Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. T. U. atstovo advokato Andriaus Norkūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo, kuriuo M. T. U. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 400 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. U. 2016-08-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-05-18, nuo 18.42 val. iki 19.18 val., UAB „Šimtas obuolių“ priklausančiame bare „Sarkozy“, esančiame adresu Vilniaus g. 22, Vilniuje, buvo naudojami muzikos kūriniai (Eddie Jefferson „Psychedelic Sally“, Jose James „Trouble“, The Sweet Inspirations“ I‘m Blue“, Jehro „How long“, The Driffters „Saturday night at the movies“, Scott Bradlee‘s postmodern Jukebox feat. Sara Niemetz „Hey ya“, „Dojo Cuts“, Roxie Ray „Mama told me“), leidžiami per planšetinį kompiuterį, neturint licencinės sutarties su Asociacija „LATGA“ dėl teisės naudoti asociacijos „LATGA“ repertuaro kūrinius viešam atlikimui restoranuose, kavinėse, baruose. M. T. U., būdamas baro „Sarcozy“ direktoriumi, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų teisės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 15 str. 1 d., 2 d., 3 d., 73 str., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje.

Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog iš 2016-05-18 viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo akto matyti, kad UAB „Šimtas obuolių“ priklausančiame bare „Sarkozy“, esančiame Vilniaus g. 22, Vilnius, patikrinimo metu skambėjo muzika iš virš baro esančių garso kolonėlių. Foninė muzika girdima visoje baro erdvėje. Muzikos kūriniai buvo leidžiami iš planšetinio kompiuterio. Apsilankymo metu buvo padarytas audioįrašas panaudojant diktofoną Olympus LS12. Iš 2016-05-20 asociacijos „LATGA“ rašto dėl muzikos kūrinių naudojimo neturint galiojančios autorinės licencinės sutarties rašto ir 2015-08-21 priminimo dėl negautos autorinės licencinės sutarties matyti, kad asociacija, atlikusi patikrinimą, pasiūlė kreiptis į „LATGA“ dėl autorinės licencinės sutarties, suteikiančios teisę viešai atlikti muzikos kūrinius jiems priklausančiose ūkinės-komercinės veiklos vietose sudarymo bei kompensacijos už neteisėtą kūrinių naudojimą sumokėjimo. Apylinkės teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka M.T. U. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog G. Š. užfiksuotas audioįrašas pripažintinas leistinu įrodymu byloje, kadangi jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir paties G. Š. parodymai. G. Š. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino audioįraše užfiksuotas faktines aplinkybes bei nurodė, kad jo pareigos yra viešo muzikos kūrinių licencijavimo specialistas. Muzika minėtame bare buvo leidžiama viešai, jo naudotas diktofonas įrašinėjo į atminties kortelę. Jis nėra įrangos, kurią naudoja, specialistas. Bare buvo apie pusvalandį, gal 40 minučių. Kūriniai buvo atlikti viešoje vietoje, platforma nesvarbi. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, jog užfiksuoto audioįrašo autentiškumo teismo posėdžio metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje nenustatytas galimas liudytoju apklausto G. Š. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą M.T. U., todėl apylinkės teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti minėtame audioįraše užfiksuotomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis.

2016-11-29 Vilniaus apygardos teisme gautas M. T. U. atstovo advokato Andriaus Norkūno apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą M. T. U. atžvilgiu nutraukti.

2016-12-06 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo Vaido Maziliausko atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimas naikintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal nagrinėjamo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. redakciją administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal nagrinėjamo įvykio metu galiojusią ATPK 214¹⁰ str. 1 d. redakciją neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal formuojamą teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad M. T. U. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, byloje nėra.

Šioje administracinėje byloje policijos pareigūnai nesisėmė jokių veiksmų, kad būtų surinkta pakankamai duomenų, galinčių paneigti arba patvirtinti bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę, nors asociacijos „LATGA“ direktorius Jonas Liniauskas 2016-07-26 rašte, adresuotame Vilniaus miesto 3 PK viršininkui Ramūnui Šilobritui, prašė atlikti pakartotiną patikrinimą ir surašyti protokolą už galimai neteisėtų muzikinių kūrinių viešą atlikimą (b.l. 4). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus trims mėnesiams nuo M.T. U. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo galimo padarymo, remiantis tik asociacijos „LATGA“ darbuotojo 2016-05-18 aktu (b.l. 14) bei to paties asmens pateikta magnetine laikmena su joje esančiu garso įrašu (b.l. 80). Taip pat konstatuotina, jog apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad byla būtų išspręsta teisingai, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių.

Šiame kontekste pažymėtina, jog iš asociacijos LATGA darbuotojo G. Š. pateikto garso įrašo, kuris, kaip teigė G. Š., buvo įrašytas į diktofono „Olympus“ atminties kortelę, o po to perrašytas į magnetinį diską, negalima identifikuoti nei galimo pažeidimo padarymo vietos, nei laiko. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent tuo laiku ir toje vietoje buvo neteisėtas muzikos kūrinių viešas atlikimas, byloje nėra. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apylinkės teismo išvadą, kad 2016-05-18 UAB „Šimtas obuolių“ priklausančiame bare „Sarkozy“, esančiame Vilniaus g. 22, Vilnius, skambėjo muzika iš virš baro esančių garso kolonėlių, o muzikos kūriniai buvo leidžiami iš planšetinio kompiuterio. Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad apklaustas teismo posėdyje „LATGA“ darbuotojas G. Š. patvirtino, jog tarp UAB „Šimtas obuolių“ priklausančio baro „Sarkozy“ direktoriaus ir asociacijos „LATGA“ jau ne vienerius metus, dar nuo 2013 metų, yra susiformavę besitęsiantys konfliktiniai santykiai – tarp šalių nėra normalaus bendravimo, vyksta ginčai dėl viešo muzikos kūrinių šiame bare atlikimo teisėtumo (b.l. 68-69), todėl teismo argumentai, kad šioje byloje nėra jokio asociacijos „LATGA“ darbuotojo G. Š. suinteresuotumo, tai pat atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad M.T. U. neginčijo garso įrašo autentiškumo, kadangi jis nuo pat pradžių savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo neigė, o teismas, viena vertus, M.T. U. nuomonės dėl šio įrašo autentiškumo neklausė, kita vertus, visiškai ignoravo M.T. U. atstovo advokato Andriaus Norkūno argumentus dėl šio įrašo įrodomosios galios ir leistinimo.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje vienintelis ir pagrindinis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – garso įrašas, – kuris nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl pagal formuojamą teismo praktiką toks įrodymas turi būti vertinamas, kaip pranešimas apie galimą teisės pažeidimą. Kadangi teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu, suinteresuoto asmens padarytas neinformatyvus garso įrašas, kuriame užfiksuotas galimas teisės pažeidimas ir kurio autentiškumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, išskyrus to paties asmens paaiškinimais, negali turėti esminės įrodomosios galios. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet, panaudojant kompiuterines technologijas, administracinė atsakomybė galėtų būti inicijuojama siekiant asmeninių tikslų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-913/2015, ATP 1077/2016).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. T. U. atstovas advokatas Gediminas Prancevičius kreipėsi į asociaciją „LATGA“, prašydamas suteikti informaciją, patvirtinančią, jog minėti muzikos kūriniai priklauso „LATGA“ repertuarui (b.l. 45). Tačiau tokia informacija jam suteikta nebuvo. M. T. U. atstovas advokatas Gediminas Prancevičius, teismo posėdžio metu konstatavęs šią faktinę aplinkybę, paprašė teismo administracinę bylą M.T. U. atžvilgiu nutraukti arba ją grąžinti papildymui nesurinkus pakankamų įrodymų, todėl bylą nagrinėjantis teisėjas 2016-10-04 raštu Nr. A2.11.-13679-1034/2016 kreipėsi į asociaciją LATGA, prašydamas pateikti informaciją, ar muzikos kūriniai Eddie Jefferson „Psychedclic Sally“, Jose James „Trouble“, The Sweet Inspirations „I am blue“, Jehro „How long“, The Drifters „Saturday Night at the mcvies“, Scott Brandlee‘s postmodem Jukebox feat. Sara Niemietz „Hey ya!”, Dojo Cuts, Roxie Ray „Mama told me” priklauso LATGA repertuarui bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (b.l. 54).

Tačiau apylinkės teismas nevertino, kad 2016-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautame asociacijos „LATGA“ teisininko Pauliaus Sartavičiaus atsakyme į teismo raštą, kuriame pridėta muzikos kūrinių skyriaus vedėjo 2016-10-11 pažyma Nr. 2707 M-D apie tai, kad autoriai Silver Horace, James Jose Fitzgerald, Jacoby Scott Adam, Tumer Ike, Cotta Jerome Jean Mare, Froom Mitchell, Mann Barry, Weil Cynthia, Bcnjamin Andre, Aust Nathan, Hali Ed, Parker Matthew, Imrieh Alexandra, Kilgore Merle, Carter June, Salole Dominic, Lidderdale Jamie Alex, Condon Zachary F., Mayfield Curtis, Patrick Laurdine Jr., Hcndricks Jon Carl, Grant Rodgers Lee, leidėjas Record Kicks Di Pozzo ir subleidėjai Universal Music Publishing Mgb, Bucks M. G. Ltd, Wamer/Chappell Music Scand Ab, Kobalt Music Publishing Ltd, Emi Music Publishing Scandinavia, Bmg Chrysalis Scandinavia Ab, Shapiro Bemstein Scandinavia, Bmg Rights Management yra atstovaujami Asociacijos „LATGA“, vėlgi, nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalį, autoriai iš tikrųjų turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms. Perduotų teisių apimtis nustatytina analizuojant ATGTĮ 67 straipsnio nuostatų turinį: kolektyvinio administravimo asociacija įgyja teisę (ir pareigą) suteikti naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius, rinkti, išieškoti autorinį atlyginimą iš teisių naudotojų ir mokėti jį atstovaujamiems autoriams, taip pat be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti savo kolektyviai administruojamas autorių teises.

Tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad autoriaus sudaryta sutartis su kolektyvinio administravimo asociacija, kaip ir bet kuri civilinė sutartis, saisto abi jos šalis, taigi ir autorių, manytina, kad autoriaus teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. Pagal formuojamą teismų praktiką organizacija (šiuo konkrečiu atveju asociacija „LATGA“), pareiškusi ieškinį atsakovui dėl autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą išieškojimo, privalo įrodyti, kad konkretūs autoriai (byloje nustatyti atsakovo organizuotuose koncertuose savo kūrinius atlikę užsienio atlikėjai) yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir kad ji (asociacija „LATGA“) yra su jomis pasirašiusi sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje (kasacinė byla Nr. 3K-3-7/2012).

Taigi apylinkės teismas nevertino, jog pagal formuojamą teismų praktiką netgi civilinėse bylose, ginčuose dėl kompensavimo už neteisėtą muzikinių kūrinių naudojimą priteisimą, reikalaujama iš asociacijos LATGA įrodymų, patvirtinančių, kad ji pagal teismo galiojančiomis pripažintas sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių organizacijomis (STIM, GEMA, PRS, SACEM, ASCAP, SESAC, BMI, APRA, SIAE) atstovauja šių valstybių autorių turtines teises, jau nekalbant apie administracinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kur galioja nekaltumo prezumpcija.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent 2016-05-18, nuo 18.42 val. iki 19.18 val., UAB „Šimtas obuolių“ priklausančiame bare „Sarkozy“, esančiame adresu Vilniaus g. 22, Vilniuje, buvo neteisėtai naudojami muzikos kūriniai (Eddie Jefferson „Psychedelic Sally“, Jose James „Trouble“, The Sweet Inspirations“ I‘m Blue“, Jehro „How long“, The Driffters „Saturday night at the movies“, Scott Bradlee‘s postmodern Jukebox feat, Sara Niemetz „Hey ya“, „Dojo Cuts“, Roxie Ray „Mama told me“), leidžiant juos per planšetinį kompiuterį. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. T. U. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ str. 1 d. padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimas yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. T. U. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.