Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 4500,00 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitariniame mazge ir apskritai kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, ko pasekoje kaupėsi drėgmė ir blogas kvapas. Buvo įvairūs parazitai, pelėsis, archajiški sanitariniai mazgai, ligos, netinkamas kamerų įrengimas. Kameroje temperatūra siekdavo 30 laipsnių šilumos. Kameroje nebuvo karšto vandens. Buvo užgauliojamas pareigūnų dėl savo negalios. Kai kaimynai iš viršutinio aukšto eidavo į tualetą, iš lubų pradėdavo bėgti vanduo, kuris tekėdavo ant tuo metu pakabintų ir džiūstančių drabužių. Nesulaukdavo medicininės pagalbos. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus ir dvasines kančias.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. 62 (toliau – ir Kamera). Šiluminė aplinka Kameroje buvo tinkama ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kameros priežiūra (valymas, dezinfekcija ir kt.) aktualiu ginčo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. vasario 15 d. Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2022-2023 metams Nr. 20-500 (b. l. 27-29). Teisės aktai karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras nenumato, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Kameroje yra įrengtas tupimo tipo tualetas, bet tai nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo. Kameros sanitariniame mazge privatumas buvo pilnai užtikrintas, nes jis atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžiai yra techniškai tvarkingi, nei vanduo, nei kondensatas nuo lubų nelaša. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Pareigūnai santykiuose su nuteistaisiais (suimtaisiais), visada vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir jų nežemina. Ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju pirmąją medicinos pagalbą pacientui suteikia laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai pagal savo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl privatumo sanitariniame mazge.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 12.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 13-17) nurodė, kad Kameros sanitariniame mazge privatumas buvo pilnai užtikrintas, nes jis atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas pilnai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 23). Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista.

Dėl sanitarinio mazgo tipo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Kameroje buvo archajiškas sanitarinis mazgas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Nagrinėjamu atveju Kameroje yra įrengtas tupimo tipo sanitarinis mazgas, kas pilnai atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punktą. Todėl atsakovės atstovė dėl tokio tipo sanitarinio mazgo įrengimo teisinio reikalavimo nepažeidė.

Dėl dezinsekcijos, deratizacijos ir dezinfekcijos kameroje.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Kameroje buvo įvairūs parazitai ir pelėsis.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Be to, Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), 18.6 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvada, kad gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose neturi būti visų rūšių kenkėjų ir pelėsio, jas turi prižiūrėti bei švarą palaikyti ir patys nuteistieji. Atsižvelgus į tai, jog iš fotonuotraukų (b. l. 23-25) matyti, kad Kameroje vizualiai nėra užfiksuota pelėsio ir purvo, patapos yra tvarkingos, bei į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administraciją dėl gyvenamųjų, sanitarinio mazgo ir kitų bendrojo naudojimo patalpų nepriežiūros, valymo priemonių nebuvimo, pelėsio ar kenkėjų buvimo, įvertinus tai, jog ir pats pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti švarą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.

Dėl pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad buvo užgauliojamas pareigūnų dėl savo negalios.

Pažymėta, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo tikslių aplinkybių kada ir kas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų tariamai jį užgauliojo, ko pasekoje teismas neturi praktinės galimybės nustatyti ar apskritai toks įvykis buvo ir jo tariamas aplinkybes. Todėl, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.

Dėl ventiliacijos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sanitariniame mazge ir apskritai Kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, ko pasekoje kaupėsi drėgmė ir blogas kvapas.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13-17) nurodė, kad Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas pilnai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 23-25), kuriuose užfiksuoti kamerų tipo patalpose esantys langai per kuriuos galima buvo išvėdinti patalpas. Todėl pareiškėjo teiginiai kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl kaupėsi drėgmė ir blogas kvapas, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl kameros techninės būklės.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad buvo netinkamas kamerų įrengimas. Kai kaimynai iš viršutinio aukšto eidavo į tualetą, iš lubų pradėdavo bėgti vanduo, kuris tekėdavo ant tuo metu pakabintų ir džiūstančių drabužių.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13-17) nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžiai yra techniškai tvarkingi, nei vanduo, nei kondensatas nuo lubų nelaša. Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes jas pilnai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 23-25), kuriuose užfiksuota Kamera ir joje esantis sanitarinis mazgas, kuris yra pilnai izoliuotas nuo likusios patalpos sienomis ir durimis, tuo formuojant kabiną. Vizualiai matoma, kad sanitariniai įrenginiai yra techniškai tvarkingi, o sanitarinis mazgas atitinka aukščiau aptartus teisės aktų reikalavimus. Be to, neužfiksuota, jog ant lubų ar sienų būtų dėmių, likusių nuo drėgmės. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Kameros technine būkle.

Dėl temperatūros.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Kameroje temperatūra siekdavo 30 laipsnių šilumos.

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, tačiau nurodė, kad yra užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog, nesant nuteistųjų nusiskundimų dėl gyvenamųjų patalpų temperatūros ir santykinės oro drėgmės, Lietuvos kalėjimų tarnyba neturėjo pagrindo jų tikrinti ir neturėjo galimybės atliktų patikrinimų rezultatus pateikti teismui, todėl, nesant galimybei patikrinti šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas nagrinėjamoje skundo dalyje veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Dėl karšto vandens.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Kameroje nebuvo karšto vandens.

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 13-17) matyti, jog teisės aktai karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras nenumato, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis. Remiantis tuo, kad Higienos normoje HN 134:2015 nėra numatyta, jog kamerose turi būti teikiamas karštas vanduo, pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo Kameroje atmetami.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nesulaukdavo medicininės pagalbos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus; piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką nustato įstatymas.

Pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems, laikomiems Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo įstaigose, tvarką ginčo laikotarpiu nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas (neteko galios 2023 m. sausio 1 d., toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, teikiamos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir šio aprašo nustatyta tvarka kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2 punktas); Tvarkos aprašu privalo vadovautis Laisvės atėmimo vietų ligoninė, organizuodama savo veiklą ir pacientams teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas; laisvės atėmimo įstaigos, užtikrindamos pacientams reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose ir kitos kompetentingos institucijos (3 punktas). Tvarkos aprašas nustato, kad laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai pagal savo kompetenciją pirmąją medicinos pagalbą suteikia tik ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Išanalizavus nurodytą teisinį reguliavimą bei atsižvelgus į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-299 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdymo struktūrą, daroma išvada, kad dėl įvykdytos pertvarkos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo įsteigtas šios ligoninės struktūrinis padalinys - Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, ginčo laikotarpiu veikęs pagal veiklos adresus, įskaitant ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (Šiaulių tardymo izoliatorius).

Ginčo laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo veiklą reglamentavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatai (neteko galios 2023 m. sausio 1 d., toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Šiam tikslui pasiekti skirtos funkcijos išvardintos Nuostatų 8.1-8.25 punktuose. Nuostatų 8.21 punkte nurodyta, kad įstaigoje laikomus suimtuosius ir nuteistuosius registruoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, pristato juos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų suteiktos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei šios paslaugos negali būti suteiktos įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Prireikus įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikia pirmąją medicinos pagalbą.

Remiantis Nuostatų 8.21 punktu ir Tvarkos aprašo 3 punktu, daroma išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui buvo pavesta užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Teismui nepateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar kad jis dėl jų būtinumo kreipėsi ir jos jam nebuvo suteiktos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. P. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.