Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. W. G. ieškinį atsakovams UAB „Lrytas“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ dėl tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, jog 2019-12-06 nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vakarų ekspresas“ bei civilinę bylą dalyje dėl ieškovo P. W. G. reikalavimo atsakovui UAB „Vakarų ekspresas“ nutraukė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Tretysis asmuo A. Z. apie posėdį buvo informuotas tinkamai, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Šalims neprieštaraujant, teismas remiantis CPK 247 str., išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis: (duomenys neskelbtini); straipsnį parengė žurnalistas A. Z. (duomenys neskelbtini)) (e.b.l. 21-29). 2018-11-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas paneigti paskelbtą informaciją; ieškovas nurodė, jog ši informacija neatitiko tikrovės, pažemino ieškovo garbę ir orumą bei įmonės dalykinę reputaciją; pažymėjo, jog įtarimai dėl dokumentų klastojimo jam nebuvo pateikti; taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai išplatino duomenis apie jo tapatybę, suformavo neigiamą nuomonę apie ieškovą (e.b.l. 7-9). Atsakovas 2018-12-13 atsakyme nurodė, jog publikacijoje paskleisti duomenys atitiko tikrovę ir nevertintini kaip garbę ir orumą žeminantys; todėl atsisakė paneigti informaciją (e.b.l. 12).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas teigia, jog atsakovo UAB „Lrytas“ interneto portale www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini), žurnalistas A. Z. publikavo straipsnį „(duomenys neskelbtini) teisiamas (duomenys neskelbtini) labiausiai piktinasi viešumu“, kuriame buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent teiginiais - „Tačiau vėliau jis pakeisdavo darbo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma gerokai mažesnė darbuotojo alga. Perpus mažesnius oficialius atlyginimus jis deklaruodavo „Sodrai“ ir nuo jų mokėdavo mažesnius mokesčius“, - ieškovas buvo apkaltintas dokumentų klastojimu, nors už šią veiką jis nuteistas nebuvo; pasak ieškovo, atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją; taip pat sumenkino ieškovo, kaip verslininko, dalykinę reputaciją, pažeidė jo teisę į privatumą.

Tuo tarpu atsakovas teigė, jog ginčijamas straipsnis buvo parengtas panaudojant duomenis, kuriuos žurnalistas sužinojo, dalyvaudamas teismo posėdžiuose, ir juos pateikė pavartodamas kai kurias literatūrines išraiškos priemones; pasak atsakovo, straipsnyje paskleista informacija atitiko tikrovę, nes ieškovas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. („apgaulingas apskaitos tvarkymas“); nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl atsakovo straipsnyje „(duomenys neskelbtini) teisiamas (duomenys neskelbtini) labiausiai piktinasi viešumu“ publikuotų frazių: „Tačiau vėliau jis pakeisdavo darbo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma gerokai mažesnė darbuotojo alga. Perpus mažesnius oficialius atlyginimus jis deklaruodavo „Sodrai“ ir nuo jų mokėdavo mažesnius mokesčius“; „Mokesčius nuo valstybės slėpė išradingai“.

Teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį ar kitokį pavaizduojamąjį su asmens požiūriu susijusį pobūdį, o nauja informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus.

Svarbu pažymėti, jog atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar žinia, gali būti padaryta tik ištyrus visas bylos aplinkybes.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje yra kilęs dėl teiginių: „Tačiau vėliau jis pakeisdavo darbo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma gerokai mažesnė darbuotojo alga. Perpus mažesnius oficialius atlyginimus jis deklaruodavo „Sodrai“ ir nuo jų mokėdavo mažesnius mokesčius“; „Mokesčius nuo valstybės slėpė išradingai“. Sprendžiant, ar nurodyti teiginiai yra žinia, ar nuomonė, svarbu juos įvertinti santykyje su atsakovo pasisakymo aplinkybėmis ir tikslais, kokiame kontekste jie buvo išsakyti, taip pat santykyje su faktais, kuriais šie teiginiai buvo grindžiami. Analizuojant ginčo straipsnio turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką ir formą, žurnalistas pačioje straipsnio pradžioje nurodė, jog „Vakar (duomenys neskelbtini) teisme atversta baudžiamoji byla, kurioje užsienietis verslininkas kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu...“. Toliau analizuojant straipsnio turinį nustatyta, jog žurnalistas vėlgi straipsnyje aiškiai pažymėjo, „kad byla susijusi su finansiniais nusikaltimais, jo valdytos įmonės veikla, o ne su jo asmeniniu gyvenimu“; „(duomenys neskelbtini) pilietis teisiamųjų suole atsidūrė po to, kai užpernai išaiškėjo jo sugalvota mokesčių slėpimo schema“. Taigi atsakovas savo straipsnyje aiškiai įvardijo ieškovą, nurodydamas jo vardo pirmąją raidę ir pavardę, išspausdindamas jo nuotrauką. Analizuojant atsakovo išsakytų teiginių seką ir jų turinį, atsakovas tiesiogiai nenurodė, kad ieškovas yra kaltinamas dokumentų klastojimu; priešingai – atsakovas pateikė skaitytojui informaciją dar straipsnio pradžioje, jog ieškovas yra kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Vėliau matyti, jog žurnalistas aprašė, kokiais konkrečiais ieškovo veiksmais pasireiškė apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas; o būtent, žurnalistas, panaudodamas literatūrines išraiškos priemones, nurodė, jog ieškovas „Mokesčius nuo valstybės slėpė išradingai“; „...pakeisdavo darbo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma gerokai mažesnė darbuotojo alga. Perpus mažesnius oficialius atlyginimus jis deklaruodavo „Sodrai“ ir nuo jų mokėdavo mažesnius mokesčius“; „Taip pat paaiškėjo, jog jis apskaitoje žymėdavo, kad jo darbuotojai vyksta į komandiruotes užsienyje, ir jiems išmokėdavo dienpinigius, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių“.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, 29 July 2008, §26). Iš atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, jog straipsnis buvo publikuotas panaudojant duomenis, kuriuos žurnalistas sužinojo, dalyvaudamas teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovas paskleidė žinią, kuri buvo paremta faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Tai patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga ((duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nuosprendis, baudž. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje konstatuota, jog 2017-01-10 valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius, atlikęs patikrinimą darbuotojų darbo sutarčių, nustatė, kad dalies darbuotojų darbo sutartys nepasirašytos, nors darbuotojai buvo komandiruojami darbui, įtraukti į darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jų darbo pradžią. Taip pat nustatyta, kad daugeliu atveju darbuotojai darbo sutartyse pasirašo ne tik po darbo sutarties sudarymo žyma, tačiau iš karto pasirašo ir po neužpildyta (tuščia) darbo sutarties dalimi apie darbo sutarties pakeitimą ir/ar nutraukimą. Taip pat rasta pasirašytų darbuotojų prašymų keisti darbo sutarties sąlygas ar atleisti juos iš darbo, nors šiuose prašymuose neįrašytos nei prašymų datos, nei kitos būtinos aplinkybės. Tai sudaro prielaidas darbdaviui klastoti dokumentus ir vienašališkai keisti ar nutraukti darbo sutartis, pažeidžiant darbo įstatymų reikalavimus (baudž. byla, T. 4, b. l. 2). Pažymėtina, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo. Teismas šios bylos kontekste negali ignoruoti aplinkybės, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., teismui konstatavus, jog ieškovas, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, bedrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo publikuoti ginčo teiginiai apie ieškovo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, vertintini kaip turintys pakankamą faktinį pagrindimą ir atitinkantys tikrovę; teismas nenustatė, jog žurnalistas ginčo straipsniu inkriminavo ieškovui baudžiamąją veiką – dokumentų klastojimą. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvir­tinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. (Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, 29 July 2008, § 26; Kuliš v. Poland, no. 15601/02, 18 March 2008, § 36). Be to, EŽTT 2016-06-02 sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieš Ukrainą, § 62, pabrėžė, jog Konvencijos 10 str. gina ir nepalankios ar įžeidžiančios asmenį informacijos paskleidimą; žurnalistui suteikta galimybė skleisti perdėtą ar provokuojančią informaciją. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas ieškovo teiginius, jog straipsnis suformavo neigiamą nuomonę apie jį, nes jame su sarkazmu nurodyta, jog: „Verslo reikalus Lietuvoje anglų kalba tvarkęs (duomenys neskelbtini) teisiamas (duomenys neskelbtini) P. G. suabejojo savo šios kalbos žiniomis ir pareikalavo, kad teisme viskas būtų verčiama į (duomenys neskelbtini) kalbą“; „Kelerius metus mūsų šalyje savo verslu užsiimantis ir angliškai su įmonės buhaltere bendraudavęs užsienietis teisme nepasitenkino jam pasamdyta vertėja į anglų kalbą ir pareikalavo, kad posėdžiai būtų verčiami į (duomenys neskelbtini) kalbą“- atmeta kaip nepagrįstus. Juolab, kad ši informacija atitiko tikrovę; vien ta aplinkybė, jog ji buvo nemaloni ieškovui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji neatitiko tikrovės.

Be to, teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009). Taip pat EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto ( INSTYTUT EKONOMICHNYKH REFORM, TOV v. UKRAINE, no. 61561/08; 17 October 2016, § 56). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą praktiką, ieškovo teiginiai, jog jis buvo apkaltintas dokumentų klastojimu, vertintini kaip išimti iš bendro straipsnio konteksto ir savaime nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Įvertinęs atsakovo pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendžia, jog ginčo teiginiai buvo pagrįsti tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais, kuriuos žurnalistas fiksavo teismo posėdžiuose. Be to, teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą. Ta aplinkybė, jog atsakovas vartojo frazes, jog „ieškovas vėliau pakeisdavo darbo sutarties pirmąjį lapą, kuriame buvo įrašoma gerokai mažesnė darbuotojo alga...“; „Mokesčius nuo valstybės slėpė išradingai“, - savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo išsakyti teiginiai, - neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę bei orumą. Svarbu pažymėti, jog įvertinus žurnalisto pavartotus žodžius ir teiginius visame bylos kontekste, nėra pagrindo pripažinti, jog jis apkaltino ieškovą dokumentų klastojimu; priešingai – ieškovas, teigdamas, jog jis buvo apkaltintas dokumentų klastojimu, iškreipė teiginių tikrąją prasmę, sąmoningai nutylėdamas, jog buvo nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą; pažymėtina, jog BK 222 str. 1 d. definicija yra pakankamai plati, nustatant ar asmuo atliko neteistą veiką.

Pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 10 str. 1 d. nurodyta, jog kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.

Svarbu pažymėti, jog Konvencijos 10 str. garantuojantis saviraiškos laisvę, nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę skleisti informaciją, tačiau tuo pačiu įpareigoja asmenis neperžengti tam tikrų ribų, informacija turi būti perduodama tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su asmens pareigomis ir atsakomybe. Atsižvelgiant į šias Konvencijos nuostatas, teismas nenustatė, jog atsakovo publikuotame straipsnyje ieškovo ginčijami teiginiai nesuderinami su žurnalisto etikos normomis.

Remiantis Konvencijos 10 str. nuostatomis, visuomenės informacijos priemonės turi tikslą perteikti informaciją visuomenei apie aktualius įvykius šalyje, o visuomenė turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. EŽTT savo praktikoje, pabrėžė, jog saviraiškos laisvė demokratinėje visuomenėje yra įgyvendinama per žiniasklaidos priemones, kurios užtikrina informacijos, susijusios su viešu interesu, perteikimą, o visuomenė turi teisę ją gauti. Taip pat teismas pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų saviraiškos laisvei įgyvendinti nėra sietina su valstybės pareiga netrukdyti, nesikišti į šios teisės įgyvendinimą. Teismas pabrėžė, jog pagal Konvencijos 10 str., pozityvi valstybės pareiga yra sukurti asmenims palankią aplinką dalyvauti debatuose, suteikiančiuose teisę išreikšti savo nuomonę ir idėjas be jokios baimės (Huseynova v. UKRAINE, no. 10653/10, 13 April 2017, § 120).

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius visus šiuos faktus: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios - neatitinka tikrovės.

Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, visą straipsnio kontekstą, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog atsakovas paskelbė apie ieškovą žinią, neatitinkančią tikrovės ar, kuri pažemino pastarojo garbę ir orumą.

Svarbu pažymėti, jog pagal Konvencijos 6 str. 2 d., kiekvienas asmuo turi teisę į nekaltumo prezumpciją, kol nėra įrodyta jo kaltė. Tuo tarpu atsakovas, publikuodamas ginčo teiginius, neperžengė ribų, juolab, kad straipsnyje keletą kartų akcentuota, dėl kokių veikų ieškovas teisiamas (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas). Taigi, atsakovas įgyvendino saviraiškos laisvę, nepažeisdamas teisių, ginamų Konvencijos, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, reputacijos, o žurnalistas veikė profesionaliai ir sąžiningai (Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, 19 July 2011, § 63).

Ieškovas taip pat teigė, jog straipsnis nepagrįstai atskleidė jo tapatybę. EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, jog saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti kitų asmens teisių, ginamų Europos Konvencijos, o būtent – teisės į privatų gyvenimą (Europos Konvencijos 8 str.) ar nekaltumo prezumpcijos (Konvencijos 6 str.). EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog pagal Konvencijos 8 str. valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti asmens teisę į privatumą netgi vykstant baudžiamajam procesui, tačiau ši teisė turi balansuoti su Konvencijos 10 str. įtvirtinta žiniasklaidos laisve perduoti informaciją (Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, 19 July 2011, § 60). Svarbu pabrėžti, jog Europos Tarybos Rekomendacijos Rec(2003)13 dėl informacijos platinimo per žiniasklaidos priemones vykstant baudžiamajam procesui suteikia teisę visuomenei gauti šią informaciją, o teisėsaugos institucijoms nustato pareigą teikti šią informaciją žiniasklaidai; Rekomendacijose pažymėta, jog ši informacija neturi pažeisti įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo teisės į privatumą, jo nekaltumo prezumpcijos ir pan. Įvertintina tai, kad ieškovas buvo teisiamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymu; tokio pobūdžio veikos liečia valstybės biudžeto lėšas, todėl akivaizdu, jog tokie nusikaltimai susiję su viešuoju interesu. Be to, svarbu pabrėžti, jog ieškovo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje. EŽTT tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama į tokius principus kaip žiniasklaidos laisvę perduoti informaciją visuomenei, kuri jai yra aktuali, įskaitant ir apie vykstantį baudžiamąjį procesą bei visuomenės teisę gauti tokio pobūdžio informaciją (Pedersen and Baadsgaard v. Denmark [GC], no. 49017/99, §§ 68-71, ECHR 2004‑XI). Teismas, išanalizavęs straipsnio tekstą, nenustatė, jog žurnalistas peržengė ribas ar pažeidė etikos normas.

Išanalizavęs ir įvertinęs ginčo straipsnio turinį, teismas sprendžia, jog buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp ieškovo teisių į privatumą ir visuomenės intereso gauti informaciją (K. V. GmbH v. Austria, no. 27306/07, §§ 46-47, 19 June 2012). ;

Kadangi teismas nenustatė, jog straipsnyje „(duomenys neskelbtini) teisiamas (duomenys neskelbtini) labiausiai piktinasi viešumu“ atsakovas paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą ją paneigti.

Atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo P. W. G. ieškinį atsakovui UAB „Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. Z., atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. W. G., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,88 Eur (dešimt Eur ir 88 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.