Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Erikai Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. S., institucijai teikiančiai byloje išvadą – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie iškeltą civilinę bylą jam yra žinoma, ieškinį ir kitus procesinius dokumentus gavo 2016-09-20 (b.l. 70), tačiau atsiliepimo nepateikė, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo. Todėl apie teismo posėdžius buvo pranešama viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., bandoma dokumentus įteikti atsakovo artimiesiems, tačiau jų niekas nepriėmė. Nagrinėjamu atveju teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, teismui savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla teisme nagrinėjama beveik metus laiko, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, taikant CPK 388 straipsnio 2 dalies išimtį, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos atstovė E.Stankevičienė nurodė, kad palaiko savo patikslintą rašytinę išvadą pilnai, ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąjį tėvą. Nurodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Vaikas kartu su savo motina gyvena (duomenys neskelbtini). Be jos ir vaiko gyvena dar keturi vaikai. Dėl ieškovės elgesio vaikai laikinai buvo paimti į globos namus, bet šiuo metu padėtis pasikeitusi, ieškovė gydėsi nuo alkoholizmo, dabar vaikais rūpinasi tinkamai. Namuose tvarkinga, švaru yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi daiktai. Moters pajamas sudaro socialinė pašalpa. Kadangi ieškovės pajamos labai mažos, pragyventi padeda motina. Duomenų, kad tėvystės nustatymas prieštarautų vaiko interesams, neturi. Jų žiniomis atsakovas A. S. vaiko tėvystė pripažino, tačiau to nėra teisiškai įforminęs. Nustačius, kad A. S. yra D. tėvas, atsiranda teisinis pagrindas tėvo pareigų, tame tarpe ir teikti vaikams išlaikymą, vykdymui. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 100 Eur kiekvieną mėnesį vaikui yra pagrįstas ir atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. K., kurio gimimas įregistruotas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 118 (b.l. 10). D. K. gimimo liudijime duomenų apie tėvą įrašyta nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad D. tėvas yra atsakovas A. S., ji su atsakovu 2009-2010 metais kartu gyveno, intymių santykių su kitais vyrais neturėjo ir yra visiškai įsitikinusi, kad būtent atsakovas yra vaiko tėvas. Apie tai atsakovui pranešė, bet jie jau buvo išsiskyrę, atsakovas ją nėščią buvo sumušęs. Jis sūnaus niekada neišlaikė, nebendravo, juo nesidomėjo. Tačiau visada neneigė vaiko tėvystės, kaip matyti iš Kalvarijos sav. vaikų laikinosios globos namų pranešimo (b.l. 128-129), jis vaiką 2016-05-21 aplankė globos namuose, darbuotojams prisistatė kaip vaiko tėvas, ši aplinkybė užfiksuota ir lankytojų žurnale. Ieškovė ir atsakovas teismo neprašė skirti genominės (DNR) ekspertizės tėvystei nustatyti, atsakovas vengė dalyvauti teismo posėdžiuose.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 yra išaiškinęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-368/2006).

Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo aplinkybių įrodyti ir, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas A. S. yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – D. K. – jo sūnus (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytini teisiškai reikšmingi faktai: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas; vaiko norus ir pažiūras. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas gyvena su motina (duomenys neskelbtini) (b.l. 11)

Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog vaiko gyvenimo sąlygos yra pakankamos, motina juo tinkamai rūpinasi, prižiūri bei lavina, todėl nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina nėra jokių kliūčių. Atsakovas gyvena atskirai, duomenų apie jo gyvenamąsias sąlygas, vietą byloje nėra, pats atsakovas nepageidavo, kad vaikas po santuokos nutraukimo liktų gyventi su juo.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.). Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą, yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialines teises. Išklausius ieškovę, susipažinus su vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, išanalizavus surinktus įrodymus galima daryti išvadą, kad geresnės sąlygos vaikui gyventi yra su motina, t.y. ieškove.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, sąlygojančioms vaikų interesų užtikrinimą, kita šalis - tėvas, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3d.).

Dėl išlaikymo priteisimo. Pripažinus atsakovą D. K. tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b.l 79), duomenų apie jo darbą užsienyje, byloje nėra. Nekilnojamojo turto ir jo vardu registruotų transporto priemonių neturi neturi, yra teistas už sunkius nusikaltimus. Išlaikymo vaikui neteikia nuo pat gimimo, vaiko nelanko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra kintamos, priklausomai ar jai bus skiriama socialinė pašalpa, ar ne. Pagal pateiktą pažymą (b.l. 12), ji gauna 353,08 Eur socialinę pašalpą. Jokio savo vardu registruoto turto neturi, yra nedirbanti, specialybės ar profesijos taip pat neturi. Be to, galimybės pasirinkti darbą yra apsunkintos jos mažamečių vaikų priežiūra.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad minimaliausiems sūnaus D. poreikiams tenkinti reikia apie 170 Eur (b.l.3). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra užaukštinta, nes visos išlaidos yra pilnai pagrįstos ir būtinos (CPK 178, 185 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nekilnojamojo turto, ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos paskutiniu metu yra 353 Eur. Tačiau be D., ji turi dar 4 mažamečius vaikus (b.l. 11), ji dirbti negali dėl vaiko priežiūros. Tuo tarpu atsakovas jaunas, darbingas, nevaržomas vaiko priežiūra ir auginimu, todėl privalo imtis priemonių savo vaikui išlaikyti.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.

Ir nors teismas neturi duomenų, patvirtinančių atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas žinodamas apie bylos nagrinėjimą teismui tokių duomenų nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutiko prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaikų poreikius, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui D. K. po 100 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2016-05-18 iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185, CK 3.196, 3.198 str., 3.200 str., CK 3.208 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (CK 3.185 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (jai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų b.l. 5,6) iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis - 41 Eur už reikalavimą tėvystės nustatymo; 36 Eur už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis (100 Eur x12 mėnesių x 3procentai), 16,32 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 93 str. 1, 2d.) bei 396,27 Eur (b. l. 100) išlaidų už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti, kad atsakovas A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. K. a.k. (duomenys neskelbtini), kurio gimimas įregistruotas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2016-05-18 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant jog vaiko lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko D. K. motina V. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 16,32 Eur (šešiolika eurų, 32 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei 396,27 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 27 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas teismo sprendimo kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad būtų įregistruotas tėvystės nustatymas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.