- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1684-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02150-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- D. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6844-835/2022 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei vaiko išlaikymui sumokėtų lėšų priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. N. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas: (i) nustatyti sūnaus M. N., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu D. N.; (ii) nustatyti atsakovės E. N. bendravimo su sūnumi M. N. tvarką, t. y. leisti E. N. pasimatyti bei bendrauti su sūnumi du kartus per savaitę jos pasirinktu ir suderintu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais laiku, šiuos susitikimus organizuojant tam tikroje paruoštoje bendravimo su vaiku vietoje (Alytaus socialinių paslaugų centre ar Vaiko teisių apsaugos skyriuje); (iii) priteisti iš atsakovės E. N. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; (iv) priteisti iš E. N. ieškovo D. N. naudai permokėtą 22 144,00 Eur išlaikymo sumą.
2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus M. N. gyvenamąją vietą su jo tėvu D. N. bei nustatyti laikiną atsakovės E. N. bendravimo su sūnumi tvarką, t. y. leisti E. N. pasimatyti bei bendrauti su sūnumi M. N. du kartus per savaitę, jos pasirinktu ir suderintu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais laiku, šiuos susitikimus organizuojant tam tikroje paruoštoje bendravimo su vaiku vietoje Alytaus socialinių paslaugų centre ar Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9362-179/2018 sūnaus M. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. N.. Tačiau atsakovei panaudojus fizinį smurtą vaiko atžvilgiu bei toliau naudojant psichologinį smurtą, į tai reagavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, kur buvo sureaguota į vaiko teisių pažeidimus ir buvo skubiai imtasi priemonių juos pašalinti. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo pradėta vaiko situacijos vertinimo procedūra bei buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės E. N. atžvilgiu. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas laikinai priežiūrai buvo perduotas jo močiutei A. N., gyvenančiai Alytaus r. sav. Kadangi nuo rugsėjo 1-osios dienos sūnus lanko Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklą, todėl šiuo metu jis gyvena pas ieškovą D. N. dviejų kambarių bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Alytuje. Namuose pas tėvą vaikas yra laimingas ir saugus. Tuo tarpu atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir daro neigiamą įtaką sūnaus vystymuisi bei savo sūnaus atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatė nepilnamečio vaiko M. N. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. N., pagal D. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat nustatė laikiną motinos E. N. ir nepilnamečio sūnaus M. N. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. leido E. N. pasimatyti bei bendrauti su sūnumi du kartus per savaitę, jos pasirinktu ir suderintu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais laiku, šiuos susitikimus organizuojant tam tikroje paruoštoje bendravimo su vaiku vietoje Alytaus socialinių paslaugų centre ar Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Teismas nurodė nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad atsakovei panaudojus fizinį smurtą vaiko atžvilgiu bei toliau naudojant psichologinį smurtą, į tai reagavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, pradėta vaiko situacijos vertinimo procedūra, vaikas laikinai priežiūrai buvo perduotas jo močiutei A. N., gyvenančiai Alytaus r. sav. Tuo tarpu nuo rugsėjo 1-osios vaikui pradėjus lankyti Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklą (2 klasę), šalių nepilnametis sūnus nutarties priėmimo metu faktiškai gyveno kartu su tėvu D. N.. Teismas taip pat atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį. Teismas pažymėjo, kad šia laikinąja apsaugos priemone užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Juolab, kad anot teismo, byloje nėra duomenų, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su motina darys vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kels emocinius išgyvenimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė E. N. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – D. N. prašymą atmesti. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš D. N. patirtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, tiek procesinius lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo išsprendė nesuteikęs atsakovei galimybės atsiliepti į ieškovo prašymą;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu D. N., remdamasis išimtinai ieškinyje nurodytomis, niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis, tokiu būdu pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas;
1.3. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino koks atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba kad pagal savo finansinę padėtį atsakovė negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Anot apeliantės, nors šeimoje ir buvo pradėta vaiko vertinimo procedūra, tačiau dar 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra, išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir šeimoje nebėra realaus pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Be to, nors teismas nutartimi remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie jo eigą, atsakovės atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu, o asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip;
1.4. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus nuo gimimo gyveno su atsakove, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, taip pat neįvertino to, kad vaikas tėvo nematė daugiau nei metus laiko, t. y. nuo 2021 m. spalio mėnesio jie nebendravo, nesusitikdavo, net nekalbėdavo telefonu, D. N. neturi įgūdžių rūpintis vaiko buitimi, lavinimu, ugdymu ir pan., nes nedalyvavo vaiko ugdymo įstaigų tėvų susirinkimuose, nesirūpino sūnaus ugdymu, pamokų ruoša, sūnaus pasiekimais, nesirūpino vaiko sveikata ir kt.;
1.5. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11506-1040/2022 dėl tėvo D. N. valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus M. N. atžvilgiu, ieškovas ne kartą sūnaus atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, vaiko tėvui D. N. net buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje (seksualinis prievartavimas), padarymo, o 2021 m. gruodžio 30 d., be kita ko, jo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. N.. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, su kuriuo jam apskritai uždrausta bendrauti;
1.6. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovas net ir nutraukus vaiko laikinąją priežiūrą, vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su atsakove, piktybiškai negrąžino sūnaus į jo nuolatinę į gyvenamąją vietą, iki šiol neleidžia atsakovei bendrauti su sūnumi, neatsiliepia telefonu, neinformuoja apie vaiko kasdienę rutiną, mokslo pasiekimus ir t. t., kas rodo siekį eliminuoti atsakovę iš vaiko gyvenimo;
1.7. pirmosios instancijos teismas nustatė itin minimalią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką (vos 2 susitikimai į savaitę tarnybos patalpose), kuri neužtikrina vaiko interesų ir artimo ryšio tarp motinos ir vaiko palaikymo, remdamasis vien D. N. prašymu, nenustačius jokių pagrįstų duomenų ar argumentų, kodėl reikalinga apriboti vaiko bendravimo su atsakove laiką ir, juolab, bendrauti tik darbo dienomis, ir tik tarnybų patalpose.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas D. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. pagal esamą teisinį reguliavimą pats teismas savarankiškai sprendžia ar yra pakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir ar yra būtinybė apie tai pranešti atsakovui. Kadangi šeimos bylose teismas yra aktyvus, todėl pirmiausia jis privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai, todėl, atsižvelgiant į byloje esamus duomenis apie atsakovės elgesį ir jos priešingus vaiko interesams veiksmus, taip pat prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, teismas pagrįstai šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešdamas atsakovei;
Žemesnės instancijos teismas
2.2. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į esamą faktinę situaciją, nustatė laikiną sūnaus M. N. gyvenamąją vietą ir laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką, užtikrindamas tiek ieškovo, tiek atsakovės interesų pusiausvyrą, bei nepažeisdamas vaiko interesų;
2.3. sūnus M. N., paaiškėjus, jog motina jo atžvilgiu naudoja smurtą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo paimtas iš motinos ir atiduotas laikinai priežiūrai jo močiutei A. N., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams pradėjus vaiko situacijos vertinimo procedūrą, atėjo rugsėjo 1-oji diena, dėl ko vaikas turėjo tęsti savo mokslus pradinėje mokykloje, todėl ieškovas, pasikonsultavęs su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, sūnų užregistravo mokytis Alytaus (duomenys neskelbtini) mokykloje ir nuo šių metų rugsėjo 1-osios dienos jis lanko Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 2a klasę. Tuo pačiu šiuo metu jis gyvena pas ieškovą dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje;
2.4. nors atsakovė tvirtina, kad ieškovo atžvilgiu vyksta ikiteisminiai tyrimai ir galioja kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su vaiku, anot ieškovo, situacija yra priešinga, t. y. būtent atsakovės atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovei yra pateikti įtarimai ir jai yra paskirta kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su vaiku. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu visi ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti, o teisėsaugos institucijų priimtuose procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo pažymėta, kad iš surinktų duomenų matyti, jog atsakovė E. N. nesudaro sąlygų ieškovui susitikti su sūnumi, nuolat trukdo jam bendrauti su sūnumi, telefoninių pokalbių metu atvirai reiškia jam panieką, šaiposi iš jo asmeninio gyvenimo, inicijuoja prieš jį nepagrįstus ikiteisminius tyrimus ir t. t.;
2.5. kadangi vaikas jau yra 8 metų amžiaus, todėl jis jau yra pakankamai subrendęs, kad galėtų nuspręsti su kuo nori gyventi. Anot ieškovo, sūnus M. nori gyventi su juo ir tai patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje ne kartą yra nurodyta, kad vaikui pas tėtį namuose gerai, jam patinka būti su tėčiu ir jis nori su juo gyventi. Tuo tarpu su motina vaikas nelabai reiškia norą bendrauti, todėl priverstinis jo bendravimas su motina jam gali daryti socialinę ir psichologinę žalą, kelti emocinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.
Dėl procesinių aplinkybių sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovo prašymą išnagrinėjo apie tai nepranešęs apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti kitus asmenis apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, jai turėjo būti sudaryta galimybė pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Tačiau pastebėtina, jog teise teikti atsikirtimus E. N. pasinaudojo paduodama atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, išnagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai apeliantei.
9. Atsakovė su atskiruoju skundu taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 8 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktą Nr. 1LPN-220, fotonuotraukas su vaiku, Alytaus lopšelio darželio 2018 m. kovo 19 d. raštą, Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio 2021 m. liepos 28 d. raštą, Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. gegužės 4 d. charakteristiką, Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 19 d. charakteristiką, VTAS 2022 m. gegužės mėn. išvadą civilinėje byloje Nr. e2-11506-1040/2022, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 24 d. medicinos dokumentų išrašą, Respublikinio priklausomybės ligų centro 2022 m. rugsėjo 2 d. medicinos pažymą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadą, 2018 m. kovo 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. spalio 26 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ir, nors atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktame savo procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl minėtų dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pateiktais dokumentais atsakovė grindžia savo argumentus, sprendžia, jog ji pageidauja jų priėmimo.
10. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl byloje pareikšto reikalavimo, apeliantė neturėjo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovui buvo sudaryta galimybė su jais susipažinti, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovės pateikti įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, laikinųjų apsaugos priemonių institutu nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu ir taip pat nustatė laikiną motinos ir sūnaus bendravimo tvarką, įvertinęs tai, kad vaikas skundžiamos nutarties priėmimo metu faktiškai gyveno su tėvu, kur visapusiškai jaučiasi gerai. Apeliantė tvirtina, kad teismas ginčo atveju priėmė skubotą, nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, neįvertinęs to, kad vaikas iki 2022 m. rugsėjo 26 d. visą savo gyvenimą nuolat gyveno su ja, kad priežastys, lėmusios vaiko paėmimą iš jos minėtą dieną yra išnykusios ir šeimoje nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kad su vaiku tėvui apskritai uždrausta bendrauti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrįstai siekia užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
12. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, ką akcentuoja ir pati atsakovė. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje faktiškai vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
13. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra 8 metų amžiaus, lanko Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklą, gyvena su savo tėčiu D. N.. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2681 „vaikas visų pokalbių su specialistais metu nurodo, kad gerai jaučiasi būdamas pas tėvą, nori su juo būti, nori likti tėvo namuose. Vaikas negalėjo paaiškinti sąvokų „agresyvus“, „hakina“, teigė, kad apie tai, kad tėvas su juo elgėsi blogai, girdėjęs iš mamos, tačiau paaiškinti tėvo netinkamą elgesį negalėjo. Tėvo gyvenamojoje vietoje dedamos visos pastangos užtikrinti vaikui saugią aplinką. Tėvas adekvačiai vertina susiklosčiusias aplinkybes, ieško pagalbos ir sprendimų būdų. Pranešimai apie tai, kad vaikas tėvo namuose yra nesaugioje aplinkoje kad jo atžvilgiui netinkamai elgiamasi, nepasitvirtino“. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje jau yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 11SD-3740, iš kurios matyti, kad „Atsižvelgiant į tai, kad Skyrius šiuo metu neturi duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, į M. N. išsakytą nuomonę, taip pat įvertinus ieškovo galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiui vaikui, manome, kad nepilnamečio M. N. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus“. Taigi, tarnybos nuomone, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu, tiek ir šiuo metu nėra jokių kliūčių vaikui gyventi su tėvu, priešingai, tai netgi atitinka pačio vaiko interesus.
14. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Kaip matyti tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Jau minėta, kad tokioje faktinėje situacijoje, svarbiausi yra vaiko interesai, siekiant užtikrinti jo socialinės raidos, psichologinės gerovės pastovumą. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad vaikas faktiškai gyvena su tėčiu, turi saugią ir tinkamą gyvenamąją aplinką, vaiko ugdymo poreikiai yra užtikrinami, o apeliantės nurodomi argumentai apie tai, kad vaikas tėvo namuose yra nesaugioje aplinkoje, kad jo atžvilgiu netinkamai elgiamasi, nepasitvirtino. Duomenų, kad iki šiol vis dar galioja apeliantės nurodyta kardomoji priemonė ieškovo atžvilgiu, ir kad pirmosios instancijos teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kuriam yra draudžiama bendrauti su vaiku, byloje nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams dėl vaiko gyvenamosios vietos, siekiant išvengti vaiko įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaiko atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra tikslingas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į šios bylos procesinę stadiją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumo klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškovu, kuris gali užtikrinti vaiko interesus, taip pat įvertino ir šalių sūnaus nuomonę, atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jo geriausiems interesams ar vaiko saugumui. O ir be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog vaiko ugdymo poreikiai yra užtikrinami, vaikas lanko mokyklą, todėl atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos pastovumą, į tai, jog byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių pakeisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaiko gyvenamosios vietos ir kiti byloje sprendžiami klausimai, bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
16. Būtina pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu nustatė ir laikiną apeliantės ir sūnaus bendravimo tvarką apeliantei bendraujant su sūnumi du kartus per savaitę, jos pasirinktu ir suderintu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais laiku, šiuos susitikimus organizuojant tam tikroje paruoštoje bendravimo su vaiku vietoje Alytaus socialinių paslaugų centre ar Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Apeliantė su tokia bendravimo tvarka nesutinka, tačiau kitokių pasiūlymų dėl jai priimtinesnės bendravimo tvarkos nenurodė. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. išvados Nr. 11SD-3740 matyti, kad „Atsižvelgiant į tėvų išsakytas nuomones bei į M. N. užimtumą, Skyriuje 2022-11-22 buvo sudarytas ir užregistruotas susitarimas dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tėvų susitarimo laikymosi, pagal kurį numatytą, kad motina E. N. su sūnumi M. N. bendraus du kartus per savaitę Socialinių paslaugų centro patalpose, Naujoji g. 64, Alytuje, penktadieniais nuo 19 val., ir sekmadieniais nuo 15 val.“ Tuo tarpu iki šio susitarimo „vaiko ir motinos susitikimai nebuvo organizuojami dėl E. N. taikytos kardomosios priemonės nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo mažamečiui vaiku“.
17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir bendravimo tvarką su atsakove, užtikrino vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, bei palaikyti ir stiprinti vaiko emocinį ryšį su jais. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.