Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-99-744/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
AN2-99-744/2020
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00053-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-744/2020Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00053-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. 2020 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) vyriausiasis darbo inspektorius A. Š. E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad nuo 2018 m. liepos 23 d. nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo L. M. priėmimą į darbą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimu E. B. administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad E. B. neturėjo tyčios leisti nelegaliai dirbti L. M..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimu VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti E. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti baudą sankcijos ribose.

3.1. Apeliaciniame skunde VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad nelegalaus darbo pažeidimas gali būti atliekamas įvairiomis kaltės formomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

3.2. Apeliantas pažymi, kad VDI inspektorių atlikto tyrimo metu buvo nustatyti šie nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) nustatyta, kad E. B., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, 2018 m. vasario mėnesį pasiūlė L. M. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis E. B. ir L. M. paaiškinimais, L. M. darbo sutartimi, darbo grafikais, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, kasos aparato operacijų žurnalu, pardavimo važtaraščiais, nustatyta, kad L. M. nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). L. M. darbo faktas užfiksuotas ir VDI inspektoriams 2018 m. rugsėjo 6 d. atlikus patikrinimą parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje patikrinimo metu rastas pardavėju - konsultantu dirbantis L. M.. Tyrimo metu nustatyta, kad L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2018 m. lapkričio 12 d. Taigi nustatyta, kad L. M. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. E. B., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, su L. M. sudarė darbo sutartį, kuria sutarta, kad darbuotojas pradės dirbti 2018 m. kovo 1 d. Darbo sutartimi sulygta dėl pardavėjo-konsultanto pareigų, sutarta dėl 748,90 Eur darbo užmokesčio, mokamo mėnesio 15 d. ir 30 d. Sutarta, kad su L. M. sudaroma neterminuota darbo sutartis bei kad darbuotojas įdarbinamas „1 etatui“. Darbo sutartimi taip pat sulygtas išbandymo terminas iki 2018 m. gegužės 31 d. Ši darbo sutartis pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B. ir L. M.. Remiantis L. M. paaiškinimu, VDI inspektoriams pateiktais darbo grafikais, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, kasos aparato operacijų žurnalu, pardavimo važtaraščiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu dėl L. M. atleidimo, nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. L. M. dirbo pardavėjo-konsultanto pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu L. M. dirbdavo 5 dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio), nuo 8 val. iki 17 val. Darbo sutartimi sulygtą atlyginimą - 748,90 Eur gaudavo mėnesio 15 d. ir 30 d. Atlyginimas būdavo išmokamas grynaisiais pinigais, kuriuos pagal kasos išlaidų orderį sumokėdavo E. B.. Apibendrinant, nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. susiklostę teisiniai santykiai turi visus darbo sutarties požymius; 3) VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydami, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsniu, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, tai yra nesumokėjo VSD įmokų ilgiau nei už tris mėnesius, nesikreipė dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklą įrodančių dokumentų ir 2018 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų socialinio draudimo pranešimų apdraustųjų duomenų neįrašymo į Registrą, pagal kurį nusprendė neįrašyti 2018 m. balandžio 4 d. pranešimo (duomenys neskelbtini) duomenų apie apdraustiesiems E. B. ir L. M. apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2018 m. kovo mėnesį bei neįrašyti į Registrą draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. gegužės 16 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą L. M. ir E. B.. Minėtu sprendimu taip pat nurodyta, kad apdraustasis asmuo pagal VSDFV direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 6 punktą gali nustatyta tvarka įrodyti, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jam yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Tokiu tikslu apdraustasis asmuo, vadovaudamasis Tvarkos apraše nustatyta tvarka, turi kreiptis į VDI teritorinį skyrių. VDI duomenimis per nurodytą 30 d. terminą nei L. M., nei E. B. nesikreipė į VDI teritorinį skyrių dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. L. M. prašymą VDI (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui pateikė tik 2018 m. spalio 2 d. VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. buvo informuotas, kad įrodinėjimo procedūra nepradedama, nes Tvarkos aprašo nuostatos taikomos apdraustųjų asmenų atžvilgiu, o L. M. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2018 m. liepos 19 d. sprendimu įrašyta L. M. socialinio draudimo pabaiga.

3.3. Apelianto teigimu, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė informaciją, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius vadovaudamasis VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 119¹ punktu 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustojo L. M. socialinio draudimo pabaigos įrašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 1 d. ir apdraustojo E. B. socialinio draudimo pabaigos įrašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 1 d. Draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie socialinio draudimo pabaigos įrašymą E. B. ir L. M. buvo informuotas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018 m. liepos 19 d. pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu taip pat buvo pridėta žinutės draudėjui kopija, kuris patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustųjų E. B. ir L. M. socialinio draudimo pabaigos įrašymą, draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 23 d. buvo perskaityti, tai yra ši informacija draudėjui buvo žinoma.

3.4. Apeliantas nurodo, kad remiantis E. B., L. M. paaiškinimais, tyrimo metu gautais dokumentais, nustatyta, jog E. B. nuo 2018 m. liepos 23 d. žinodamas, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva įrašyta jo ir L. M. socialinio draudimo pabaiga ir toliau leido dirbti L. M., jų 2018 m. kovo 1 d. prasidėję darbo santykiai tęsėsi ir toliau - L. M. dirbo darbdavio naudai, jam vadovaujant, dirbo paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, vykdė darbo sutartyje sutartas darbo funkcijas, ir už šį darbą gavo atlyginimą. Pažymėtina, kad E. B. leido dirbti L. M. tarp jų esant darbo sutarties požymiams, pasirašius darbo sutartį, tačiau apie jo socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. liepos 23 d. nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VDI atlikto tyrimo metu, buvo nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai. E. B. nusižengimo padarymo metu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas tik patvirtina, kad jis turėjo išmanyti įmonės veiklos organizavimo ir personalo valdymo reikalavimus bei savo atsakomybę už įstatymų pažeidimus. Apeliantas pažymi, kad 2020 m. birželio 4 d. vykusio apylinkės teismo posėdžio metu E. B. savo baigiamojoje kalboje pripažino, jog padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą - leido L. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti nelegaliai. Įvertinant teisinį reglamentavimą, esamą teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad VDI atlikto tyrimo metu nustatyta E. B. kaltė padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam pagrįstai surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

3.5. Apelianto tvirtinimu, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo L. M., kad jis nuo 2018 m. balandžio 1 d. registruotas draudėju kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)). Rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. L. M. kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui yra priskaičiuota 252 Eur PSD įmokų. Taigi, remiantis VSDFV pateikta informacija, laikytina, kad ir socialinio draudimo aspektu L. M. nuo 2018 m. balandžio 1 d. yra laikomas asmeniu, kuris turi savarankiškai mokėti PSD įmokas, nes niekur nedirba ir yra neregistruotas darbo biržoje, nors faktiškai nuo 2018 m. kovo 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats turėjo mokėti PSD įmokas, nors šių įmokų mokėjimas yra darbdavio atsakomybė. E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir leidęs L. M. dirbti nelegaliai, pažeidė L. M. konstitucines teises į socialinę apsaugą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliaciniame skunde keliamas E. B. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl E. B. nekaltumo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti E. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti baudą sankcijos ribose.

7. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

8. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

10. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia E. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, – VDI (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė ANK 95 straipsnio nuostatas, nes E. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis.

12. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 6 d. įstatymo redakcija) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse 42, 43 straipsniuose.

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tai yra tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

14. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių visumos analizės pagrindu E. B. veiksmuose būtų galima konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn.

15. Byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. B. 2018 m. vasario 28 d. su L. M. sudarė darbo sutartį, buvo sutarta, kad darbuotojas pradės dirbti 2018 m. kovo 1 d. Apie socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Darbo sutartimi sulygta dėl pardavėjo-konsultanto pareigų, sutarta dėl 748,90 Eur darbo užmokesčio, mokamo mėnesio 15 d. ir 30 d. Taip pat sutarta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, darbuotojas įdarbinamas „1 etatui“, sulygtas išbandymo terminas iki 2018 m. gegužės 31 d. L. M. dirbo 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo dienos pradžia - 8 val., pabaiga - 17 val., pertraukos pavalgyti ir pailsėti laikas - nuo 12 val. iki 13 val. L. M. buvo mokamas darbo užmokestis. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsniu, nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, tai yra nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų ilgiau nei už tris mėnesius, nesikreipė dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, 2018 m. gegužės 11 d. priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų socialinio draudimo pranešimų apdraustųjų duomenų neįrašymo į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, pagal kurį nuspręsta neįrašyti 2018 m. balandžio 4 d. pranešimo (duomenys neskelbtini) duomenų apie apdraustiesiems E. B. ir L. M. apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2018 m. kovo mėnesį bei neįrašyti į Registrą draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie socialinio draudimo pabaigos įrašymą E. B. ir L. M. buvo informuotas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018 m. liepos 19 d. pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 23 d. buvo perskaityti, tai yra ši informacija draudėjui buvo žinoma. E. B. nuo 2018 m. liepos 23 d. žinodamas, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva įrašyta jo ir L. M. socialinio draudimo pabaiga, toliau leido dirbti L. M., jų 2018 m. kovo 1 d. prasidėję darbo santykiai tęsėsi ir toliau - L. M. dirbo darbdavio naudai, jam vadovaujant, dirbo paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, vykdė darbo sutartyje sutartas darbo funkcijas, ir už šį darbą gavo atlyginimą.

16. Apeliaciniame skunde VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas nurodo, kad VSDFV teritoriniam skyriui įrašius L. M. socialinio draudimo pabaigą nuo 2018 m. kovo 1 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. B. žinant šį faktą, bet ir toliau leidžiant dirbti L. M., apie jo socialinio draudimo pradžią dar kartą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, L. M. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. dirbo nelegaliai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo turinio, nėra aišku, kokiu teisės aktu remiantis, E. B., nuo 2018 m. liepos 23 d. leisdamas L. M. toliau dirbti, tai yra leisdamas tęstis jų 2018 m. kovo 1 d. prasidėjusiems darbo santykiams, turėjo pareigą apie tai dar kartą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad net ir dar kartą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie L. M. socialinio draudimo pradžią, tai galimai nebūtų sukėlę jokių pasekmių, tai yra L. M. socialinis draudimas galimai būtų buvęs atnaujintas ne nuo pranešimo datos, o tik tada, kai įmonė būtų pateikusi VSDFV teritoriniam skyriui veiklos vykdymą įrodančius dokumentus bei sumokėjusi nustatytas skolas.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. nuo 2018 m. liepos 23 d. sužinojęs, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva įrašyta jo ir L. M. socialinio draudimo pabaiga, kreipdamasis į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, susirašinėdamas su VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojais elektroniniu paštu aiškinosi, kaip galima pakeisti šią susidariusią situaciją, kokių veiksmų jis turi imtis, domėjosi ar nuo šiol jų darbas legalus. Jam buvo paaiškinta, kad norint panaikinti įrašytą apdraustųjų asmenų socialinio draudimo pabaigą nuo 2018 m. kovo mėnesio, jis turi sumokėti visas priskaičiuotas įmokas arba pasirašyti įmokų atidėjimo sutartį, pateikti dokumentus dėl veiklos vykdymo įrodymo. Todėl E. B., norėdamas atnaujinti tiek savo, tiek darbuotojo L. M. socialinį draudimą, dėjo pastangas ir vykdė įmonės veiklą, tai įrodančius dokumentus teikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams, dalimis dengė įsiskolinimą VSDFV, teikė prašymą dėl įsiskolinimo įmokų atidėjimo (104-122 b. l.).

18. Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju L. M., kaip darbuotojo teisės, esmingai pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų darbdaviui jis neturėjo, už atliekamą darbą gavo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teigti, jog E. B. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir kad žinodamas, jog VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva įrašyta jo ir L. M. socialinio draudimo pabaiga nuo 2018 m. kovo 1 d., tačiau nuo 2018 m. liepos 23 d. leisdamas dirbti L. M. ir taip tęstis jų 2018 m. kovo 1 d. prasidėjusiems darbo santykiams, jis siekė nelegalaus L. M. darbo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog E. B. dėjo visas pastangas, norėdamas atnaujinti tiek savo, tiek darbuotojo L. M. socialinį draudimą. E. B. veiksmuose apygardos teismas neįžvelgia nei tyčios, nei neatsargumo padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, todėl šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu. Abejoti tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal 2020 m. vasario 28 d. VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. E. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta. Naikinti šį procesinį sprendimą VDI (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas