Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-135-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
AN2-135-309/2020
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00217-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
Pažeidėjas
D. R.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Advokatai
Rolandas Mištautas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-135-309/2020Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00217-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. R. nubaustas už tai, kad būdamas UAB “D.“ direktoriumi, leido įmonėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais Baltarusijos Respublikos piliečiui – A. U., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., Ukrainos piliečiams – I. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 29 d., ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 29 d. Su darbuotojais buvo sudaryta darbo sutartis, apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau UAB “D.“ neturėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamento) išduotų leidimų dirbti jų įmonėje. Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją A. U. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisę dirbti UAB „Š. m.“, I. M. ir R. L. – UAB „M.“. Tokiais savo veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovas advokatas R. Mištautas prašo panaikinti Telšių apylinės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 ir 43 straipsniuose.

3.2. D. R. atstovo teigimu, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad, vadovaujantis 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 nuostatomis bei siekiant efektyvesnių įmonės veiklos rezultatų, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „D.” ir UAB „M.“, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Ši paslaugų teikimo įmonė atitiko Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Užimtumo įstatymo 301 straipsnio 1 dalis numato, kad „Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas)“. Užimtumo įstatymo 301 straipsnio 5 dalyje numatyta „Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį“. Taigi klientas neturėdamas patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. UAB “D.“ teikia logistikos paslaugas, jai yra reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai, todėl ir buvo sudaryta minėta paslaugų sutartis. Kaip nurodyta UAB “D.“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte Valstybinei darbo inspekcijai, komunikavimas tarp UAB “D.“ ir paslaugos teikėjo UAB „M.“ dėl operatyvumo vyko įvairiomis šiuolaikinėmis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis – telefono pokalbiais, SMS žinutėmis, el. paštu, internetinėmis komunikavimo programėlėmis, nes paslaugos teikėjas dažniausiai būdavo trečiojoje užsienio valstybėje. Iš paslaugos teikėjo pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei pradiniai duomenys apie vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe. Buvo gaunamos asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymo dokumentai (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1¹ punktas), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, turi tinkamą kvalifikaciją kroviniams vežti, turi galiojančius išvardytus dokumentus, informuojamas paslaugos tiekėjas ir pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra: gaunamas darbuotojo prašymas priimti į darbą, 3 kalbomis (lietuvių, rusų ir vokiečių) sudaroma darbo sutartis, pasirašomos būtinosios darbo sutarties sąlygos, informuojama Sodra, Migracijos departamentui prie LR VRM teikiamas tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi bei sutikimas suteikti gyvenamąjį plotą atitinkamam piliečiui, iš Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento gaunamas vairuotojo liudijimas, kuris išduodamas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Europos bendrijos licenciją ir kt.

3.3. Skunde pažymima, kad šiuo atveju dėl teismo nutarime nurodytų A. U., I. M. ir R. L., o taip pat ir dėl kitų UAB “D.“ vėliau įdarbintų asmenų iš trečių šalių minėtomis elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta jokių abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, kad yra gauti visi minėti reikalingi leidimai, todėl įsitikinus, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, minėti asmenys buvo įdarbinti įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais visus įdarbintų asmenų duomenis perduodant Sodrai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad iš šių institucijų nebuvo gautos jokios pastabos dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal galiojančius atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Taigi, pasak apelianto, šiuo atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. turėjo pareigą įsitikinti, jog visi dokumentai sutvarkyti, ir, kad jis šios pareigos neatliko tyčia ar neatsargiai. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, kad D. R. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamas savo kaip vadovo pareigas ir būdamas įsitikinęs (gavęs patvirtinimą iš paslaugos teikėjo), kad minėtų darbuotojų iš trečiųjų šalių visi reikalingi dokumentai yra sutvarkyti, ėmėsi tolimesnių darbuotojų įdarbinimo veiksmų, apie kuriuos oficialiai buvo informuotos visos paminėtos atsakingos institucijos. D. R. neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o už galimai piktavališkus, aplaidžius ar tyčinius apgaulės paslaugų teikėjo veiksmus jis negali būti atsakingas. D. R., būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų tam, kad įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas, jis nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

3.4. D. R. atstovas taip pat pažymi, kad šiuo atveju žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo, jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, visi mokesčiai yra sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Iš bylos duomenų matyti, kad minėti darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB“D.“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą.

3.5. Pasak apelianto, D. R. neteisingas administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį inkriminavimas sukelia iš to kylančius labai reikšmingus padarinius juridiniam asmeniui – UAB “D.“. Nors skundžiamas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jau atsisako išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, kuriuos UAB “D.“ planavo įdarbinti, bei siekia panaikinti leidimus jau įdarbintiems įmonėje asmenims, remiantis tuo, kad bendrovei buvo surašytas protokolas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo, kad darbą dirbo asmuo, kuris nėra ES pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, paskirta bauda nesumokėta. Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime daroma išvada, kad bendrovė yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, o paskirta nuobauda dar nėra įvykdyta, nors teismo nutarimas dar nėra įsiteisėjęs. Neteisingas ir nepagrįstas tariamo nelegalaus darbo plečiamasis aiškinimas ir traktavimas yra absoliučiai neproporcingas ir neadekvatus bendrovės patiriamiems nuostoliams ir žalai, kurią bendrovė bus priverta išieškoti iš kaltų asmenų.

3.6. Apelianto teigimu, D. R. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai D. R. pripažino kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą. Ši išvada visiškai atitinka ir Šiaulių apygardos teismo suformuotą teisminę praktiką analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-744/2020.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl D. R. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. U. dirbo UAB “D.“ pagal 2020 m. gegužės 21 d. raštu sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. U. pradeda dirbti 2020 m. gegužės 22 d. (b. l. 41–42), Ukrainos pilietis I. M. dirbo UAB “D.“ pagal 2020 m. balandžio 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. M. pradeda dirbti 2020 m. balandžio 29 d. (b. l. 34–35), Ukrainos pilietis R. L. dirbo UAB “D.“ pagal 2020 m. balandžio 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. L. pradeda dirbti 2020 m. balandžio 29 d. (b. l. 29–30), apie šių asmenų įdarbinimą buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai (b. l. 14, 19–21). Tačiau iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad UAB “D.“ Baltarusijos Respublikos pilietis A. U. dirbo turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „Š. m.“ pagrindu, o Ukrainos piliečiai I. M. ir R. L. dirbo turėdami leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus UAB „M.“ pagrindu (b. l. 5). Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų taip pat matyti, kad UAB “D.“ direktorius teikė tarpininkavimo raštus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbui minėtoje įmonėje: 1) 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 14 d. Baltarusijos Respublikos piliečiui A. U., tačiau užsienietis nesikreipė su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti tarpininkavimo raštai buvo nepanaudoti; 2) 2020 m. gegužės 8 d. Ukrainos piliečiui I. M., tačiau užsienietis nesikreipė su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas tarpininkavimo raštas buvo nepanaudotas, 2020 m. liepos 27 d. pateiktas naujas tarpininkavimo raštas, 2020 m. liepos 29 d. užsienietis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) 2020 m. gegužės 8 d. Ukrainos piliečiui R. L. tačiau užsienietis nesikreipė su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas tarpininkavimo raštas buvo nepanaudotas, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas naujas tarpininkavimo raštas, 2020 m. rugpjūčio 5 d. užsienietis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 10, 26–29, 35–38, 43–45). Taigi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. U., Ukrainos piliečiai I. M. ir R. L. UAB “D.“ dirbo neturėdami Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotų leidimų dirbti UAB “D.“. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog UAB “D.“ vadovas D. R., žinodamas, kad A. U., I. M. ir R. L. nėra išduoti leidimai dirbti UAB “D.“, įdarbindamas pastaruosius ir leisdamas jiems dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

10. Nors byloje esanti Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytą sutartį tarp UAB“D.“ ir UAB „M.“ paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą, tačiau tai D. R. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepaneigia. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. U., I. M. ir R. L. UAB “D.“ buvo įdarbinti įsitikinus, kad šių darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti ir jokių veiksmų dėl galimybės minėtus asmenis įdarbinti UAB “D.“ atlikti nebereikia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad D. R. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamas savo, kaip vadovo, pareigas. Įvertinus visumą bylos duomenų pritartina skundžiamame nutarime teismo padarytai išvadai, kad UAB “D.“ direktorius D. R., savo vadovaujamoje įmonėje įdarbindamas žmones ir turėdamas pareigą įsitikinti, kad visi reikalingi dokumentai yra tinkamai sutvarkyti, to nepadarė.

11. D. R. atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju žalos valstybei padaryta nebuvo, darbuotojai turėjo leidimus dirbti kitose įmonėse, be to, nors teismo nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime jau daroma išvada, kad bendrovė yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą (b. l. 70–73), D. R. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nešalina.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad UAB “D.“ direktorius D. R., leisdamas įmonėje dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. U. ir Ukrainos piliečiams I. M. bei R. L., neturėjusiems Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotų leidimų dirbti jo įmonėje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. R. nutraukti nėra pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinę nuobaudą D. R. teismas paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta. Be to, apeliaciniame skunde D. R. paskirta nuobauda neginčijama.

13. Taip pat pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad skunde nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-744/2020, ir D. R. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios. Priešingai, akivaizdu, kad šiais abiem atvejais nustatytos aplinkybės aiškiai skiriasi – iš minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad joje aptariamu atveju asmeniui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, neužtikrino, jog nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą, o nagrinėjamu atveju D. R. nubaustas už tai, kad UAB “D.“ neturėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos UAB “D.“ įdarbintiems užsienio piliečiams išduotų leidimų dirbti šioje įmonėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Rolando Mištauto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas