Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2.7. 4.7.

2016 m. birželio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bausto administracinė tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., 2016 m. birželio 9 d. apie 22.18 val. Žirmūnų g. 70, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.47 promilės girtumas pritaikius paklaidą) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai buvo baustas už LR ATPK 127 str. 3 d., vairavo automobilį „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 straipsnyje, 130² straipsnyje.

V. S. teismo posėdžio metu paaaiškino, kad dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažįsta, gailisi. Nurodė, kad 2016-06-09 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį bei važiavo Žirmūnų g, Vilniuje, kai netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis “Renault“ priklauso įmonei, kurios direktoriumi jis yra, todėl atskiras leidimas vairuoti šią transporto priemonę nereikalingas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 126 straipsnis, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., LVAT 2010-10-08 nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011-02-04 nutartis Nr. N62-2588/2011, 2011-03-07 nutartis Nr. N575-3335/2011 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, iš kurių matyti, kad V. S. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-69-277/2012 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo nubaustas 767 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesiams (nuobauda galiojanti), policijos pareigūnų V. B. ir A. Č. 2016 m. birželio 9 d. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio Drager Alcotest 6810 kvitu, patvirtinančiu, kad 2016-06-09, 22.18 val., V. S. buvo užfiksuotas 2.52 promilių neblaivumas, bei paties V. S. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Jis su pažeidimais sutiko, dėl savo veiksmų gailėjosi. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0237461 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.47 ‰ neblaivumas. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. S. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (V. S. padarė du pažeidimus, vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, dieną, šviesiu paros metu, mieste, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. S. – 2011, 2012, 2013 metais jis ne kartą buvo baustas už anologiškus teisės pažeidimus, tinkamos išvados nėra padaręs ir toliau linkęs pažeidinėti KET reikalavimus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau V. S. skirtinos vidutinės ATPK 129 straipsnio ir 130² straipsnio sankcijose numatytos baudos, atsižvelgiant į tai, kad V. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris, bylos duomenimis, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu dirba V. S.. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio savininkas yra pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat į tai, jog V. S. padarė šiurkščius pažeidimus, į tai, jog praėjus nedideliam laiko tarpui vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas mano, jog šiuo atveju pažeidimų prevencija bus įgyvendinta tik konfiskavus transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, anksčiau nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 129 straipsnį – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;pagal ATPK 130² straipsnį – 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą V. S. skirti - 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16058705308. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.