- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-62-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00005-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. B.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovo advokato M. B. (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 14 d. nutarimu L. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 8 mėnesiams bei draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių, už tai, kad 2021 m. gruodžio 18 d. 23.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pirmuoju tikrinimu 2021 m. gruodžio 19 d., 00:00 val. nustatytas 1,59 prom., antruoju tikrinimu 2021 m. gruodžio 19 d., 00.20 val. nustatytas 1,38 prom. neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2022 m. sausio 14 d nutarimu paskirta administracine nuobauda, L. B. kreipėsi su skundu į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
3. Skundžiama 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi teismas L. B. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė - nustatė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai - vieneriems metams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu L. B. atstovas prašo panaikinti skundžiamus teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. B. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde cituojant ANK 13 straipsnį, vertinant nustatytas bylos aplinkybes bei L. B. veiksmus, sutinkama, kad L. B. galėjo nuo prieš ją naudojamo fizinio smurto gintis kitaip, tačiau manoma, jog teoriniai jos galimo elgesio variantai neeliminuoja būtinosios ginties instituto taikymo galimybės, kadangi skundžiama nutartimi teismas pripažino L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji veiksmus atliko dėl didelio susijaudinimo ir išgąsčio. Cituojama kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2008.
4.2. Tvirtinama, kad L. B. administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką padarė, siekdama išvengti pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, t. y. dėl tolimesnio ir besitęsiančio fizinio ir psichinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, kas, atstovo įsitikinimu, atitinka būtinosios ginties instituto sąlygas, nepriklausomai nuo padarinių – galimos žalos ją fiziškai puolusiam sugyventiniui (ne)padarymo.
4.3. Akcentuojama, kad kilęs pavojus buvo realus ir akivaizdus. L. B. jau buvo įlipusi ir užsirakinusi automobilyje, todėl negalėjo nei pasislėpti, nei pabėgti, nei kitaip apsiginti. Žalos savo veiksmais ji nepadarė. Sugyventinio smurtavimas bei vėlesni pastarojo veiksmai sukėlė L. B. didelį sumišimą ir išgąstį, todėl jos atlikti veiksmai negali būti laikomi būtinosios ginties ribų peržengimu ir šalinti būtinosios ginties instituto taikymo galimybės.
Atsiliepimas
5. Institucijos viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bei įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, išdėstė motyvus, kuriais remiantis L. B. padaryta veika neatitiko nei būtinosios ginties, nei būtinojo reikalingumo sąlygų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas tik būtinosios ginties instituto taikymo klausimas, t. y. teigiama, kad L. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
8. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pagal analizuojamu atveju nustatytą įvykio situaciją bei L. B. veiksmus, apylinkės teismas, nepripažindamas L. B. veiksmuose buvus būtinosios ginties požymių, klaidos nepadarė, kadangi būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi. Apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertinti kaip pagrįstus nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad L. B. paaiškinimų bei policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio analizė rodo L. B. pozicijos nenuoseklumą dėl automobilio vairavimo aplinkybių, kurių teismas nebekartoja, kadangi jos išdėstytos skundžiamos nutarties 5 – 6 puslapiuose. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, esminiai nesutapimai L. B. paaiškinimuose (iš pradžių važiavo automobiliu, o paskui sustojo; automobilis pradėjo riedėti dėl netyčia koja išjungtos bėgio svirties; sugyventinis galėjo išjudinti automobilį; nevažiavo ir neplanavo vairuoti automobilio ir t. t.) kelia pagrįstų abejonių dėl apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio versijos tikrumo, jog L. B. veikė esant būtinosios ginties situacijai.
10. Apygardos teismo įsitikinimu, bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas yra itin reikšmingas analizuojamos situacijos kontekste, kadangi jame užfiksuota konflikto eiga bei vykimo automobiliu aplinkybės. Gretinant vaizdo įrašo duomenis su L. B. parodymais matyti, jog L. B. paaiškinimus jis arba atitinka fragmentiškai, arba neatitinka visai, o būtent: iš vaizdo įrašo matyti, kad konflikto su sugyventiniu metu, didelis sąmyšis nekilo, kadangi pobūvis tęsėsi, o lauke buvę jo dalyviai arba nereagavo į kilusį barnį, arba siekė perkalbėti neblaivią L. B. nevykti automobiliu. Be to, L. B. išgąstį paneigia ir jos pačios veiksmų analizė – kojos spyris sugyventiniui, kryptingas siekis sėsti prie automobilio vairo, kone užvažiavimas ant sugyventinio bei kito asmens, sugyventinio vežimas ant priekinio stiklo. Aptartos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, aiškiai iliustruoja ne tik L. B. sugyventinio, tačiau ir pastarosios netinkamus veiksmus, kuriuos vertinti, kaip atliktus būtinosios ginties situacijoje, nėra visiškai jokio pagrindo. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai pripažino, kad L. B. veiksmai, būnant jai neblaiviai, atlikti neteisingai įvertinus situaciją ir labai susijaudinus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino, jog L. B. veiksmus nulėmė būtinasis reikalingumas ar būtinoji gintis. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju L. B. galėjo pasirinkti kitus veikimo būdus, kadangi analizuojamos situacijos kontekste nebuvo taip, jog L. B., kuri įvykio vietoje buvo ne viena, neturėjo galimybės kviestis pagalbos ar išvykti iš pobūvio kitokiu būdu.
11. Apygardos teismas, įvertinęs įvykio eigą, pripažįsta, kad L. B. sugyventinio veiksmai (konfliktavimas, smūgio sudavimas į stovinčio automobilio šoninį stiklą, laikymasis už priekinio automobilio stiklo, riedant automobiliui) nebuvo tinkami, tačiau visa situacijos eiga neleidžia pripažinti, jog L. B. turėjo pagrindą, būdama neblaivi, vairuoti automobilį. Nėra abejonių, jog L. B., pavojingas veikimas nebuvo proporcingas susidariusiai situacijai, ji savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų dalyvių sveikatai bei gyvybei. Vien tai, kad tarp sugyventinių kilo konfliktas, nesudarė pagrindo neblaiviai L. B. sėsti už automobilio vairo, juolab, kaip ir minėta, pastaroji galėjo būti ne tik parvežta namo kito pobūvio dalyvio, tačiau išeiti pėsčiomis, skambinti policijos pareigūnams, prašyti pagalbos pobūvio dalyvių ir kt.
12. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi. L. B. pasirinko netinkamą elgesio variantą – neblaivi vairavo transporto priemonę, tuo padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį pagrįstai bei teisingai nubausta.
13. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovo advokato M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.