Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1190-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-11Vilniaus apygardos teismas
  2. e2FB-16499-608/2019Nutartis · 2019-09-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2S-1190-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10989-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Suinteresuotas asmuo
D. D.
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1190-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10989-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos A. S. iškėlimo, antstolės B. P. pareiškimą dėl leidimo baigti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 166 044,40 Eur sumą. Pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija įstatymo leidėjo numatytą fizinio asmens būklei konstatuoti kaip nemokiai pinigų sumą 13 875 Eur (25 MMA). Nurodo, kad yra paėmęs banko paskolą, kurios grąžinti negali. Pareiškėjas bankuose kitų piniginių lėšų, vertybinių popierių neturi, transporto priemonės neturi. Pareiškėjas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išlaikomų asmenų neturi, yra išsiskyręs. Darbo užmokestis yra vienintelės gaunamos ir bankroto proceso metu planuojamos gauti pareiškėjo pajamos. Pareiškimo pateikimo dieną jis turi pagrindinę skolą AB Swedbank, nurodo, kad yra įsiskolinęs UAB „Conlex“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Vilniaus šilumos tinklams“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdomas išieškojimas D. D. naudai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo teistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas, kurios nedraudžia jam bankrutuoti. Ilgą laiką nedirbo dėl traumos patirtos autoįvykio metu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas asmuo, neatskleidė duomenis apie turimą turtą. Savo pareiškime A. S. nenurodė nemokumą sukėlusių priežasčių. Suinteresuoto asmens nuomone konstatuoti pareiškėjo nemokumą duomenų nepakanka.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurie gali būti vertinami sprendžiant dėl asmens nemokumo, suma ženkliai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnyje numatytą 25 MMA pradelstų įsipareigojimų sumą, kuriems esant asmuo gali būti pripažintas nemokiu. Pareiškėjo įsiskolinimai yra solidarūs kartu su bendraskole R. S., todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo mokumo bei galėjimo vykdyti turimus įsipareigojimus, turėtų įvertinti ir solidarios skolininkės pajamas bei galimybes vykdyti turimus solidarius įsipareigojimus. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nėra nurodyta jokių pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių, kaip to reikalauja FABĮ 4 straipsnio 3 dalis. Palaiko antstolio prašymą ir prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi A. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Admivira“. Teismas patvirtino 50 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė UAB „Admivira“ turi teisę naudoti A. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas patvirtino 338 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimui ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo tvirtinimui. Leido antstolei B. P. užbaigti pradėtas vykdymo procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/03695, vykdomoje pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3669, dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. S. ir R. S., parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojos AB Swedbank prašymu, t. y. varžytinių dalyviui įmokėjus likusią sumą už nupirktą turtą, leido antstoliui išduoti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir paskirstyti gautas lėšas.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir duoti paaiškinimai, patikslinimai teismo posėdyje leidžia teigti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sumą sudaro 166 044,40 Eur, t. y. nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėjas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, automobilį pardavė prieš 3 metus. Pareiškėjas pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti skolinio įsipareigojimo, todėl yra nemokus.

6. Teismas nenustatė kitos įstatyme numatytos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, t. y. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimų. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl, teismo nuomone, tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.

7. Taip pat teismas įvertino tai, kad pareiškėjas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte išvardintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikalstamas veikas nėra baustas. Teismas per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatė, kad pareiškėjas yra baustas už nusikaltimus, kurie neužkerta kelio asmeniui bankrutuoti.

8. Teismas suinteresuoto asmens D. D. prieštaravimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas leis kontroliuoti atsiskaitymą su kreditoriais, bus užkirstas kelias selektyviai vykdyti atsiskaitymus. Bankroto administratorius turės teisę peržiūrėti pareiškėjo sandorius, veiklą, tuo užkirsdamas pareiškėjui galimybę piktnaudžiauti teise, vykdyti šešėlinį verslą. Kreditorių interesai bus labiau užtikrinti iškėlus bankroto bylą, esant galimybei kontroliuoti skolininko veiklą, nei pareiškėjui leidžiant pačiam laisvai spręsti skolų dengimo klausimus neiškėlus bankroto bylos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimo dalį dėl leidimo antstolei B. P. užbaigti pradėtas vykdymo procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/03695 palikti nepakeistą. Atskirojo skundo argumentai:

9.1. Apeliantė nurodo, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, pareiškėjo sąžiningumas turėtų būti vertinamas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kodėl negali vadovauti įrodymais surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 1-1853-873/2017 apie pareiškėjo veiklą bei finansinę padėtį 2011-2016 m. Teismas nepasisakė kodėl pareiškėjo paaiškinimai svaresni už teismo nuosprendžiu nustatytus įrodymus. Teismas neleido apeliantės atstovei I. A., kuri ją atstovavo baudžiamojoje byloje, išdėstyti argumentus dėl pareiškėjo pripažinimo nesąžiningu.

9.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pažyma apie darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2018 m. pateikta buvusios pareiškėjo sutuoktinės R. S.. Pareiškėjas nei pareiškime, nei posėdžio metu nenurodė aplinkybių, jog ilgą laiką nedirbo dėl traumos patirtos autoįvykio metu, todėl nesutinka su šia teismo išvada.

9.3. Teismas nesiaiškino kada ir už kokią kainą buvo parduotas pareiškėjo automobilis, kaip buvo panaudotos gautos lėšos. Teismas nenagrinėjo kada atsirado pareiškėjo nemokumas, nesiaiškino ar per paskutinius 3 metus skolos buvo dengiamos, jei dengiamos, tai iš kokių lėšų.

9.4. Apeliantės nuomone, pareiškėjas jau baudžiamosios veikos darymo metu, ruošėsi bankrotui, nes turimus finansinius įsipareigojimus nevykdė, t. y. nemokėjo būsto paskolos. Kadangi dar 2016 m. pareiškėjas planavo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nors tuo metu jau buvo pasisavinęs 135 676,82 Eur, apeliantės nuomone, jis sąmoningai, nors ir turėjo finansinę galimybę, leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.

Atsiliepimas

10. Pareiškėjas A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį detaliai ir tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes ir įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus. Teismas vertino ir tai, kad pareiškėjas apeliantės nurodytu laikotarpiu galėjo sudaryti sandorius, kurie lėmė jo nemokumą, tačiau atkreipė dėmesį į paskirto bankroto administratoriaus pareigą patikrinti sandorius ir juos ginčyti. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus.

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą ir bankroto bylos A. S. iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Suinteresuotas asmuo sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai nevertino įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad A. S. pagrindiniai įsipareigojimai yra kilę iš 2007 m. gegužės 29 d. tarp AB banko „Hansabankas“ ir A. S. bei R. S. sudarytos Kredito sutarties. Kredito sutartis buvo nutraukta 2016 m. spalio 6 d., o palūkanos bankui nebuvo mokamos nuo 2016 m. balandžio 30 d. Kredito sutarties nutraukimo data iš esmės sutampa su nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo data, o įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdymo pradžios data buvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismas, spręsdamas bankroto bylos A. S. iškėlimo klausimą, turėtų nustatyti ar pareiškėjo neteisėti veiksmai, t. y. nusikalstamos veikos padarymas, neturėjo esminės įtakos jo nemokumui. Nustačius, kad pareiškėjo nemokumas yra kilęs dėl jo paties tyčinių, nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, bankroto byla pareiškėjui neturėtų būti keliama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjo A. S. nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjo sąžiningumo, o kartu ir bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui pagrįstumo. Apeliantės nuomone, teismas nevertino pareiškėjo sąžiningumo, nesiaiškino ar pareiškėjas per paskutinius 3 metus dengė skolas ir iš kokių lėšų, kokių priemonių ėmėsi siekdamas vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.

14. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, net jei ir būtų pirmiau minėtos sąlygos iškelti bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualus 2 punktas. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

15. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

16. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintų ribojimų iškelti bankroto bylą sąlygų buvimo, nurodė, jog duomenų, rodančių pareiškėjo nesąžiningumą, slepiamą turtą, nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas darydamas tokią išvadą turėjo vertinti ir aiškintis aplinkybes ar pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos nemokumui atsirasti, ar pareiškėjas tikslingai nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neblogino savo materialinės padėties, kokių priemonių ėmėsi siekdamas padengti kreditorinių reikalavimų sumas, kur buvo panaudotas apgaule įgytas svetimas didelės 135 714 Eur vertės turtas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-1853-873/2017) ir pan.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iškeldamas bankroto bylą išsamiai neįvertino visų aplinkybių, kurios svarbios nustatant faktą ar pareiškėjas buvo sąžiningas FABĮ prasme, ar jis tyčia nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, savo veiksmais tikslingai nesukėlė nemokumo. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie bus įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. S. klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius