendimo iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimas, kaip ir nurodo pareiškėja, buvo daug kartų atidedamas. Pripažintina, kad teismas turėjo iniciatyviau taikyti procesines priemones, kuriomis būtų užtikrintas proceso dalyvių atvykimas į teismo posėdžius bei imtis procesinių sankcijų prieš tokius proceso dalyvius, kurių veiksmuose galima konstatuoti esant piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei mėginimus procesą vilkinti. Kaip administravimo teismuose subjektas, įgyvendinantis išorinį Marijampolės rajono apylinkės teismo administravimą (administracinės veiklos priežiūrą), apygardos teismo pirmininkas atkreipia ir Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės dėmesį į tai, kad vykdant vidinio administravimo funkciją, privalo būti atidžiau stebimi atvejai, kuriais bylos nagrinėjimas tęsiasi nepateisinamai ilgai, ir imamasi atitinkamų vidinio administravimo priemonių, nukreiptų į proceso operatyvumo užtikrinimą. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad objektyviam stebėtojui nepakankamai aktyvūs teismo veiksmai (neveikimas) užtikrinant proceso operatyvumą, gali sukelti pagrįstų abejonių, jog teismas nėra suinteresuotas operatyviai apginti asmens, kuris į jį kreipėsi procesinės teisių gynybos, subjektines teises, o priešingai – palaikydamas priešingos proceso šalies interesus, yra linkęs byloje keliamų teisinių klausimų sprendimą iš esmės neribotai atidėlioti ar net vilkinti. Remiantis tuo, teisėjas Vytautas Švetkauskas nuo bylos nagrinėjimo nušalintinas.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo in corpore nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo

Argumentus, kuriais siekiama nuo bylos nušalinti visą Marijampolės rajono apylinkės teismą, proceso dalyviai jau ne kartą yra nurodę reikšdami byloje nušalinimus, o būtent akcentavę aplinkybę, jog jiems esą žinoma, kad suinteresuotojo asmens - L. K. sutuoktinis yra pažįstamas su viena iš teisėjų, dirbančių Marijampolės rajono apylinkės teisme. Kauno apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012-08-02 nutartimi spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo – Rimučio D. K. visam Marijampolės rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo, pažymėjo, jog tai nėra pakankamas nušalinimo pagrindas ir laikytina tik prielaidomis bei subjektyvia proceso dalyvio nuomone (b. l. 121-122, t. 2).

Pareiškėja akcentuoja tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas esantis mažas, teisėjai tarpusavyje bendraujantys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis teismas yra vienas iš didesniųjų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtų teismų. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei kuris nors iš proceso dalyvių ar jo šeimos nariai artimai bendrauja su konkrečiu teisme dirbančiu teisėju, tai gali būti pagrindas nušalinti tik tą konkretų teisėją, bet ne visą teismą. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-128/2012). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nušalinti visą apylinkės teismą, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 65-66 str., 69 str. 1 d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėją Vytautą Švetkauską nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-233-91/2013 pagal pareiškėjo – R. D. K. skundą suinteresuotiesiems asmenims – Marijampolės 5-ojo notarų biuro notarei – B. R., L. K., K. K., VĮ Registrų centras, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – G. K. dėl notaro veiksmų nagrinėjimo.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų – G. K. pareiškimą dalyje dėl viso Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-233-91/2013 nagrinėjimo atmesti.

Bylą su nutartimi perduoti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkei Teresei Klimienei, kad byla, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ elektroninio bylų skirstymo moduliu, būtų perskirta kitam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjui.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų – G. K. žiniai.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis