Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-1053/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
1A-286-1053/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00185-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-1053/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00185-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato B. Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. liepos 15 d.; taip pat laikotarpiai, į bausmės laiką įskaityti 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. G., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga ir ją platino: ne vėliau kaip 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įdėjo į voką du lapus įsodrintus psichotropine medžiaga - 0,4593 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, užrašė adresatą, išgalvotą siuntėją bei adresą (R. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini)) ir per AB „L“ viešai naudoti skirtą pašto dėžutę, į Alytaus pataisos namus, adresu Ulonų g. 8 a, Alytuje, išsiuntė nuteistajam T. T., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. G. 2021 m. balandžio 14 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 0,8286 g narkotinės medžiagos kokaino: 2021 m. balandžio 14 d. savo laikinoje gyvenamojoje vietoje - viešbučio „A“ kambaryje Nr. 430, adresu (duomenys neskelbtini), iki 8 val. 24 min. neteisėtai laikė 0,1082 g., o nuomotame automobilyje „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 9 val. 25 min. neteisėtai laikė 0,7204 g, t. y. iki tol kol Kalėjimų departamento pareigūnai atliko kratas ir šias narkotines medžiagas surado bei paėmė. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendį dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir sumažinti paskirtos bausmės dydį ir ištaisyti bausmių bendrinimo klaidas.

Šalies argumentai

2.1. Gynėjas skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, neteisėtas, grindžiamas vien tik prielaidomis, todėl naikintinas. Narkotinių medžiagų disponavimas pagal teismų praktiką padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tokiais atvejais būtina nustatyti BK 15 straipsnyje aprašytus požymius. A. G. parodymai šioje dalyje nėra paneigti, nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, išvedžiojimais ir spėliojimais, faktinių aplinkybių interpretavimu. Todėl šioje byloje taikant BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas neginčytinai nustatyta tik tai, kad į įkalinimo įstaigą, kurioje atlikinėja bausmę ir yra laikomas T. T. paštu buvo išsiųstas laiškas - vokas su jame esančias popieriaus lapais, ant kurių aptiktos psichotropinės medžiagos. Ant vieno iš lapų rastas A. G. DNR profilis. Nuosprendyje teismas daro prielaidas, modeliuoja kaip buvo padarytas minėtas nusikaltimas. Teismas nuteisė A. G., nors neegzistuoja jokių objektyvių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Nusikaltimo sudėties subjektyvios pusės dirbtinis modeliavimas niekaip negali būti teismo pripažintas tinkamu ir teisėtu grindžiant apkaitinamąjį nuosprendį.

2.2. Gynėjas pažymi, kad A. G., viso proceso metu kaltės dėl kaitinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepripažino ir paaiškino, kad jo draugas R. K., kuris gyveno jo motinai T. G. ir jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisipažino, kad jis (R. K.) siuntė laiške esančius lapus, papurkštus narkotine (psichotropine) medžiaga. Kadangi jis yra rusas, A. G. jo prašymu užrašė ant voko adresą lietuviškai. Gal tada ir atsirado jo DNR. R. K. jis vežė iki Akropolio PC, galvojo, kad siunčia gal SIM korteles. Žino, kad kažką siuntė pažįstamam T. R. paprašė teisingai parašyti T. T. vardą ir pavardę. T. yra bendras draugas. Neprisiminė, ar vokas buvo užklijuotas tuo metu, kai rašė ant jo adresą. Rašė gal ir atgalinį (duomenys neskelbtini) adresą. Adresą rašė mašinoje. R. padavė jam laišką. Užrašė adresą ir grąžino atgal. Atgalinį adresą rašė (duomenys neskelbtini), nurodė moters pavardę. Kas buvo voko viduje, nematė, voko neklijavo. Viduje, jam atrodo, nieko nelietė, tačiau tiesiog nesureikšmino to veiksmo. Jeigu žinotų, visiškai voko neliestų. R. bute gyveno porą mėnesių. A. G. važiuodavo į šį butą, nes ten buvo jo ir jo motinos daiktų. Mano, kad jo DNR galėjo atsirasti, kai rašė adresą ant voko, arba, kai lankėsi bute, kai ten gyveno R., tiksliai nežino, kokiu būdu galėjo atsirasti. Iš laisvės atėmimo vietos išėjo prieš maždaug 1,5 metų, vasarą. Pradžioje gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini) pas žmoną. Kai rašė adresą, (duomenys neskelbtini) negyveno, tik užvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę. Tada nedirbo. Aplankydavo draugą, kartais švęsdavo tame bute.

2.3. Gynėjas skunde teigia, kad A. G. parodymai nėra paneigti, jokių jo kaltės įrodymų į bylą nepateikta ir teisme išnagrinėta nebuvo. Jo parodymai visiškai patvirtinti liudytojų R. K. ir T. G., iš dalies liudytojo T. T. parodymais. Šie parodymai patvirtina ginamojo parodymus, visiškai paneigia jo dalyvavimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

2.4. Gynėjas atkreipia dėmesį į R. K. parodymus, kuris prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą, paaiškino nusikaltimo padarymo visas faktinės aplinkybės, kurios iš esmes sutampa su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad yra tam tikrų neesminių nesutapimų jo parodymuose, tačiau teismas pernelyg sureikšmino jų svarbą, tačiau tuo pačiu nekonstatavo, kad R. K. davė melagingus parodymus ir nepranešė apie tai prokurorui, todėl privalėjo jais vadovautis sprendžiant dėl ginamojo kaltumo, juo labiau, kad minėti parodymai visiškai paneigia A. G. kaltę minėtos nusikalstamos veikos padaryme.

2.5. Gynėjas skunde pažymi, kad nėra jokių duomenų, kad A. G. būtų žinomas minėto laiško turinys, bei jei ir daryti prielaidą, jog jis matė jame popierius lapus, nėra jokių duomenų, kad jis turėjo bei galėjo suprasti, jog lapai yra papurkšti psichotropinė medžiaga.

2.6. Gynėjas skunde akcentuoja, kad nei nuteistasis, nei liudytojas R. K. neneigė, kad būtent nuteistasis parašė ant voko adresą liudytojo prašymu. Liudytojas taip pat nurodė, kad ant popieriaus lapo, kurį paėmė A. G. bute, nupiešė piešinį ir parašė žodžius, vienas iš kurių „myliu“, tai yra būtent nurodė tokias aplinkybės, kurios buvo nustatytos byloje.

2.7. Gynėjo teigimui, teismas daro nepagrįstą išvadą, kad nors ir ne nuteistasis užrašė tekstą ant laiško, tačiau jis su juo kontaktavo, nes jo DNR rasta ant šio lapo. Tai paneigia A. G. teiginius, kad jis tik užrašė T. T. ir atgalinį adresus ant R. K. jam paduoto voko. Toks nuosprendžio argumentavimas negali būti pripažintas nei tinkamu, nei logišku, nes kaip yra nustatyta, liudytojas R. K. paėmė popieriaus lapą būtent A. G. priklausančiame bute, taigi jis galėjo kontaktuoti su ten laikomais popieriais lapais palikti ant jų savo DNR profilį dar prieš psichotropinės medžiagos ant jų atsiradimą. Tokias aplinkybės patvirtino ir liudytoja T. G., kuri nurodė, jog jų bute kurį laiką gyveno sūnaus pažįstamas, bute buvo balto popieriaus lapų spausdinimui. Be to, nei A. G., nei liudytojas kategoriškai netvirtina, ar adreso ant voko rašymo metu vokas buvo užklijuotas ir ar nuteistasis negalėjo liesti (tyčia ar netyčia) voko turinio. Gynėjas pažymi, kad teismo posėdyje apklausta specialistė D. B. parodė, kad ant tyrimui pateikto popieriaus lapo aptiktas dominuojanti DNR profilis - pėdsakas (vėliau nustatyta, kad tai A. G. profilis) yra lietimo pėdsakas, kas iš esmes gali paaiškinti atsitiktinį nuteistojo kontaktą su minėtu lapu arba bute, arba užrašant adresą ant voko. Be to, iš specialistės parodymų matyti, kad ant lapo aptiktas ir kitas (kiti) DNR profilis (profiliai), kuris pavadintas priemaiša, negali pasakyti, ar tai vieno, ar daugiau žmonių, kurie galimai kontaktavo su objektu DNR liekanos, pasakyti negali. Minėtos aplinkybės patvirtina liudytojo R. K. parodymus, jog jis purškė lapą ir su jo kontaktavo, jame galimai palikdamas DNR priemaišą.

2.8. Gynėjas skunde nurodo, kad nors ir yra nustatytas ginamojo bendravimas su T. T., tačiau nei laiškuose, nei telefoniniuose pokalbiuose nėra nustatyta aplinkybių, jog jie bendravo psichotropinių medžiagų siuntimo klausimais. Gynėjas pažymi, kad A. G. yra nusiteikęs prieš narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą ir vartojimą. Tuo tarpu liudytojas R. K. yra tampriai susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, šiuo metu (pasak jo) vyksta ikiteisminis tyrimas dėl psichotropinių medžiagų disponavimo ir turimais duomenimis būtent dėl medžiagų paruoštų įsodrinimo būdu, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Liudytojas T. T. jokių duomenų, iš kurių galima buvo spręsti, kad minėtas nusikaltimas padarytas būtent A. G., nepateikė. Liudytojas T. T. neigė pažintį su R. K., nors liudytojas R. K. teigia atvirkščiai. Tikslu pašalinti minėtus prieštaravimus, liudytojui T. T. nebuvo parodytas atpažinti liudytojas R. K., jie nebuvo suvesti akistaton, kas prieštarauja reikalavimui visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą, pašalinti esamus esminius prieštaravimus. Žinant, kad liudytojas T. T. atlieka bausmę iki gyvos galvos ir įkalinimo įstaigose egzistuoja tam tikra nusistovėjusi elgesio subkultūrą, kurios taisyklės draudžia teikti informaciją teisėsaugos institucijoms apie pažįstamus asmenis. Todėl būtina suvesti teismo posėdyje T. T. ir R. K. siekiant pašalinti jų parodymų prieštaravimus, taigi iš esmes atlikti apeliaciniame teisme dalinį įrodymų tyrimą.

2.9. Gynėjas skunde teigia, kad teismas visiškai nesigilino į nustatytas aplinkybės ir liudytojo R. K. paaiškinimus, bei į tai, kad A. G. nežinojo ir net neturėjo žinoti liudytojo gebėjimus lietuvių kalbos žinojime. A. G. parodė, kad liudytojas paprašė jį surašyti ant voko adresą ir tas sutiko, galvodamas, kad liudytojas nemoka ar sunkiai moka rašyti lietuviškai. Tuomet liudytojas parodė, kad paprašė A. G. užrašyti adresą, nes jam lietuviškai rašyti sunku, galimai skubėjo, o gal rankos buvo užimtos, taigi liudytojas pateikė tokio prašymo 3 galimas priežastis, tačiau teismas analizavo ir pasisakė tik dėl vienos.

2.10. Gynėjas skunde nurodo, kad teismas daro prielaidą, kad liudytojas nežinojo, kas yra voke, tačiau nekreipia dėmesio į jo parodymus, o būtent, jog pieštukais nupiešė piešinėlių, parašė žodžius „Myliu, bučiuoju“, nuplėšė gabaliuką ir davė kažkam pabandyti. Jo parodymai iš esmes patvirtinti bylos medžiaga, tai yra iš 2020 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad iš tikrųjų viename iš lapų yra tekstas, kuriame yra žodis „myliu“, kitas nuspalvintas pieštukais, kairiame jo kampe yra nuplėšta lapo dalis. Liudytojas tiksliai nenurodė buvusių voke lapų skaičių, ką galimai lėmė jo parodymų davimo aplinkybės, laiko tarpas nuo veiksmų iki pirminės apklausos, kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis turimais duomenimis įtariamas panašaus pobūdžio veiksmais. Šios aplinkybės paaiškina, kad jis galėjo suklysti dėl parašytų žodžių turinio, nors vieną žodį jis nurodė tiksliai. Viso proceso metu jam nebuvo užduoti su nesutapimais susieję klausimai, apklausos darytos paviršutiniškai, kas galimai lėmė ne visų bylai išspręsti visapusiškai ir objektyviai, aplinkybių nustatymą (pvz. nebuvo aiškintasi kam pabandymui jis davė atplėštą įsodrintą lapo dalį). Todėl siekiant išaiškinti visas reikšmingas aplinkybės būtina papildomai apklausti minėtą liudytoją ir užduoti jam gynybai reikšmingus klausimus.

2.11. Gynėjas skunde nurodo, kad teismas teigdamas, kad ant popieriaus lapo aptiktas A. G. DNR profilis, daro loginio samprotavimo klaidą, tai yra nepaisant to, kad nėra jokių kitų patikimų įrodymų, o liudytojas R. K. prisipažino tai padaręs, kad A. G. žinojo ar turėjo žinoti apie liudytojo veiksmus ir voko turinį, teismas daro prielaidą, kad būtent A. G. padarė jam inkriminuojamus veiksmus.

2.12. Gynėjas skunde pažymi, kad nebuvo nustatyta, kad A. G. iš anksto žinojo, kas yra siunčiamame voke, niekas nepaliudijo, jog jis įsodrino voke esančius lapus, jokių kitų įrodymų (pvz. psichotropinių medžiagų liekanos ant jo kūno, bute, automobilyje ir pan. neaptikta), tokie duomenys nebuvo nustatyti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad išvados dėl kaltės turi būti suformuluotos taip, kad nekiltų abejonių dėl jų pagrįstumo. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

2.13. Gynėjo nuomone, teismas paskyrė A. G. per gręžtą laisvės atėmimo bausmę bei netinkamai taikė bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu, nes turėjo bausmės apimti, nes remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, vienas iš nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas nesunkus (BK 11 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmę tik formaliai paminėjo ir išdėstė teorinius dalykus dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau minėto straipsnio nuostatų atitikimą padarytai veikai nedetalizavo. Teismas neatsižvelgė į BK 41 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, o būtent kad ginamasis charakterizuojamas teigiamai, nevertino jo asmenybę, o visą jo asmenybę apibudinančią informacija parodo, jog ginamasis socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, stengėsi būti naudingu visuomenei, taigi nėra pavojingas visuomenei. Be to. jo padarytas veikas žymiai mažiau pavojinga palyginus su tokios rūšies nusikaltimais, jokios nei turtinės, nei moralinės žalos niekam nepadaryta, jokių sunkių pasekmių nesukėlė, yra jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, lengvinanti aplinkybė – A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

2.14. Gynėjas skunde teigia, kad A. G. sąžiningai ir dorai dirba UAB „C“, charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą, padengia įsiskolinimą antstoliams, turi mažametį sūnų, dalyvauja jo auklėjime, auginime ir išlaikyme, šiuo metu gyvena su motina, kurios sveikatos būklė yra prasta, rūpinasi ją, padeda ir rūpinasi tėvu, kurios sveikatos būklė yra itin prasta, jam diagnozuota lėtine obstrukcinė plaučių liga, turi invalidumą. Taigi siekiant įgyvendinti bausmės individualizavimo principą svarstytina galimybę skirti jam straipsnių sankcijose minimalų bausmės dydį. Paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga padarytam nusikaltimui, tokio nuosprendžio priėmimas prieštarauja proporcingumo principui ir gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių, nei teigiamą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl A. G. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tik prašoma jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat keliamas klausimas dėl bausmės.

Dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

6. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

7. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

8. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. G. parodymus. Nuteistasis teisiamajame posėdyje iš esmės paaiškino, kad ne jis, o R. K. siuntė laiške esančius lapus, papurkštus narkotine (psichotropine) medžiaga, o A. G. jo prašymu tik užrašė ant voko adresą. Gal tada ir atsirado jo DNR. Žino, kad kažką siuntė pažįstamam T. T., kuris yra jų bendras draugas. Neprisiminė, ar vokas buvo užklijuotas tuo metu, kai rašė ant jo adresą. Adresą rašė mašinoje. Kas buvo voko viduje, nematė, voko neklijavo. Viduje, jam atrodo, nieko nelietė. Mano, kad jo DNR galėjo atsirasti, kai rašė adresą ant voko, arba, kai lankėsi bute, kai ten gyveno R. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie A. G. parodymai neatitinka objektyvių bylos duomenų ir yra vertintini kaip jo gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Iš 2021 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. S 273/2021(01), matyti, kad atlikus DNR tyrimą, nustatyta, jog ant vieno iš popieriaus lapų, kurie buvo siunčiamame voke, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su A. G. DNR profiliu su 99,9999999999999999999 proc. tikimybe (t. 2, b. l. 160-161). Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė D. B. paaiškino, jog tam, kad ant lapo liktų DNR pėdsakai reikia jį liesti ilgai, o per voką DNR pėdsakai viduje negalėjo atsirasti; jeigu asmuo pakavo laišką, dėjo į voką, galėjo likti DNR pėdsakai, per patį voką DNR pėdsakai negali prasiskverbti. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis lietė (ir pakankamai ilgai, anot specialistės) vieną iš siunčiamų popieriaus lapų, kas paneigia A. G. parodymus.

10. Gynėjas skunde teigia, kad A. G. parodymus patvirtina liudytojų R. K. ir T. G., iš dalies liudytojo T. T. parodymai. Su šiais skundo teiginiais kolegija nesutinka.

11. R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą laišką darė jis. Popieriaus lapą išpurškė narkotine medžiaga, nudžiūvo, o tada pieštuku nupiešė piešinėlių, galimai mašinėlę arba namą ir saulę, parašė „myliu, bučiuoju“, nuplėšė gabaliuką, davė pabandyti, lapą įdėjo į voką, atėjo A. G., paprašė pavežti, užrašyti adresą ant voko. A. G. nuvežė jį į Akropolį, laišką įmetė į pašto dėžutę. A. G. adresą užrašė bute, jis sakė, ką rašyti. Atgalinį adresą pasakė bet kokį. Nežino, kodėl A. G. rašė, tuo metu gal buvo užimtos jo rankos. Be to, jam sunku rašyti lietuviškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo parodymai neatitinka objektyvių bylos duomenų ir nuteistojo A. G. parodymų.

12. Iš 2020 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pašto voką, jame buvo rasti du popieriaus lapai: popieriaus lapas su rankraštiniu tekstu ir popieriaus lapas spalvintu paviršiumi. Popieriaus lape spalvintu paviršiumi yra ranka spalvotais pieštukais spalvinti įvairių spalvų plotai. R. K. parodymuose nurodė, kad siuntė vieną popieriaus lapą, nors jų voke buvo du. Be to, jis nurodė, kad ant lapo nupiešė piešinėlių, tačiau minėtas lapas buvo tiesiog nuspalvintas spalvotais pieštukais ir be jokių piešinėlių. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. nežino, kas konkrečiai buvo siunčiama T. T..

13. Tarp R. K. ir nuteistojo A. G. parodymų yra esminių prieštaravimų. R. K. parodė, kad adresą ant voko A. G. užrašė bute, o A. G. nurodė, kad adresą rašė automobilyje. Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad paklausė R. K., kodėl atgalinį adresą reikia rašyti Kauno, o siuntėją nurodyti kažkokią merginą. Tačiau R. K. parodė, kad jokių klausimų dėl atgalinio adreso A. G. nekilo.

14. Neįtikinantys yra R. K. ir A. G. paaiškinimai, kuriais jie nurodo, kodėl R. K. prašė A. G. užrašyti adresatą ir adresą ant voko. Iš minėtų asmenų paaiškinimų seka, kad R. K. yra rusakalbis ir jam sunku rašyti lietuvių kalba. Tačiau iš teisiamojo posėdžio garso įrašo girdima, kad R. K. vertėjas nebuvo reikalingas, nors ir su akcentu, tačiau jis pakankamai gerai kalba lietuvių kalba. Be to, iš R. K. apklausos protokolo matyti, kad jis pakankamai aiškiai ir be didesnių rašybos klaidų jame lietuviškai užrašė, kad protokolą perskaitė ir pastabų neturi. Be to, R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prašė A. G. užrašyti ant voko, nes galimai skubėjo, o gal rankos buvo užimtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad R. K. nurodė tris priežastis, dėl kurių prašė A. G. užrašyti ant voko, kelia abejonių R. K. parodymų patikimumu. R. K. galimai keičia parodymus siekdamas juos suderinti su objektyviais bylos duomenimis.

15. Aukštesnysis teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. gali būti suinteresuotas prisiimti kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos taip siekdamas padėti A. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. K. pažįsta A. G., jis gyveno A. G. bute, todėl galimai bando jam atsidėkoti. R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi bylą dėl narkotikų platinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje. Todėl, nepriklausomai nuo R. K. pozicijos minėtoje baudžiamojoje byloje, yra pagrindas manyti, kad jis turi motyvą padėti išvengti A. G. baudžiamosios atsakomybės, kadangi galimai aptariamoje situacijoje savęs apkaltinimas jo teisinės padėties žymiai nepablogintų.

16. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad A. G. pažįsta, pastarasis jam padėdavo, atsiųsdavo pinigų, o R. K. nepažįsta, asmens pravarde „pusta“ (R. K.) nežino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. T. gali būti suinteresuotas padėti A. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau davė parodymus, kurie negali būti vertinami kaip padedantys nuteistajam. Be to, jo parodymus patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad būtent A. G. laiškais ir telefonu bendravo su nuteistuoju T. T., o duomenų, kurie rodytų, jog R. K. bendravo su T. T., byloje nėra.

17. Aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent A. G. įdėjo į voką du lapus įsodrintus psichotropine medžiaga - 0,4593 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, užrašė adresatą, išgalvotą siuntėją bei adresą (R. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini)) ir per AB „L“ viešai naudoti skirtą pašto dėžutę, į Alytaus pataisos namus, adresu Ulonų g. 8 a, Alytuje, išsiuntė nuteistajam T. T., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl A. G. paskirtos bausmės

18. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su A. G. paskirta bausme.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam A. G. bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį (kaip prašoma gynėjo skunde) nėra pagrindo.

20. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg švelni.

21. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino tai, kad A. G. yra teistas 6 kartus, nusikaltimų padarymo metu buvo teistas 5 kartus, teistas už disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, už tai atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas neilgai trukus po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę. A. G. yra baustas administracine tvarka, išleistas iš įkalinimo įstaigos vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Nuo 2019 m., gegužės 7 d. įtrauktas į nuteistųjų priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, psichikos ir elgesio sutrikimų registrą. Nuteistasis padarė dvi tyčines nusikaltimas veikas, priskiriamas prie nesunkių ir sunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

22. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. G. dirba UAB „C“, charakterizuojamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą, padengia įsiskolinimą antstoliams, turi mažametį sūnų, dalyvauja jo auklėjime, auginime ir išlaikyme, šiuo metu gyvena su motina, kurios sveikatos būklė yra prasta, rūpinasi ja, padeda ir rūpinasi tėvu, kurios sveikatos būklė yra itin prasta, jam diagnozuota lėtine obstrukcinė plaučių liga, turi invalidumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, tačiau jos nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir nenusveria pirmiau aptartų neigiamai jį apibūdinančių aplinkybių. Net ir įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas A. G. paskyrė BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis.

23. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, jas patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, jis nusikalto praėjus neilgam laiko tarpui po ilgalaikės realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta bei dar labiau mažinti jos dydį gynėjo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

24. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu, kadangi yra pagrindas bausmės apimti remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu; vienas iš nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas - nesunkus (BK 11 straipsnis). Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka.

25. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-54/2009, 2K-9/2010, 2K-258-677/2016, Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2A-6-976/ 2016 ir kt.).

26. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, taigi pagal BK 11 straipsnio 3 dalį šis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas A. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtas bausmes iš dalies sudėdamas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. G. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. G. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2021 m. liepos 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius PrankaNuorašas tikras