- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-580-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00624-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- I. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Domstatus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“
- Kategorijos
atsakovui I. Š., kuris yra ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstatus“ direktorius, ir atsakovų atstovei advokatei Editai Kairiūkštei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Domstatus“ ir I. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KOMRITA“ ieškiniu prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovo I. Š. ir atsakovės UAB „Domstatus“ 47 250 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovės direktorius R. P., veikdamas ieškovės vardu, 2015-04-14 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1376 pagrindu perleido I. Š. ir jo sutuoktinei L. Š. du nekilnojamojo turto objektus, t. y. Pastatą – Kompresorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Pastatą – Kalkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat perleido nuomos teisę į valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalį, kuri yra reikalinga nurodytiems nekilnojamojo turto objektams naudoti pagal jų paskirtį (eksploatuoti).
1.2. Nuo 2015-04-14 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1376 sudarymo praėjus keletui metų, I. Š. ėmė reikšti susidomėjimą žemės sklype esančiais kitais ieškovės nekilnojamojo turto objektais, t. y.: Pastatu – Administraciniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/1); Pastatu – Sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2); Pastatu – Kontrolės postu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3); Kitais inžineriniais statiniais – Kiemo statiniais (kiemo aikštele, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4). Šalių buvo sutarta, kad visi šie nekilnojamojo turto objektai (kaip kompleksas) bus perlesti už bendrą 140 000,00 Eur sumą. I. Š. prašant, tarp ieškovės ir UAB „Domstatus“ buvo pasirašytos šios dvi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Pažymėjo, kad nors šalių susitarimas nuo pat pradžių buvo dėl visų nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo, I. Š. neturint piniginių lėšų tam, kad atsiskaitytų už visą iš ieškovės įsigyjamą turtą iš karto, buvo pasirašytos dvi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys.
1.3. UAB „Domstatus“, vykdydama Preliminariosios sutarties/1 5 p. ir Preliminariosios sutarties/2 5 p. prisiimtus įsipareigojimus, 2020-02-18 ir 2020-02-28 atliktais bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 30 000,00 Eur dydžio avansą. Ieškovei ir UAB „Domstatus“ vykdant preliminariojoje sutartyje užfiksuotus šalių susitarimus, 2020-04-06 buvo pasirašyta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. 2020-04-06 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-1326, kurios pagrindu ieškovė už bendrą 40 000,00 Eur dydžio sumą perleido atsakovei Objektą/2, Objektą/3, Objektą/4 bei Žemės sklypo nuomos teisę į 1,5570 ha dydžio Žemės sklypo dalį. Dėl Objekto/1 pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
1.4. 2021-01-26 ieškovės direktorius R. P., atvykęs į Objektą/1, pastebėjo, kad jame yra išgriautos pertvarinės bei nešančios sienos su esama apdaila, išdaužytos grindys su esama apdaila, sunaikinta elektros instaliacija ir pažeistas vandens įvadas. Dėl vandens įvado pažeidimo yra sugadina Objekto/1 šildymo sistema. Pažymėtina, kad nurodyti pažeidimai taip pat yra nurodyti ir užfiksuoti prie šio ieškinio pridedamame 2021-01-26 Objekto/1 apžiūros akte, taip pat 2021-10-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 210 (su fotonuotraukomis).
1.5. Atsižvelgiant į tuo metu prasidėjusius ieškovės nesutarimus su I. Š., o taip pat į tai, kad I. Š. turėjo Objekto/1 raktus, o tuo tarpu jokių įsilaužimo požymių Objekte/1 nebuvo aptikta, ieškovė yra įsitikinusi, kad Objektą/1 apgadino ir žalą ieškovei padarė būtent I. Š., be kita ko, tam, kad turėtų pretekstą atsisakyti pirkti Objektą/1 arba reikalauti sumažinti šio daikto kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Domstatus“ atsisakymas sudaryti naują susitarimą dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo iki 2021-01-29 datos UAB „Domstatus“ 2021-01-25 Ikiteisminėje pretenzijoje (atsakyme į 2021-01-19 raštą Nr. 2021/0119) būtent ir yra grindžiamas „pablogėjusia“ Objekto/1 būkle ir šildymo sistemos sugadinimu. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta pretenzija yra surašyta 2021-01-25, o apie Objekto/1 sugadinimus ieškovės direktorius sužinojo tik kitą dieną, t. y. 2021-01-26, kas suponuoja išvadą, kad I. Š. apie Objekto/1 sugadinimus žinojo dar prieš apie tai sužinant pačiam ieškovės direktoriui R. P.. Tai tik patvirtina įtarimus, kad Objektui/1 žalą padarė būtent I. Š., eilinį kartą elgdamasis nesąžiningai ir stengdamasis susikurti pretekstą nebepirkti Objekto/1, tačiau verčiau išsireikalauti iš ieškovės UAB „Domstatus“ sumokėtą 30 000,00 Eur avansą bei papildomai dar 40 000,00 Eur baudą.
1.6. Remiantis P. M. sudaryta Lokaline sąmata Nr. S001 (toliau – Sąmata), ieškovei Objekto/1 remonto darbai (t. y. Objekto/1 atstatymą į pradinę būklę) kainuos iš viso net 47 250,00 Eur sumą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tai yra I. Š. / UAB „Domstatus“ neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos (nuostolių) dydis.
Atsiliepimas
1.7. Atsakovai patys pripažįsta, kad turėjo suinteresuotumą Objekto/1 pertvarkymu, t. y. toks objektas, koks jis buvo 2020-02-17 Preliminariosios sutarties sudarymo dieną, atsakovams netiko. Atsakovai savo atsiliepime nurodo, kad neva tarp atsakovų ir ieškovės buvo pasiektas susitarimas, jog ieškovė savo pačios sąskaita pati atliks Objekto/1 pertvarų (sienų) griovimo darbus, tačiau tokio susitarimo nepatvirtina joks byloje esantis dokumentas. Ieškovė savo ruožtu patikina, kad ieškovė niekada neįsipareigojo atsakovams atlikti kokių nors Objekto/1 pertvarkymų – tuo labiau, neįpareigojo jų atlikti savo lėšomis. Atsakovų teiginius apie tai, kad griovimo darbus vykdė ieškovės pasamdyti darbininkai taip pat paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojų parodymai. Aplinkybė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, jog griovimo darbus vykdė būtent atsakovai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra ir pagrindo atsakovų civilinei atsakomybės kilti.
1.8. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad Objektas/1 nuosavybės teise jau yra perleistas UAB „Termogidas“, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė patirs jos nurodomą žalą (nuostolius). Ieškovė dėl šio atsakovų argumento nurodo, kad žala jau yra patirta, kadangi sąmatoje nurodyta suma buvo įvertinta ir atitinkamai buvo sumažinta Objekto/1 pirkimo–pardavimo kaina, t. y. UAB „Termogidas“ Objektas/1 perleistas už mažesnę kainą nei ieškovė būtų galėjusi perleisti, jeigu Objektas/1 nebūtų apgriautas.
1.9. Atsakovai atsiliepime nurodo ir tai, kad nesutinka su ieškovės į bylą pateikta techninio direktoriaus P. M. parengta sąmata, kuria ieškovė įrodinėja jai padarytos žalos (nuostolių) dydį. Tačiau atsakovai atsiliepime visiškai nenurodo, kurias gi konkrečiai sąmatos eilutes ginčija / su kuriomis konkrečiai sąmatos eilutėmis nesutinka. Anot atsakovų, sąmatoje nurodyti darbai (nenurodyta konkrečiai kurie) – jų atlikimas – atkurs Objektą/1 ne į pradinę būklę (t. y. būklę iki griovimo), bet dar ir pagerins Objektą/1. Tačiau tokie atsakovų abstraktaus pobūdžio teiginiai neturi jokio objektyvaus pagrindo.
II. Atsakovų atsikirtimų esmė
2. Atsakovai UAB „Domstatus“ ir I. Š. prašo ieškinius atmesti. Atsakovai nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. 2020-04-06 sudarius Objekto/2, Objekto/3 ir Objektą/4 bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisės į 1,5570 ha žemės sklypo dalį perleidimo sandorį, šalys ruošėsi kito notarinio sandorio sudarymui pagal Preliminariąją sutartį/2. Vadovaujantis 2020-02-17 preliminariosios sutarties/2 sąlygomis, Objekto/1 pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020-09-01, dėl ko atsakovė kreipėsi į nepriklausomus nekilnojamojo turto vertintojus UAB „OBER-HAUS“ dėl Objekto/1 rinkos vertės nustatymo. Nekilnojamąjį turtą UAB „OBER-HAUS“ vertintojas apžiūrėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. dalyvaujant ieškovės vadovui R. P., administracijos darbuotojai J. B. ir atsakovės vadovui. 2020-08-26 apžiūros metu buvo atlikta Objekto/1 fotofiksacija (2020-09-02 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos II Priedas). Atlikus Objekto/1 vertinimą buvo nustatyta 100 000,00 Eur rinkos vertė.
1.2. Iki 2020-09-01 pagrindinė Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kauno apygardos teismas 2022-02-23 sprendime (civilinė byla Nr. e2-426-254/2022) ir Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-706-464/2022) konstatavo, kad Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui iki 2020-09-01 nebuvo tinkamai pasirengusios abi šalys: ieškovė iki 2020-09-01 neturėjo gavusi NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti, o atsakovė/1 iki 2022-09-01 nebuvo gavusi banko finansavimo (Kauno apygardos teismo 2022-02-23 sprendimo 53 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2022-10-27 nutarties 44 p., 45 p.). Nepaisant to, kad iki 2020-09-01 termino pabaigos Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, šalys ir toliau atliko aktyvius veiksmus, siekdamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
1.3. Ieškovė niekada nebuvo išsakiusi atsakovei abejonės ar pretenzijų, dėl ko galimai Objekto/1 pirkimo – pardavimo sutartis gali būti nesudaryta, dėl ko atsakovė, pasitikėdama ieškove, prieš notarinio sandorio sudarymą ir pervedė ieškovei papildomą 10 000,00 Eur įmoką už Objektą/1, o likusią 70 000,00 Eur sumą būtų pervedusi AB Swedbank. Notarinę Objekto/1 pirkimo pardavimo sutartį atsakovė pasirašė, tačiau pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti atsisakė ieškovė, dėl ko ir nebuvo sudaryta pagrindinė Objekto/1 pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovės vadovas atsisakymo pasirašyti Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį priežastimi nurodė tai, jog atsakovė atsisakė sumokėti 130 000 Eur. Tačiau atsakovė 2021-01-12 nežinojo ir tikėjosi Objektą/1 pagal 2020-02-17 preliminariąją sutartį nupirkti už 100 000,00 Eur, o ne už 130 000,00 Eur.
1.4. Po 2021-01-12 neįvykusio sandorio, ieškovė 2021-01-18 pareikalavo, kad atsakovė grąžintų turimus raktus. Atsakovė pažymi, jog ieškovė buvo davusi atsakovės vadovui įėjimo į pastatą durų raktus, taip pat antrame aukšte esančių kelių kabinetų raktus. Atsakovė nedelsiant raktus grąžino ieškovei. Pažymėtina, jog ieškovė turėjo nuo visų Objekto/1 patalpų raktus ir naudojosi trečiajame aukšte esančiomis patalpomis. Ieškovės vadovas Objekte/1 lankėsi nuolatos. Atsakovės žiniomis, Objektas/1 2021-01-12 dienai buvo tokios būklės kokia matoma 2020-08-06 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Kas vyko po to, kai atsakovės vadovas grąžino ieškovei raktus (2021-01-18), atsakovė negali nurodyti, kadangi Objekte/1 nesilankė, grindų ardymo darbų nematė, dėl ko negali atsakyti ar pakomentuoti, kas ir dėl kokių ketinimų galimai padarė ieškovei nuostolius.
1.5. Visiškai logiškai nepaaiškinami deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl atsakovės ir atsakovo tariamai atliktų veiksmų bei kaltinimų sugadinus Objektą/1, kadangi atsakovė ketino pirkti šį Objektą/1, todėl neatliko jokių veiksmų, bloginančių Objekto/1 būklę. Atsakovė pažymi, jog derybų metu su ieškove, atsakovės vadovas buvo nurodęs ieškovės vadovui, kokią veiklą ketina vykdyti Objekte/1. Pažymėjo, jog pirmame aukšte esančios pertvaros (kabinetai), po Objekto/1 nuosavybės teise įgijimo bus išgriautos, kadangi yra reikalinga viena didelė patalpa veiklos vykdymui. Ieškovės vadovas patikino atsakovę, jog pertvarų griovimo darbais atsakovė gali nesirūpinti, šiuos darbus dar iki Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atliks ieškovė savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, jog valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė/1 turi nuosavybės teise priklausantį Pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo adresu atsakovė lankosi nuolatos. Atsakovė patvirtina faktą, jog matė, kad Objekte/1 vyksta pertvarų griovimo darbai, kurie, atsakovės/1 manymu, buvo atliekami ieškovės pavedimu. Darbus atliko atsakovams nepažįstami vyrai, tačiau atsakovės vadovas jokių pastabų ieškovei nepareiškė, kadangi, vadovaujantis žodiniu ieškovės pasakymu, ieškovė žadėjo pertvaras nugriauti.
1.6. Atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išnaudojus visas galimybes nustatyti, kas vykdė sienų bei grindų griovimo darbus, asmenys nustatyti nebuvo, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 metu nebuvo nustatyta, kas ir kieno pavedimu vykdė ieškovei priklausančiame Objekte/1 sienų bei grindų griovimo darbus.
Šalies argumentai
1.7. Ieškovės nurodytos išgalvotos faktinės aplinkybės, kurios yra paneigtos Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose, tik patvirtina faktą, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovams. Teismui nustačius, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsakovai prašo paskirti ieškovei baudą.
1.8. Ieškovė įrodinėdama padarytos žalos dydį, remiasi lokaline sąmata, kurioje nurodytas atliktinų darbų kiekis ir kaina, tačiau visiškai neatsižvelgta į Objekto/1 patalpų būklę, buvusią iki tariamai padarytos žalos. Lokalinėje sąmatoje nėra pritaikytas nusidėvėjimas, dėl ko ieškovė būtų grąžinta į geresnę padėtį nei buvo iki griovimo darbų atlikimo, tai yra ieškiniu ieškovė reikalauja naujai suremontuot/atstatyti Objekto/1 patalpų lubas, grindis, sienas, elektros instaliaciją, atstatyti šildymo sistemą, nors iš byloje esančių duomenų, nuotraukų (taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai) darytina išvada, jog pastatas buvo apleistas, vandentiekio ir šildymo sistema buvo su trūkumais. Be to, byloje yra duomenys, jog Objektas/1 šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Termogidas“.
1.9. Ieškovė reikalaudama žalos atlyginimo nepateikė duomenų, jog lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti Objekto/1 patalpų atstatymo kaštai buvo faktiškai patirti. Iš to seka, jog ieškovė Objekto/1 patalpų atstatymo kaštų ir nepatirs, kadangi nuosavybės teise jau nevaldo Objekto/1 ir prievolės apskaičiuoti ir mokėti PVM mokestį neatsiras, todėl visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti tariamos žalos atlyginimą kartu įskaičiuojant ir 8 200,41 Eur PVM mokestį. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų už kokią kainą Objektas/1 buvo parduotas, bei įrodymų, jog pirkimo–pardavimo metu (2022-09-12) Objekto/1 rinkos vertė buvo mažesnė nei rinkos kaina dėl griovimo darbų atlikimo. Be to, tai, kad ieškovė galimai nepagrįstai sumažino Objekto/1 pardavimo kainą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė sąmatoje nurodyto dydžio žalą. Ieškovės atstovas (ar dalyvis) galimai priėmęs sprendimą dėl Objekto/1 pardavimo mažesne nei rinkos kaina, veikė savo rizika, todėl turi priimti visišką atsakomybę už galimai padarytą žalą ieškovei dėl nepagrįsto kainos sumažinimo. Be to, lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų bei jų kiekių ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais, dėl ko pagrįstai manytina, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį, siekia nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnyti.
1.10. Kadangi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, o dėstomos faktinės aplinkybės paneigtos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, bei ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00207-21 duomenimis, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, 2020-02-17 preliminariąją sutartį su ieškove sudarė atsakovė UAB „Domstatus“, o atsakovas I. Š. apskirtai jokio susitarimo su ieškove nebuvo sudaręs ir neturėjo ketinimo įsigyti Objekto/1. Akivaizdu, jog ieškovė atsakovę – juridinį asmenį ir atsakovą – fizinį asmenį visiškai nepagrįstai laiko vienu ir tuo pačiu asmeniu, kas teisiškai logiškai nepaaiškinama ir neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
3. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kartu su žemės nuomos teise, esančius (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu nustatyta 40 000 Eur pardavimo kaina.
4. Pagal kitą 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį, ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas/1) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4), esančius (duomenys neskelbtini) kartu su žemės nuomos teise. Pagal šia preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pardavimo kaina 100 000 Eur (3 punktas), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kiek tai priklauso nuo šalių valios, bus pasirašoma iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (4 punktas).
5. Tarp ieškovės UAB „KOMRITA“ ir atsakovės UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-1326, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (Objektas/2, Objektas/3 ir Objektas/4) ir valstybinio žemės sklypo nuomos teisę.
6. Administracinio pastato (Objektas/1) pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 atmetė ieškovės UAB „KOMRITA“ ieškinį dėl 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir tenkino atsakovės UAB „Domstatus“ priešieškinio reikalavimą dėl 30 000,00 Eur avanso, sumokėto pagal 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį (dėl Objekto/1), grąžinimo. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2022 pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas – sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, remiasi ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl sąlygų, atsakovo (-ų) civilinei atsakomybei kilti, (ne)egzistavimo
8. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai po 2020 m. vasario 17 d. preliminariosios sutarties sudarymo be ieškovės sutikimo Objekte/1 išgriovė pertvarines sienas, išdaužė grindis, sunaikino elektros instaliaciją ir pažeidė vandens įvadą, dėl ko buvo sugadina ir šildymo sistema. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo Lokaline sąmata Nr. S001 (sudaryta P. M.), pagal kurią, kaip nurodė ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovai, jai Objekto/1 remonto darbai (t. y. Objekto/1 atstatymą į pradinę būklę) kainuotų 47 250,00 Eur sumą (iš kurios 8 200,41 Eur sudaro PVM).
9. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 35 punktą). Civilinio proceso šalis, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, visų pirma, turi pareigą įrodyti kitos civilinio proceso šalies veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
10. Ieškovė, be jos atstovo paaiškinimų, atsakovų neteisėtus veiksmus iš esmės įrodinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o būtent jo metu apklaustų liudytojų parodymais.
11. Teismas sutinka su ieškove, kad kalto asmens ikiteisminiame tyrime nenustatymas nereiškia, kad toks asmuo negali būti pripažintas atlikusius neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Be to, priešingai nei baudžiamajame procese, įrodymai civiliniame procese yra vertinami remiantis tikėtinumo taisykle, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
12. Taigi, nors Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės 2021 m. lapkričio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00207-21 konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus įmanomus tyrimo veiksmus bei išnaudojus galimybes, nei asmenys UAB „Komrita“ priklausančiame pastate vykdę sienų bei grindų griovimo darbus, nei kieno tai pavedimu tai buvo daroma nustatyta nebuvo, tai nereiškia, kad atsakovams negali kilti žalos (nuostolių) atlyginimo prievolė pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.
13. Taigi, teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (atsakovų neteisėtų veiksmų) neapsiriboja vien tik ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kaip atsakovų civilinę atsakomybę paneigiančia aplinkybe, bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina visų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
14. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai dėl Objekte/1 buvo atliktų konstrukcinių (pertvarinių) sienų, grindų griovimo/ardymo darbų, sunaikintos elektros instaliacijos bei sugadintos šildymo sistemos. Tačiau šalys skirtingai aiškina aplinkybes dėl asmens atsakingo už vykdytą sienų bei grindų griovimo darbus. Ieškovė įrodinėjo, kad šiuos darbus be jos sutikimo vykdė atsakovas I. Š., kuris yra ir atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius bei su kuria 2020 m. vasario 17 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl atsakovei UAB „Komrita“ priklausiusio pastato, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (Objekto/1) pirkimo–pardavimo. Atsakovas I. Š. nepripažino ieškovės nurodytų aplinkybių ir nurodė, jog tikėtina, jog nurodytus griovimo darbus atliko pati ieškovė, nes su ja dėl to (kad išgriaus sienas ir padarys vieną patalpą tinkamą atsakovo (-ų) verslui) buvo sutarta žodžiu.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės „Domstatus“ direktoriaus I. Š. pavedimu. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai (V. T., V. G., G.A. S.), o liudytojas G.A. S. net gi nurodė, jog atsakovo I. Š. prašymu kitam ten dirbusiam asmeniui padėjo atlikti darbus, susijusius su griovimu (vežė iš pastato statybines atliekas/šiukšles). Atsakovas jokių įrodymų, jog preliminariosios sutarties pagrindu tarp šalių būtų buvęs sudarytas žodinis susitarimus, kad pastato griovimo darbus atliks ieškovė, į bylą nepateikė. Atsakovo paaiškinimai, kad jis matė vykdytus griovimo darbus, tačiau pats nieko nedarė, nes neabejojo, kad juos vykdė ieškovė ar jos pavedimu kiti darbuotojai, mažai tikėtini. Byloje atsakovės „Domstatus“ direktorius I. Š. pripažino, kad ji ketino pirkti ginčo patalpas iš ieškovės, šias patalpas verslui vystyti reikėjo rekonstruoti, griovimo metu įvykus vandentiekio avarijai jis pasirūpino, kad ji būtų likviduota bei vamzdis suremontuotas (nupirko sąvaržą), be to pastate tvarkė elektros instaliaciją, nors nuosavybės teisė į Objektą/1 dar nebuvo perėjusi, tačiau juo naudojosi. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovai nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių bei teismo įvertintų kaip labiau tikėtinų, jog ieškovei priklausančiame pastate sienų bei grindų griovimo darbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys vykdė atsakovės „Domstatus“ direktorius I. Š. pavedimu. Teismas atmeta atsakovų argumentus dėl šių asmenų suinteresuotumo bei sprendžia, kad neturi jokio pagrindo nesiremti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimais. Svarbu pažymėti tai, kad šių liudytojų paaiškinimai yra vertinami kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei nėra lemiantys teismo išvadą.
16. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas). Taigi būtent atsakovai teigdami, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad pastato griovimo darbus iki pagrindinės sutarties sudarymo atliks ieškovė, šias aplinkybes turėjo įrodyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Kita vertus, teismas nesutinka su ieškovės įrodinėjama aplinkybe, kad atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius I. Š. organizuodamas sienų bei grindų griovimo darbus veikė neteisėtai, nes neturėjo ieškovės kaip pastato savininkės sutikimo. Teismo vertinimu, šie darbai buvo atlikti susitarus su ieškove bei jos sutikimu. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgęs į tai, jog, teismo vertinimu, tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas (-ai) tikėtina turėjo raktus nuo ginčo patalpų. Beje, tokią išvadą padarė ir prokurorė nutarime, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą. Ieškovės biuras buvo tame pačiame pastate (3-ame jo aukšte), kuriame nuolat dirbo trys darbuotojai, tame tarpe ir ieškovės direktorius R. P.. Antrajame pastato aukšte esančiomis patalpomis naudojosi atsakovas, kuris neginčijo, kad turėjo raktus tiek nuo įėjimo į pastatą durų (centrinių) spynos, tiek nuo antrame aukšte esančių patalpų. Griovimo darbai buvo vykdomi tame pačiame pastate, tik kitose patalpose, statybinės atliekos vežamos į lauką, todėl neįtikėtina, kad su ieškove būtų buvę nesuderinti tokio didelio masto griovimo darbai ir atliktų griovimo darbų ieškovės atstovas (darbuotojai) būtų nematęs ar negirdėjęs bei, kad ieškovė apie tai sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., t. y. po to, kai per šalių sutartą laiką nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo (direktoriaus) paaiškinimai teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs bei nuoširdūs, nes iš pradžių teigė, kad apie griovimo darbu sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., po to jau nurodė, kad žinojo, jog vyko griovimo darbai, tačiau tikėjosi, kad mažesnio masto (tik remontas). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. jį informavo, kad I. Š. pradėjo griauti pastato sienas. Tačiau iš byloje esančios nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos bei joje esančių ginčo patalpų nuotraukų (turto apžiūrėjimo data 2020 m. rugpjūčio 26 d.) matyti, jog patalpos sienos jau buvo išgriautos tuo metu, o nuo griovimo turėjusių būti statybinių atliekų patalpose nebuvo. Be to, teismo vertinimu, nors turto apžiūros aktą pasirašė tik I. Š. (užsakovas), tačiau tikėtina, jog šios apžiūros metu dalyvavo ir ieškovės atstovas (-ai), nes apžiūros metu buvo apžiūrimos patalpos ne tik kuriomis tuo metu naudojosi atsakovai, bet ir ieškovė bei kuri vienintelė turėjo raktus (pvz. nuo trečiame aukšte esančių patalpų). Taigi, ieškovės atstovo R. P. paaiškinimai vertintini kritiškai bei spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y., kad be ieškovės kaip patalpų savininkės sutikimo buvo atlikti ginčo patalpų griovimo darbai. Teismo vertinimu, šalių bendru susitarimu pagrįsto sandorio (susitarimo) sudarymas ir jo pagrindu atlikti veiksmai negali būti laikomi neteisėtais atsakovės (-ų) veiksmais.
18. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje nustatyta, jog abiejų preliminariosios sutarties šalių elgesys ir nepakankamas bendradarbiavimas lėmė tokią situaciją, kad pagrindinis tikslas nebuvo pasiektas – administracinio pastato perleidimo sandoris preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudarytas bei nei viena iš šalių neturi teisės į netesybas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėtoje byloje ieškovė atsikirsdama į atsakovės priešieškinį dėl avanso ir netesybų priteisimo dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, neįrodinėjo savo patirtų nuostolių, kas tik papildomai patvirtina, jog ieškovė nelaikė atsakovės UAB „Domstatus“ atliktų griovimo darbų neteisėtais. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat nepatvirtina, jog atsakovas (-ai) būtų nepaisęs protingo ir apdairaus asmens kriterijų ir dėl to pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
19. Be to, byloje nustačius, jog būtent su atsakove UAB „Domstatus“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurios pagrindu dalis patalpų jai buvo perduotos naudotis iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei nenustačius, kad ši valia po to būtų pasikeitusi, net ir tuo atveju, jeigu ir byloje būtų konstatuotas atsakovės UAB „Domstatus“ veiksmų neteisėtumas, nebūtų pakankamo pagrindo, kaip to siekia ieškovė, konstatuoti atsakovės UAB „Domstatus“ direktorius I. Š., kaip fizinio asmens, neteisėtų veiksmų bei jam taikyti solidariąją atsakomybę.
20. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos bei priežastinio ryšio. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ieškinį dėl patirtos žalos grindė Objekto/1 atstatymui į pradinę (buvusią iki patalpų išgriovimo) būklę reikalingomis išlaidomis. Tačiau atsakovai pateikė į bylą įrodymus, jog ieškovė dar iki kreipiantis į teismą Objektą/1 pardavė. Ieškovės atstovas to neginčijo bei pripažino, kad nėra šių patalpų savininkas ar naudotojas. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovas (-ai), tokių išlaidų ieškovė nepatyrė ir nepatirs, kadangi ginčo turtas parduotas trečiajam asmeniui (UAB „Tremogidas“). Nors ieškovė dėl šio atsakovų argumento dublike bei teismo posėdžio metu nurodė, kad žala jau yra patirta, kadangi sąmatoje nurodyta suma buvo įvertinta ir atitinkamai buvo sumažinta Objekto/1 pirkimo–pardavimo kaina, t. y. Objektas/1 perleistas už mažesnę kainą nei ieškovė būtų galėjusi perleisti, jeigu Objektas/1 nebūtų apgriautas. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad sudarydama 2022 m. rugsėjo 12 d. Objekto/1 sutartį ji būtų patyrusi kokius tai nuostolius, be to, kaip jau buvo minėta, ieškinio net ir negrindė šia faktine aplinkybe, o teismo posėdžio metu jos atstovas (advokatas) tik nurodė, jog dublike nurodyta aplinkybė nekeičia ieškinio faktinio pagrindo.
21. Akcentuotina, kad ieškovė netgi ir neįrodinėjo, kad Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyta suma (47 250,00 Eur) buvo sumažinta Objekto/1 pirkimo–pardavimo kaina bei į bylą neteikė jokių su šia nurodyta aplinkybe patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas (direktorius) negalėjo aiškiai pasakyti kada buvo sudaryta į bylą pateikta Lokalinė sąmata Nr. S001 bei paaiškino, jog pardavimo metu buvo įvertintas sugadinimo mastas pagal atliktą pirminį paskaičiavimą, todėl darytina išvada, kad tuo metu nebuvo remtasi į bylą pateikta sąmata. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje nurodoma patirta žala nustatyta, net neįvertinus nusidėvėjimo, nors pastatas 1979 m. statybos, fizinio nusidėvėjimo procentas 17 proc., o iš byloje esančių ginčo patalpų nuotraukų matyti, kad jos jau seniai nebuvo remontuotos, be to į patirtus nuostolius įtrauktas netgi pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio akivaizdu ieškovė nemokės.
22. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog ieškovė UAB „Komrita“ su trečiuoju asmeniu (UAB „Termogidas“) 2022 m. rugsėjo 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Objektą/1 pardavė už 90 000 Eur. Atsakovė pateikė į bylą ir 2020 m. rugsėjo 2 d. UAB „OBERT-HAUS“ atliktą administracinio pastato (Objekto/1), vertinimo ataskaitą, turto įkeitimo tikslu ir skirta Swedbank, AB. Ataskaitoje konstatuota, kad vertinamojo turto rinkos vertė 2020 m. rugpjūčio 26 d. yra 100 000 Eur, t. y. kaina už kurią atsakovė ketino pirkti. Kaip jau buvo minėta, ieškovė į bylą nepateikė kitokią pastato – administracinio pastato (Objekto/1) rinkos vertę pagrindžiančių duomenų, o vien teismo posėdžio metu ieškovės atstovo išsakyti deklaratyvūs teiginiai, kad nekilnojamojo turto kaina pastaraisiais metais augo, nėra pakankami ginčo pastato rinkos vertei nustatyti. Teismas sutinka su atsakovu (-ais), kad jeigu ir laikyti, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, spręstina, jog ieškovė veikė savo rizika ir negali dėl to neigiamos pasekmės kilti atsakovams.
23. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Kiti šalių argumentai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.
25. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, prašo paskirti ieškovei baudą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir neįrodė ieškinio, nesudaro prielaidų konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, teismas nenustatė (CPK 95 straipsnis).
26. Ieškinį atmetus, atlyginamos tik atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Domstatus“ patyrė 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas atsakovės UAB „Domstatus“ naudai priteisia iš ieškovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
27. Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, kuri laikoma pralaimėjusia šią bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domstatus“ 2 601,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“ valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.