- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-2513-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31026-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G., J. G., B. G.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.2.2Civilinių bylų teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams A. G., J. G. ir B. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių su santuokos nutraukimu teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB „Swedbank“, R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijos teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. G. ieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą 2004-05-08 tarp ieškovės ir atsakovo A. G. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „G.“, o atsakovui palikti pavardę „G.“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą; 4) nustatyti nepilnamečių sūnų, gimusių (duomenys neskelbtini), G. G. ir J. G. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. G. naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. G. naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) sūnų G. G. ir sūnaus J. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 8) nustatyti bendravimo tvarką: atsakovas A. G. bendrauja su sūnumis J. G. ir G. G. kiekvienų metų lyginiais (II ir IV) mėnesio savaitgaliais, pasiimant abu sūnus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų buvimo vietos ir parvežant sūnus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val. bei kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį pasiimant vaikus iš mokyklos po pamokų, o jų atostogų metu pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 09.00 vai. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Traneslapet“ 110, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti ½ piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias transporto priemones, t. y. 2 750 Eur piniginę kompensaciją; 10) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Toyota Land Cruiser Serie 120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jachtą „Saga“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo A. G. priteisti ieškovės naudai ½ piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančias transporto priemones, t. y. 10 905 Eur piniginę kompensaciją; 11) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ parduoto automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 750 kompensaciją; 12) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 000 Eur vertės šunį – Anatolijos aviganį, vardu Faruk bei 1 000 Eur vertės šunį – Anatolijos aviganį, vardu Latife, o ieškovei priteisti ½ atsakovui atitenkančių gyvūnų vertės piniginę kompensaciją, t. y. 1 000 Eur; 13) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 000 Eur vertės trakėnų veislės kumelę „Chaldėja“, o atsakovui priteisti atitenkančio gyvūno vertės kompensaciją, t. y. 1 000 Eur; 14) 0,1863 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ natūra; 15) pripažinti ieškovę ir atsakovą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato statytojais ir pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių, ieškovės ir atsakovo, nuosavybe J. G. ir B. G. vardu įregistruotą pagalbinį pastatą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius adresu (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui J. G. ir B. G. vardu įregistruotą pagalbinį pastatą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ į minėtus pastatus investuotų lėšų – 100 000 Eur; 17) pripažinti, jog UAB „I. G. odontologijos klinika“, įstatinio kapitalo dydis 2 500 Eur, akcijų skaičius 250 vnt., vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 10 Eur, yra ieškovės asmeninė nuosavybė; 18) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „Arli Baltic“, 75 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 520,50 Eur vertės, o ieškovės naudai priteisti ½ akcijų vertės piniginę kompensaciją, t. y. 760,25 Eur; 19) prievolė AB „Swedbank“ bankui laikytina bendra ieškovės ir atsakovo prievole, už kurios tinkamą vykdymą po santuokos nutraukimo lieka abu solidariai atsakingi kreditoriui; 20) atsižvelgiant į tai, jog Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu yra priteista iš atsakovo R. V. naudai 9 107,35 Eur žalos atlyginimo ir 586,85 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 3,27 valstybės naudai, todėl prašau pripažinti, jog įsipareigojimai kreditoriams R. V. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninės atsakovo prievolės; 21) ieškovės naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2004-05-08 įregistravo santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė G. G. ir J. G.. Iki vaikų gimimo, t. y. iki 2008 m. balandžio mėnesio gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš vaikų gimimą apsigyveno su atsakovu ir ieškovės dukra iš pirmos santuokos pagalbiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Šalys statėsi namą, kuriame planavo auginti vaikus ir praleisti likusį gyvenimą. Ieškovė 2016-04-04 sužinojo, kad atsakovas su kita moterimi turi dukrą I. G..
Be kito ieškinyje nurodyto dalintino turto, ieškovė ir atsakovas santuokos metu pasistatė du nekilnojamojo turto objektus: pagalbinį pastatą 111/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius adresu (duomenys neskelbtini), todėl šie pastatai turi būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėti pastatai pastatyti atsakovo tėvų J. G. ir B. G. sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvai, planuojant statyti namą, nurodė, jog jie pasirūpins statybos leidimu ir statys savo vardu, nes yra žemės sklypo savininkai, o kai bus pastatytas namas, perrašys statinius ieškovei su atsakovu. Pastatai pastatyti ir įrengti iš bendrų ieškovės ir atsakovo santuokiniu lėšų ir ieškovės asmeninių lėšų. Statybos leidimas minėtų statinių statybai, vandentiekio ir buitinių nuotekų, dujofikavimo ir kitų sistemų įrengimo planai buvo sudaryti atsakovų J. G. ir B. G. vardu tik dėl to, kad jie yra žemės sklypo savininkai. Atsakovai J. G. ir B. G. niekuomet statybų procese nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad pastatų statymui, jų įrengimui santuokos metu išleista apie 200 000 Eur santuokoje įgytų lėšų, prašė priteisti atsakovui atsakovų J. G. ir B. G. vardu įregistruotą pagalbinį pastatą 111/p, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo ieškovei priteisti 1/2 į minėtus pastatus investuotų lėšų – 100 000 Eur.
Šalies argumentai
Be kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 300 Eur kiekvienam sūnui periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo atsakovams J. G. ir B. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti atsakovus J. G. ir B. G. per 30 kalendorinių dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjimo dienos, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ pagalbinį pastatą 111/p, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir įpareigoti atsakovus J. G. ir atsakovę B. G. per 30 kalendorinių dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjimo dienos gyvenamąjį namą įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
Įrašo viešame registre reikalingumą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas jau pardavė be ieškovės žinios santuokoje įgytą transporto priemonę, todėl tikėtina, kad ir atsakovo tėvai gali perleisti žemės sklypą.
Įpareigojimą atsakovams įregistruoti statinius VĮ „Registrų centras“ ieškovė grindė tuo, kad yra būtina šioje byloje sudaryti dalintino turto balansą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas kita 2016-09-15 nutartimi nutarė, jog laikinųjų apsaugos priemonių: laikino išlaikymo vaikams, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaikais klausimas bus sprendžiamas gavus išvadą teikiančių institucijų išvadas bei atsakovo atsiliepimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymų dėl įrašo viešame registre bei įpareigojimo įregistruoti statinius VĮ „Registrų centras“ netenkino.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovai J. G. ir B. G. ketina nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims. Net ir egzistuojant aplinkybei, jog minėtas žemės sklypas gali būti perleistas kitam sąžiningam įgijėjui, laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ginčo dalyku. Žemės sklypas nepriklauso sutuoktiniams ir nutraukiant santuoką dalinamas nebus, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė įtakos teismo sprendimo vykdymui neturės. Žemės sklypo perleidimas kitam asmeniui neapsunkins teismo sprendimo vykdymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ieškinio reikalavimams ir be pagrindo suvaržytų atsakovų J. G. ir B. G. nuosavybės teises.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atsakovams Juozui bei B. G. atlikti veiksmus (įregistruoti statinius, kurie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“), sprendė, kad teismui pritaikius ieškovės prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai J. G. ir B. G. privalėtų įregistruoti ieškovės nurodomus pastatus viešajame registre, pastatų išregistravimas panaikinus pritaikomas laikinąsias apsaugos priemones nebūtų įmanomas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų tik laikino pobūdžio suvaržymas, taip būtų išsprendžiamas klausimas iš esmės. Ieškovės prašymas įpareigoti atsakovus J. G. ir B. G. yra materialinės, o ne proceso teisės pobūdžio, todėl toks reikalavimas turėtų būti reiškiamas kaip materialinio pobūdžio prašymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo J. G. ir B. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Teismo reikalavimas įrodyti atsakovų ketinimus prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei principui iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Ieškovei neįmanoma įrodyti atsakovų ketinimų. Teismų praktikoje nurodyta, jog nereikalaujama įrodyti, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o pakanka hipotetinės grėsmės atsiradimo tikimybės. Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra pas atsakovus, kurie turi teisę disponuoti ginčo objektais, pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Ginčo pobūdis (santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės), aplinkybė, kad atsakovas A. G. be ieškovės sutikimo ir žinios jau pardavė santuokoje įgytą transporto priemonę, jog žemės sklypas, kuriame yra sutuoktiniams priklausantys statiniai, priklauso atsakovo A. G. tėvams, kurie gali veikti išvien su atsakovu A. G., rodo, kad tikėtinai gali būti siekiama apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. CK 6.395 straipsnio nuostata rodo, kad egzistuoja įstatyminis pagrindas perleisti statinius tretiesiems asmenims kartu su žemės sklypu. Ieškovei ir atsakovui A. G., kaip galimai statinių bendrasavininkams, priklauso žemės sklypo dalis, kurią užima statiniai ir kuri būtina statiniams naudoti pagal paskirtį. Todėl būtina uždrausti žemės sklypu disponuoti ir dėl šios priežasties. Atsakovai veikdami išvien gali perleisti statinius (ginčo dalyką) tretiesiems asmenims kartu su žemės sklypu, o tai reiškia, jog egzistuoja ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmės atsiradimo tikimybė. Būtent to pakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus tikslus ir nevaržytų atsakovų J. G. ir B. G. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neuždraus atsakovams žemės sklypą valdyti ir juo naudotis, t. y. turtą naudoti ūkinėje veikloje, savo poreikiams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės neįtakos jų kasdienio gyvenimo.
Atsiliepimas
Atsakovai J. G. bei B. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus įregistruoti pastatus viešame registre pabaigtą statyti ūkinį pastatą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, atsakovai J. G. ir B. G. privalėtų įregistruoti ieškovės nurodytus pastatus viešajame registre, tačiau teismui panaikinus pritaikomas laikinąsias apsaugos priemones – pastatų išregistravimas būtų neįmanomas. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų laikino pobūdžio.
Atsakovams J. G. bei B. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys statiniai, pabaigtas statyti ūkinis pastatas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė niekaip nėra susijusi su ginčo dalyku šioje byloje. Žemės sklypas nepriklauso sutuoktiniams, todėl nutraukiant santuoką pastarasis nebus dalinamas. Dėl šios priežasties prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre – įtakos teismo sprendimui neturės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos metu pasistatyto, tačiau neįregistruoto pagalbinio pastato ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. tarp atsakovų Juozo ir B. G. ir sutuoktinių Arūno bei I. G. 2009-11-23 sudarytą 9 metams (iki 2018-11-23) panaudos sutartį dėl 3,07 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 64-66), tarp Aleksandro ir Z. J. bei ieškovės 2008-05-20 ir 2013-02-15 sudarytas iš viso 23 169,60 Eur lėšų dovanojimo sutartis (El. b. t. 1, b. l. 69-70), ieškovės pateiktą lentelę su aprašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais bei sutartimis bei lentelę pagrindžiančius dokumentus (El. b. t. 1, b. l. 32-54, 71-75, 100-124, 148-181), sprendžia, kad ieškovė tikėtinai pagrindė šį ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės teiginiu, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė ir atsakovas A. G. valdytų ir naudotų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovai J. G. ir B. G. turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011, 2011-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad preliminarus aukščiau nurodyto ieškinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimas ir šio reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Šio ieškinio reikalavimo (dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise) pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Ši nutartis taip pat neturi prejudicinės galios iš esmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes jis bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-565-186/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio pagrindas ir ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekia, jog atsakovai J. ir B. G. bylos nagrinėjimo metu negalėtų perleisti jiems nuosavybės teise priklausančio 3,07 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 58-59), tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo išsaugojimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su ieškovės teiginiu, kad statiniams eksploatuoti reikalinga atitinkama žemės sklypo dalis (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas, ant kurio esti ieškovės ginčijami neįregistruoti statiniai, nuo 2003-12-11 priklauso atsakovams J. ir B. G. (El. b. t. 1, b. l. 58). Taigi nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus neįregistruotų statinių nuosavybės teisę ieškovei bei atsakovui A. G., statinių ir po statiniais esančio žemės sklypo savininkai būtų skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje tarp ieškovės ir atsakovų J. ir B. G. galimai egzistuoja priešingas interesas, nes pastarieji yra atsakovo A. G., kuris yra ieškovės sutuoktinis, tėvai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo teiginiais, jog atsakovai J. ir B. G. gali laisvai disponuoti po ginčijamais neįregistruotais statiniais esančiu žemės sklypu. Taigi atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimo, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, vykdymas gali būti komplikuotas, nes atsakovams J. ir B. G. išliktų galimybė žemės sklypą perleisti kitiems asmenims ir taip sudaryti papildomų teisinių ginčų su naujais žemės sklypo savininkais dėl neįregistruotų statinių eksploatavimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, o bylos nagrinėjimo metu atsakovams J. ir B. G. perleidus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, tretieji asmenys vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, o tai neabejotinai užtęstų bylos nagrinėjimą, dar labiau apsunkintų ginčo išsprendimą. Tais pačiais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų J. ir B. G. argumentus, jog nagrinėjamu atveju ieškovė niekaip nėra susijusi su ginčo dalyku (santuokos nutraukimu) šioje byloje. Palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė būtų neįregistruotų statinių, esančių ant svetimo žemės sklypo, savininkė, todėl teismo sprendimas turėtų įtakos tiek ieškovės, tiek atsakovų J. ir B. G. teisėms bei pareigoms.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės nurodytais teiginiais, jog laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra mažiausiai varžanti atsakovų J. ir B. G., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teises. Atlikus įrašą viešame registre, atsakovams J. ir B. G. išliktų tiek valdymo, tiek naudojimosi žemės sklypu teisė.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms ir esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, ieškovės prašymo tenkinimas neužkerta kelio atsakovams J. ir B. G. kreiptis į teismą su prašymu panaikinti arba pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148-149 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės (įrašo viešame registre) taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis keičiama, pritaikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės I. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės I. G. prašymas dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo užtikrinimui padaryti įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui bei bylos šalims.