Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. e2FB-16499-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-11Vilniaus apygardos teismas
  2. e2FB-16499-608/2019Nutartis · 2019-09-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
e2FB-16499-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10989-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
D. D., UAB „Admivira“
Advokatai
Viačeslav Beperšč
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2FB-164799-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10989-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč, suinteresuoto asmens D. D. atstovei I. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Admivira“, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Daiva Milevičienė, antstolis Andrius Bublys, antstolė Jurgita Bareikienė, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, R. S., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ ir D. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo teismą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Admivira“. Nurodo, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, bendra įsiskolinimo suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 166044,40 EUR. Pareiškėjas jokio turto ar skolininkų neturi. Taigi, pareiškėjo turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo apibrėžtą nemokumo būseną: pareiškėjo turimo turto ir kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai pasibaigę santykis sudaro 0 : 166044,40 EUR, t. y. viršija 13 875 EUR (25 MMA). Nurodo, kad yra paėmęs banko paskolą, kurios grąžinti negali. Pareiškėjas bankuose kitų piniginių lėšų, vertybinių popierių neturi, transporto priemonės neturi. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), išlaikomų asmenų neturi, yra išsituokęs. Darbo užmokestis yra vienintelės gaunamos ir bankroto proceso metu planuojamos gauti pareiškėjo pajamos. Pareiškimo pateikimo dieną jis turi pagrindinę skolą akcinei bendrovei Swedbank, taip pat skolingas uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklams“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, D. D. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo teistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas, kurios nedraudžia jam bankrutuoti. Ilgą laiką nedirbo dėl traumos patirtos autoįvykio metu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas asmuo, neatskleidė duomenis apie turimą turtą. Savo pareiškime A. S. nenurodė nemokumą sukėlusių priežasčių. Suinteresuoto asmens nuomone konstatuoti pareiškėjo nemokumą duomenų nepakanka.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurie gali būti vertinami sprendžiant dėl asmens nemokumo, suma ženkliai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnyje numatytą 25 MMA pradelstų įsipareigojimų sumą, kuriems esant asmuo gali būti pripažintas nemokiu. Pareiškėjo įsiskolinimai yra solidarūs kartu su bendraskole R. S., todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo mokumo bei galėjimo vykdyti turimus įsipareigojimus, turėtų įvertinti ir solidarios skolininkės pajamas bei galimybes vykdyti turimus solidarius įsipareigojimus. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nėra nurodyta jokių pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių, kaip to reikalauja FABĮ 4 straipsnio 3 dalis.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl pareiškėjo A. S. nemokumo pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas neturi turto ar skolininkų. Tačiau pareiškėjo skolų, kurios gali būti nurašomos ir kurių mokėjimo terminas yra pasibaigęs dydis – 30367,58 EUR. Pareiškėjo 135676,82 EUR skola D. D. negali būti nurašoma, todėl pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą ji nėra įskaitoma, nustatant skolininko nemokumą. Tačiau nepaisant to, pareiškėjo turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo apibrėžtą nemokumo būseną: pareiškėjo turimo turto ir kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai pasibaigę santykis sudaro 0 : 30367,58 EUR, t. y. daugiau nei dvigubai viršija 13 875 EUR (25 MMA). Tačiau bylos aplinkybės liudija, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. tapo nemokiu sąmoningai nevykdydamas savo įsipareigojimų kreditoriams, turėdamas tikslą juos nurašyti bankroto proceso metu.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Minėtame įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nenurodė jo nemokumo priežasčių, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad jo nemokumą lėmė turtinės padėties pablogėjimas, dėl ko jis negalėjo grąžinti būsto. Bankui nutraukus kredito sutartį prieš terminą ir pardavus įkeistą turtą, gautų piniginių lėšų neužteko kreditui ir kitiems pareiškėjo įsiskolinimams padengti. Pareiškėjas taip pat yra skolingas už komunalines paslaugas, energiją.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo ir akcinės bendrovės „Swedbank“ 2007 m. gegužės 29 d. kredito sutartis Nr. 07-053965-FA nutraukta 2016 m. spalio 6 d., palūkanos pagal sutartį nebuvo mokamos nuo 2016 m. balandžio 30 d. Mokėjimai uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 0036839-1/582 ir 2010 m. lapkričio 8 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 0036839-2/2234 buvo vykdomi iki 2017 m. rugsėjo 20 d.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1853-873/2017 matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjas nusikalstamu būdu įgijo iš D. D. 135676,82 EUR sumą, neketindamas jos grąžinti. Minėta pareiškėjo įgyta suma viršijo iki to laiko pareiškėjo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Dalį nusikalstamos veikos, kuria pareiškėjas įgijo didelės vertės pinigines lėšas, pareiškėjas įvykdė per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo: 1010,00 EUR pasiskolino iš D. D. 2016 m. balandžio 24 d., 1050,00 EUR – 2016 m. gegužės 11 d., 50,00 EUR – 2016 m. gegužės 25 d., 405,00 EUR – 2016 m. gegužės 26 d., 1200,0 EUR – 2016 m. birželio 2 d., 400,00 EUR – 2016 m. birželio 9 d., 5,00 EUR – 2016 m. birželio 15 d. Iš viso pareiškėjas per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo nusikalstamu būdu įgijo 4120,00 EUR. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas pareiškėja iššvaistė pramogoms su moterimis, kelionėms ir pan. Iš viso pareiškėjas 2016 metais iš D. D. pasiskolino ir iššvaistė 23220,00 EUR. Pareiškėjas 2016 m. liepos 20 d. pardavė transporto priemonę už 3150,00 EUR kainą, už kurią gautų piniginių lėšų kreditorių reikalavimų patenkinimui nepanaudojo. Sodros duomenimis, A. S. nuo 2011 m. spalio 5 d. niekur nedirbo, nors yra darbingas ir pareiškėjo teigimu daug ką moka, todėl dirbdamas pagal patentą gali atiduoti pinigus per metus ar per porą metų. Neįgalumas jam nėra nustatytas. Gautas pinigines lėšas pareiškėjas naudojo nebūtinųjų poreikių tenkinimui, tuo tarpu pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai liko nepadengti. Tokie pareiškėjo veiksmai liudija, jog pareiškėjas suvokė savo turtinę padėtį, taip pat savo finansines galimybes, jog negalės grąžinti pasiskolintų lėšų, tačiau sąmoningai didino savo skolas. Gautas pinigines lėšas iššvaistė, taip padidindamas savo jau turimus įsipareigojimus kreditoriams.

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nusikalstamos veikos laikotarpiu pareiškėjo skolų suma, kurios nepadengė bankui įkeistas turtas, sudarė 30367,58 EUR, o nusikalstama veika prisiimti pareiškėjo turtiniai įsipareigojimai - 135676,82 EUR. Taigi, pareiškėjas tyčia, sąmoningai prisiėmė didelės vertės skolinius įsipareigojimus, žinodamas, jog negalės grąžinti. Nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas pareiškėjas iššvaistė pramogoms, kelionėms, nors minėtų lėšų būtų visiškai užtekę visiems pareiškėjo kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi, pareiškėjas nusikalstamais, nesąžiningais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį iki nemokumo būklės.

Vertinant asmens sąžiningumą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus, kurių atitinkami aukščiau paminėti epizodai patenka į trijų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies numatytas pagrindas laikyti, jog pareiškėjo nemokumą sąlygojo jo nesąžiningi veiksmai, atlikti per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo padavimo. Todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 straipsnio 4 dalimi teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė