Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. V., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. V. 2021 m. vasario 13 d. apie 17.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 1378326, nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Č. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 13 d. susitiko pažįstamą, prie Zanavykų turgaus išgėrė butelį degtinės. Atvykęs buvo su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo važiavo namo į Kalniečių gatvę. Žinojo, kad neblaiviam važiuoti negalima. Iki namų jam buvo keli šimtai metrų. (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino girtumą. Jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Gailisi nusikaltęs. Jis yra pensininkas, gauna 450 eurų pensiją. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo pusbrolį J. V.. Jų santykiai geri, jis gali jam daryti įtaką, nes jų abiejų tėvai ir motinos yra broliai ir jie su pusbroliu palaiko artimus santykius.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. vasario 13 d. dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu M. L., radijo ryšio šaukiniu „1902“. Dirbant nustatytame maršrute tarnybiniu automobiliu, apie 17.45 val. iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės budėtojo gavo pranešimą, kad Utenos gatve link Savanorių prospekto važiuoja automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš galo. Vykstant patikrinti gautą informaciją, minėta transporto priemonė buvo pastebėta Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Panaudojus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu transporto priemonė apie 17.50 val. buvo sustabdyta adresu (duomenys neskelbtini) g. prie Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, Kaune. Priėjęs prie automobilio pamatė už vairo sėdintį pilietį, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai Č. V.. Vairuotojui prisistatė ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Č. V. pateikė vairuotojo pažymėjimą. Bendraudamas su vairuotoju matė, kad jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jo judesiai buvo nevalingi, kalba nerišli. Taip pat juto iš automobilio salono sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Kai paklausė vairuotojo, ar jis 30 minučių laikotarpyje nebuvo vartojęs alkoholio, jis paaiškino, jog prieš 10 valandų jis vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilio salone ant galinės keleivių sėdynės matė gulintį tuščią stiklinį 0,2 ml talpos butelį, 50 laipsnių stiprumo, su užrašu ant etiketės: ,,Malūninkų“. Tada kolega M. L. Č. V. pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Pilietis tam nesipriešino ir geranoriškai sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 1378326, pirmu tikrinimu 2021 m. vasario 13 d. 17.51 val. Č. V. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Palaukus apie 15 minučių, per kurias vairuotojas nerūkė ir nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, antru tikrinimu 18.09 val. jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Pastarasis su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. Pats Č. V. prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, sakė: „prisidirbau“. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities VPK budėtojas bei Kauno apskrities VPK KP NVRS pareigūnai. Teismo posėdžio metu prašau remtis mano ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 32–33).

Kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–28).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Č. V. pirmu tikrinimu 2021 m. vasario 13 d. 17.51 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 18.09 val. jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 36–39).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Č. V. (b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“, 2000 metų vidutinė kaina Lietuvoje yra 1380 eurų su PVM (b. l. 45).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Č. V., kad jis 2021 m. vasario 13 d., apie 17.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje iki (duomenys neskelbtini) namo vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas. Tokiu būdu kaltinamasis Č. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūno, apklausto liudytoju, parodymai, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo Č. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo pusbrolio J. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo pusbrolis. Anksčiau jie kartu dirbo. Jie dažnai susitinka, gyvena 4-5 km atstumu, jų santykiai labai geri. Negali paaiškinti, kodėl jis vairavo neblaivus, niekada taip nebūdavo. Jis paauklės pusbrolį, darys jam teigiamą įtaką. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl Č. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis Č. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 66–67), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis Č. V. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b. l. 70, 71), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 72), pensininkas, iki 2021 m. sausio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 116).

Bylos duomenys patvirtina, jog J. V., kaltinamojo pusbrolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas. Su pusbroliu Č. V. sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. V. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą giminaičiui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Č. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato pusbrolio J. V. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad Č. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Č. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam policijos pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 18 d. (b. l. 87–88).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad Č. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“, 2000 metų vidutinė kaina Lietuvoje yra 1380 eurų su PVM (b. l. 45).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajam Č. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Č. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas byloje voke (b. l. 96), perduotinas VĮ „Regitra“;

- registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje voke (b. l. 96), perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2021 m. vasario 18 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo Č. V. automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) , paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Č. V. perduoti laiduotojo J. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti Č. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d.;

- konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) , su rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Č. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą byloje voke, perduoti VĮ „Regitra“;

- registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje voke, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės 2021 m. vasario 18 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) , palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikinti.

Išaiškinti Č. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.