- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-345-135/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11491-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Ernesta Montvidienė, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., E. G. skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės skirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo suėmimo vykdymo įsiteisėjusį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 65, 66 str., į atliktą bausmės laiką įskaitytas E. G. laikino sulaikymo laikas (viena para) laikant, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 9 d. apie 20.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus spyrė koja į šonkaulius savo šeimos nariui – sugyventinei D. Č., kas sukėlė jai fizinį skausmą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. (skunde nurodyta neteisinga nuosprendžio priėmimo data) nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t.y. E. G. pagal BK 140 str. 2 d. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Prašo likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas, E. G. parinkęs tinkamą bausmė rūšį, parinko netinkamą jos dydį, kadangi bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinta bei nebuvo pasiekti bausmės tikslai jau ankstesniais trimis trumpalaikiais laisvės atėmimo - arešto - bausmės paskyrimais. Teigia, kad teismas pagrįstai parinko E. G. už ketvirtą jo įvykdytą tyčinę nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai paskyrė minimalų jos terminą. Pažymi, kad teismas, remdamasis BK 61 str. 2 d., privalėjo įvertinti atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, o skiriamą bausmės dydį skaičiuoti nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Atsižvelgdama į tai, kad teismas nustatė dvi E. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas privalėjo paskirti didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Taip pat nurodo, kad nors teismas ir konstatavo skirdamas bausmę E. G., kad atsižvelgė į tai, jog jis yra baustas keturiolika kartų administracine tvarka, kur vyrauja viešosios tvarkos pažeidimai ir pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje teistas tris kartus, o už tyčines veikas per tris metus jis teisiamas ketvirtą kartą, ankščiau skirtos gana griežtos arešto bausmės buvo per mažai efektyvios ir kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė, tačiau laisvės atėmimo terminą paskyrė minimalų.
Prokurorės teigimu, šiuo atveju E. G. asmenybę apibūdina tik neigiamos savybės, teigiamų nėra, o jo atsakomybę lengvina tik tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, o trys teistumai per du metus rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir ankstesnės bausmės savo tikslų nepasiekė. Prokurorės nuomone, teisiant E. G. ketvirtą kartą privalėjo būti paskirta didesnė nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Nurodo, kad teismas apeliuodamas į tai, kad ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenks E. G. mažamečio vaiko interesams, neįvertino to, kad pats E. G. sąmoningai vykdo tyčines nusikalstamas veikas, o žinodamas, jog turi mažametį vaiką, neturi darbo, nesiregistruoja darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, girtauja, smurtauja prieš savo vaiko motiną bei gyvena iš vaiko motinos socialinės pašalpos, daro administracinius teisės pažeidimus, paskyrė ženkliai per švelnią bausmę, kuri prilygsta trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės trukmei. Atsižvelgdama į tai, prokurorė sprendžia, kad 2016-07-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji taip pat prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras prašo patikrinti bylą tik E. G. paskirtos bausmės aspektu.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo teismo paskirti E. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri būtų ilgesnė nei trijų mėnesių įstatyme numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog šiuo atveju straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajam neprieštarauja teisingumo principui. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės dėl smurto naudojimo sugyventinės atžvilgiu, nurodė ir paaiškino įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę tuo pačiu įvertino ir tai, kad E. G. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas tris kartus, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.), su kuo apygardos teismas taip pat sutinka. Ir nors prokurorė skunde tvirtina, kad šiuo atveju minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepasieks bausmės tikslų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant E. G. atsakomybės klausimą, apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos priežastis (nuteistasis pyko ant sugyventinės dėl to, kad ji vartoja alkoholį ir nesirūpina mažamečiu vaiku), pasekmes (smurtu sukeltas fizinis skausmas), nuteistojo ir nukentėjusiosios mažamečio vaiko interesus (vaikas 2 metų 3 mėnesių amžiaus).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neigiamai E. G. charakterizuojančių duomenų – baustumų už administracinius teisės pažeidimus bei nusikaltimų darymo neišnykus teistumui, tačiau pažymi, kad kiekvienu atveju skiriama bausmė turi būti individualizuota, atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes ir pan. Teismų praktikoje buvo ne kartą akcentuota, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) nurodoma apie bausmės teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, bausmė turi būti teisinga. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau, konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumą.
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 ¹ str., buvo sumažinta 1/3, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgdama ir į nusikaltimo padarymą apibūdinančias aplinkybes bei pačios nukentėjusiosios prašymą apeliacinės instancijos teisme negriežtinti nuteistajam bausmės, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam šiuo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė pasieks BPK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir ji neprieštarauja BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad 2016-07-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl prokurorės skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.