Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-438-900/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1-438-900/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11491-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-438-900/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11491-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei J. S.,kaltinamajam E. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rygoje, Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta sumažinta 60 parų arešto bausme;Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 30 parų arešto bausme;Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 40 parų arešto, bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2016 m. kovo 9 d. apie 20⁴⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus spyrė koja į šonkaulius savo šeimos nariui – sugyventinei D. Č., kas sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. G. atsisakė duoti paaiškinimus, tačiau kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino (42-43, 46, 48 b. l.), kad su sugyventine D. Č. gyvena 5 m. kaip šeima, turi mažametį sūnų A. Č., rūpinasi jo auklėjimu, priežiūra ir išlaikymu. Gyvena bendrai iš gaunamų pašalpų, kartu perka maistą ir buities reikmenis. Gyvena sugyventinės sūnėno bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 9 d. bute su sugyventine D. Č., Stase, pavardės nežino, anksčiau pas ją nuomavosi butą, vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant apie 20³⁰ val. sugyventinė ėmė kabinėtis, prikaišioti Stasę. Jis pyko ant sugyventinės, kad ji geria, neprižiūri vaiko, todėl neiškentė ir supykęs spyrė jai du kartus į šonkaulius, kad apsiramintų. Po kiek laiko pas juos atėjo kaimynas (duomenys neskelbtini). Šis paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją. Kaip suprato, D. Č. pasakė kaimynui, kad jis jai įspyrė. Atvažiavusi policija jį sulaikė ir išsivežė. Gailisi, kad spyrė savo sugyventinei. Įvykio metu buvo išgėręs, bet negirtas, todėl mano, kad išgertas alaus kiekis neįtakojo jo veiksmų.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusioji D. Č. (24-26 b. l.) parodė, kad su sugyventiniu E. G. 5 m. gyvena kaip šeima, bendrai augina savo mažametį sūnų, kartu rūpinasi buitimi. Gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos sūnėnui R. Č.. 2016 m. kovo 9 d. apie 17-18 val. ji sus sugyventiniu grįžo į namus. Pas juos atėjo buvusi (duomenys neskelbtini) sugyventinė S. S.. Prieš ateidama (duomenys neskelbtini) jau buvo išgėrusi. Bute jie toliau trise vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę, vyną, alų, sidrą. Begeriant tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl (duomenys neskelbtini)s, nes jai nepatiko, kad ši atėjo. Jiedu su sugyventiniu apsižodžiavo. Supykęs sugyventinis spyrė jai du kartus į šonkaulius. Jų sūnus miegojo, muštynių nematė. Tuo metu pas juos buvo atėjęs ir spyrį matė kaimynas (duomenys neskelbtini). K. B. paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją. Neprašė, kad šis kviestų policiją. Ji tris kartus kvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo, suleido nuskausminančių vaistų, patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Pretenzijų dėl sužalojimų savo sugyventiniui neturi, į ekspertus ar gydymo įstaigą dėl sužalojimo neketina kreiptis, nes skausmas praėjo.

Liudytojas A. B. (31-32 b. l.) teigė, kad 2016 m. kovo pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare jis, būdamas stipriai išgėręs, nuėjo į svečius pas kaimynystėje gyvenančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pas juos svečiuose tuo metu buvo nepažįstama pagyvenusio amžiaus moteris. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) keistai vaikšto, paklausus, kas nutiko, pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) įspyrė, skauda šonkaulius. Spyrio nematė, nes tai įvyko prieš jam ateinant. Supykęs jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Pranešdamas apie įvykį, pasakė, kad sumušė Samantą, kadangi (duomenys neskelbtini) taip vadina. Atvykus policijai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažui, jis išėjo į namus.

Akistatos tarp nukentėjusiosios D. Č. ir liudytojo A. B. protokole (35-36 b. l.) užfiksuota, kad D. Č. nurodė, jog 2016 m. kovo pradžioje namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, per konfliktą sugyventinis E. G. spyrė jai du kartus į šonkaulius. Įvykio niekas nematė, nes kaimynas (duomenys neskelbtini) atėjo vėliau. Nežino, kur tuo metu buvo S. S., kambaryje jos nebuvo. Apie įvykį pasakė kaimynui A. B. ir šis iškvietė policiją. A. B. su D. Č. parodymais sutiko.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (11-14 b. l.) pažymėta, kad 2016 m. kovo 9 d. apie 20⁴⁰ val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp sugyventinių E. G. ir D. Č. kilo konfliktas. E. G. koja spyrė savo sugyventinei į šonkaulius ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Iš asmens blaivumo testų (alkotesterio rodmenų) (15-16 b. l.) matyti, kad 2016 m. kovo 9 d. 21²⁷ val. D. Č. nustatytas lengvas – 1,35 promilių – girtumo laipsnis; 2016 m. kovo 9 d. 21⁵⁷ val. E. G. nustatytas vidutinis – 1,65 promilių – girtumo laipsnis.

2016 m. kovo 9 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (20-21 b. l.) užfiksuota, jog 2016 m. kovo 9 d. 20⁵⁴ val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. D. Č. nurodė, kad vyras spyrė jai į krūtinę. Preliminari diagnozė: dešinės pusės krūtinės ląstos sumušimas, įtariamas šonkaulių lūžimas. Pacientė vykti į ligoninę atsisakė. Apžiūros metu įvykio vietoje buvo policija.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam giminaičiui baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas (60-63 b. l.). Nėra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos centro, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrus (57-59 b. l.). Keturiolika kartų baustas administracine tvarka, vyrauja viešosios tvarkos pažeidimai ir pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turi galiojančių administracinių nuobaudų (64-73 b. l.). Praeityje teistas tris kartus (52-55, 76-88 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Už tyčines veikas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su smurto panaudojimu, kaltinamasis per 3 metus teisiamas ketvirtą kartą. Anksčiau skirtos gana griežtos arešto bausmės buvo per mažai efektyvios ir kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Todėl šiuo atveju skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamos veikos priežastis, pasekmes, eigą, trukmę, kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažamečio vaiko (2 m. 3 mėn. amžiaus) interesus, laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas minimalus – 3 mėnesiai.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 2 mėnesių.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. kovo 9 d. 21⁴⁰ val. iki 2016 m. kovo 10 d. 12³² val. (vieną parą) (38, 44 b. l.). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą laisvės atėmimo bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (49-50 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. G. skirtą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 2 (dviejų) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. G. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti E. G. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė