Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-22-646/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
2-22-646/2011
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00226-2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V. B., V. G.
Atsakovas
ŽŪK „Rešketėnai“
Advokatai
Rasa Valiukienė
Civilinė byla Nr. 2-22-646/2011(Proceso Nr. 2-38-3-00226-2010)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.10.8.; 11.10.;18.2.2.;18.4.;116.4.
Skuodo rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 18 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Henrikas Albertas Markavičius,sekretoriaujant Stefanijai Družinskienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ atstovams S. L., advokatei Rasai Valiukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ dėl pripažinimo neteisėtu atleidimą iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ir neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. paaiškino, kad pagal 2005-08-04 darbo sutartį jis pradėjo dirbti ŽŪK „Rešketėnai“ vairuotoju. Darbo sutartimi buvo sulygta mokėti už fizinio svorio 1 tonos pieno surinkimą po 18 litų.

Jis 2010 m. balandžio 2 d. įteikė „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorei S. L. pareiškimą, kad jį atleistų iš darbo jo prašymu nuo 2010-04-01.

Šalies argumentai

Jis, V. B., visą laiką manė, kad yra atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pagal jo pareiškimą nuo 2010-04-01, nes su įsakymu apie atleidimą iš darbo jis nebuvo supažindintas. Jis pradžioje, 2010-05-28, kreipėsi į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš ŽŪK „Rešketėnai“, tada gavo iš atsakovo atsiliepimą į ieškinį, ten buvo pridėtas 2010-04-20 įsakymo apie jo atleidimą nuorašas, iš kurio paaiškėjo, kad jis yra atleistas iš darbo nuo 2010-04-20 už pravaikštas.

Jis, V. B., nesutinka su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo už pravaikštą dėl to, kad jis pagal darbo sutartį pieną surinkdavo iš pieno statytojų, kurie su ŽŪK „Rešketėnai“ buvo sudarę sutartis dėl pieno pardavimo, šios sutartys baigėsi 2010-03-31. Nuo 2010-04-01 atsakovas sutarčių dėl pieno supirkimo nesudarė. 2010-04-01 jam buvo poilsio diena, 2010-04-02 Kooperatyvo direktorei buvo įteiktas jo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo, direktorė neprieštaravo, kito darbo nesiūlė. Iš direktorės veiksmų jis suprato, kad jo pareiškimas patenkintas, tas pareiškimas atitiko tiek jo, tiek ir atsakovo interesus, nes atsakovas neturėjo galimybės jam toliau suteikti darbą. Jis mano, kad nepadarė jokios pravaikštos, jo atleidimas iš darbo už pravaikštą yra neteisėtas. Jis nenori būti grąžintas į darbą ŽŪK „Rešketėnai“, kadangi jam ten būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atleidimo iš darbo dieną su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, jis negavo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, t.y. 8182,68 Lt, kuri jam priklausė pagal LR DK 140 str. 1 d. 2 p., nes jo darbo stažas kooperatyve viršijo 56 mėnesius.Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 2727,56 Lt.

Atsakovas, neteisėtai atleisdamas jį,V. B., iš darbo jį viešai pažemino, pažeidė jo orumą, sumenkino bendravimo galimybes, dėl to jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertina 5000 Lt.

Šalies argumentai

Su 2010-04-19 įsakymu apie jo atleidimą iš darbo jis susipažino tik 2010-06-22, kai šį dokumentą iš atsakovo gavo jo atstovė. Jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo neteisėtu atleidimo iš darbo 2010-07-07, tuo būdu jis nepažeidė ieškinio senaties termino.

Atsakovas, jį atleisdamas iš darbo, su juo nevisiškai atsiskaitė. Atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. nepilnai mokėjo jam sulygtą darbo užmokestį.

2009 m. spalio mėnesį jam turėjo būti priskaičiuotas taikant 18 Lt įkainį už 1 toną surinkto pieno 2874,53 Lt darbo užmokestį, atsakovas priskaičiavo jam 1292 Lt užmokestį, taikydamas 8 Lt įkainį už 1 toną pieno, neišmokėtas darbo užmokesčio skirtumas – 1582,53 Lt,

2009 m. lapkričio mėnesį jam turėjo būti priskaičiuotas 2750,40 Lt darbo užmokestis, atsakovas priskaičiavo 1222 Lt užmokestį, neišmokėtas skirtumas – 1528,40 Lt,

2009 m. gruodžio mėnesį jam turėjo būti priskaičiuotas 2381,53 Lt darbo užmokestis, atsakovas priskaičiavo 1059 Lt užmokestį, neišmokėtas skirtumas –1322,53 Lt,

2010 m. sausio mėnesį jam turėjo būti priskaičiuotas 3050,75 Lt darbo užmokestis, atsakovas priskaičiavo 2654 Lt užmokestį, neišmokėtas skirtumas –396,75 Lt,

2010 m. kovo mėnesį jam turėjo būti priskaičiuotas 1746,31 Lt darbo užmokestis, atsakovas priskaičiavo 776 Lt užmokestį, neišmokėtas skirtumas – 970,31 Lt.

Atsakovas jam už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010-04-01 neišmokėjo 5800,52 Lt darbo užmokesčio skirtumo, be to dar neišmokėjo atsakovo priskaičiuoto 1059 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėnesį, viso jam liko neišmokėta 6859,52 Lt darbo užmokesčio. Savo patikslintame ieškinyje jis, V. B., nurodė ne visai teisingą 6256,42 Lt sumą (b.l. 52), tačiau vėliau ją perskaičiavo ir galutinai prašo priteisti 6859,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b.l. 157).

Nuo 2010 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. jam buvo suteiktos apmokamos atostogos. Atsakovas jam už atostogas apskaičiavo 1566,60 Lt apmokėjimą (b.l. 160), nors turėjo priskaičiuoti 2545,65 Lt apmokėjimą, skirtumas 979,05 Lt. Jis, V. B., patikslintame ieškinio pareiškime neprašė priteisti papildomo apmokėjimo už atostogas, tačiau vėliau apskaičiavo, kad už atostogas jam dar priklauso 979,05 Lt, kuriuos prašo priteisti (b.l. 154,158).

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. prašo pripažinti 2010-04-19 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovo 8182,68 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5000 Lt neturtinę žalą, 6859,52 Lt darbo užmokestį už 2009 m. spalio-gruodžio mėnesius bei 2010 m. sausio, kovo mėnesius, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė S. L. paaiškino, kad 2010-04-02 nėra gavusi iš V. B. jokio prašymo atleisti jį iš darbo. Ji, direktorė S. L., 2010-04-12 siuntė V. B. registruotą laišką, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl nieko nepranešęs darbdaviui neatvyksta į darbą. Nors ieškovas minėtą prašymą gavo, tačiau darbdaviui jokio pranešimo neatsiuntė ir netgi žodžiu neatvyko pasiaiškinti. Susiklosčius tokiai situacijai, V. B. buvo atleistas iš darbo už pravaikštas, nes neatvyko į darbą nuo 2010-04-01 iki 2010-04-20.

Atsakovas ieškovui nėra skolingas. Nors darbo sutartyje buvo susitarta, jog darbdavys darbuotojui mokės už fizinio svorio 1 tonos surinkimo pieno po 18 Lt, tačiau 2009-01-03 minėtas įkainis buvo sumažintas iki 8 Lt. V. B. apie tai žinojo, nes daugiau kaip metus laiko dėl sumažinto atlyginimo nereiškė darbdaviui jokių pretenzijų. Be to, atsakovas pateikė teismui siunčiamų dokumentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad 2009-01-03 pieno surinkėjams buvo išsiųstas įsakymas dėl darbo užmokesčio nustatymo. Taip pat šis įsakymas buvo pateiktas vairuotojams susipažinti. Ieškovas sutiko su sumažintu darbo užmokesčiu, todėl atsakovas jokio įsiskolinimo neturi.Tuo labiau, kad ieškovas nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01 buvo kasmetinėse apmokamose atostogose už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2010-08-05. Kadangi ieškovas buvo atleistas 2010-04-20 darbdavys jam suteikė per didelį atostogų dienų skaičių, už visas jas apmokėdamas vidutinį darbo užmokestį.

Atsakovo atstovė S. L. prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo

LR DK 297 str. 1 d. nustato, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorė 2010-04-19 įsakymu atleido V. B. iš darbo nuo 2010-04-20 už pravaikštą. Atsakovas turėjo supažindinti V. B. su įsakymu apie atleidimą iš darbo pasirašytinai, tačiau to nepadarė (DK 240 str. 3 d.). Jei V. B. būtų supažindintas su įsakymu pasirašytinai, tai per vieną mėnesį nuo tos dienos jis būtų galėjęs kreiptis į teismą. Šiuo atveju V. B. kreipėsi 2010-05-28 su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo, ieškinio pareiškime nurodė, kad yra atleistas iš darbo nuo 2010-04-01 pagal jo paduotą pareiškimą (b.l. 1). Tai rodo, kad tuo metu jis nežinojo nuo kada ir dėl kokios priežasties atsakovas jį atleido iš darbo. Reikia tikėti V. B. teigimu, kad jis susipažino su įsakymu tik 2010-06-22, kai šį dokumentą kartu su atsiliepimu į minėtą ieškinį iš atsakovo gavo jo atstovė (b.l. 19). V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl pripažinimo neteisėtu atleidimo iš darbo 2010-07-07 (b.l. 49), tuo būdu jis nepažeidė ieškinio senaties termino.

Dėl V. B. išėjimo iš darbo priežasties

V. B. pagal 2005-08-04 darbo sutartį buvo priimtas į „Rešketėnų“ kooperatyvą dirbti vairuotoju (b.l. 4). Jis pieną surinkdavo iš pieno statytojų, kurių buvo 150, ir veždavo į (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punktą (b.l.71-73). V. B. su ŽŪK „Rešketėnai“ sudarė 2007-01-01 sutartį, pagal kurią išnuomojo kooperatyvui 39 kv.m. ploto patalpas (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punktui (b.l. 13). Su visais pieno statytojais kiekvienais metais buvo sudaromos standartinės pieno pirkimo- pardavimo sutartys vieneriems kvotos metams, paskutinės sutartys buvo sudarytos nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31, sutarties 35 str. (b.l. 62,63,111).

Kaip paaiškino kooperatyvo direktorė S. L., 2010 metais buvo nuspręsta nesudarinėti naujų sutarčių, kadangi minėtas sutarčių 35 str. taip pat nustatė, kad „sutartis pratęsiama kitiems kvotos metams, jeigu nei viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį“.

V. B. paaiškino, kad „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorė 2010 metais iki pat 2010-03-31 neinformavo pieno statytojų, kad naujos sutartys nebus sudarinėjamos. Pieno statytojų netenkino „Rešketėnų“ kooperatyvo mokamos supirkimo kainos už pieną, todėl jie nusprendė 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, pasibaigus sutarčių laikui su „Rešketėnų“ kooperatyvu, nuo 2010-04-01 sudaryti pieno pirkimo-pardavimo sutartis su kitomis bendrovėmis, kurios mokėjo didesnę kainą. Liudytojais apklausti ūkininkas V. G. ir jo žmona A. G. parodė, kad jie 2010-03-31 nusprendė pradėti statyti pieną į kitą bendrovę (b.l. 153).

Byloje nustatyta, kad iš 150 pieno statytojų 18-lika nuo 2010-04-01 sudarė sutartis su UAB „Nemuno krašto pienas“, o 131 pieno statytojas sudarė sutartis su Kooperatine bendrove„Zanavykų pienas“ (b.l. 126-130). V. B. buvo pasiūlytas darbas bendrovėje „Zanavykų pienas“, jis su tuo sutiko ir nuo 2010-04-03 pradėjo dirbti toje bendrovėje vairuotoju pagal sudarytą 2010-04-02 darbo sutartį (b.l. 112).

Kooperatyvo direktorė S. L. patvirtino, kad jau 2010-04-01 ji gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punkte įrengimai išmesti į kiemą. Ji tada nuvyko į punktą ir tuo pati įsitikino, taip pat sužinojo, kad pieno statytojai ir surinkimo punkto darbuotojai perėjo į kitas bendroves. Automobilis, kuriuo buvo vežiojamas pienas, iš V. B. buvo paimtas 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje, jai tada jau buvo žinoma, kad V. B. nuo 2010-04-02 nebedirbs „Rešketėnų“ kooperatyve (b.l. 151).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad iš surinktų įrodymų nustatyta, jog V. B. turėjo svarbią priežastį pereiti 2010-04-02 dirbti į KB „Zanavykų pienas“, nes į šią bendrovę perėjo dauguma pieno statytojų, ir jeigu V. B. būtų atsisakęs darbo toje bendrovėje, jis jo būtų visai netekęs. Pieno statytojų perėjimas ir sutarčių įforminimas iš „Rešketėnų“ kooperatyvo į KB „Zanavykų pienas“ vyko paskutinėmis 2010 m. kovo mėnesio dienomis, todėl V. B. neturėjo galimybės prieš 14 dienų įspėti darbdavio- „Rešketėnų“ kooperatyvo- apie darbo sutarties nutraukimą.

Dėl V. B. pareiškimo išeiti iš darbo savo noru įteikimo darbdaviui

V. B. parodė, kad pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru nuo 2010-04-02 jo sutikimu parašė jo žmona (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punkto vedėja V. B., jis pasirašė tą pareiškimą ir paprašė, kad ji tą pareiškimą perduotų direktorei S. L. (b.l.150). Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad minėtą V. B. pareiškimą kartu su kitų darbuotojų pareiškimais ji 2010-04-01 perdavė S. L. kartu su kitais dokumentais: vairuotojų kelionės lapais ir pieno surinkimo žurnalais (b.l. 152). Liudytoja, veterinarijos specialistė G. P., parodė, kad kai ji su S. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punktą V. B. perdavė kažkokius dokumentus S. L., tačiau kokius konkrečiai, ji nematė (b.l. 151,152). Liudytojai vairuotojai V. B., V. G., pieno surinkėja S. B. parodė, kad jiems visiems 2010-03-31 pareiškimus dėl atleidimo iš darbo „Rešketėnų“ kooperatyve surašė punkto vedėja V. B., jie visi pasirašė pareiškimus ir paliko pas ją, V. B. sakė jiems, kad pareiškimus įteikė S. L. 2010-04-01 (b.l. 152,153).

S. L. tvirtino, kad jai V. B. 2010-04-01 jokių dokumentų neįteikė, tuo pačiu ji negavo iš darbuotojų jokių pareiškimų dėl jų atleidimo iš darbo, kelionės lapus ir pieno surinkimo žurnalus jai 2010-03-31 parvežė vairuotojas V. I..

Teismas laiko, kad įrodyta, jog V. B. padavė per V. B. „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorei pareiškimą apie atleidimą iš darbo savo noru nuo 2010-04-02, direktorė gavo tą pareiškimą, nes 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje paėmė iš V. B. automobilį, ir nebandė su juo kalbėtis apie išėjimo iš darbo priežastis, nes jos ir taip buvo jai aiškios. Iš visų liudytojų ir pačios S. L. parodymų paaiškėjo, kad kooperatyve buvo laikomasi tokios tvarkos: perduoti visus dokumentus per vairuotojus iš kooperatyvo administracijos buveinės Žarėnuose,Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punkto vedėjai V. B., o ši perduodavo visus dokumentus per vairuotojus į Žarėnus. Kad tokia tvarka buvo, iš dalies patvirtina ir vairuotojo D. Č. parodymai (b.l. 153).

Dėl įsakymo apie V. B. atleidimo iš darbo suformulavimo

Atsakovas 2010-04-12 per paštą įteikė V. B. prašymą parašyti paaiškinimą, kodėl šis neatvyko į darbą 2010-04-01 (b.l. 29,30). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-04-01 (duomenys neskelbtini) tai matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio, liudytojų S. B., V. B., V. G., V. B. parodymų (b.l. 99,152,153).

2010-04-19 įsakyme dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą rašoma, kad jis atleistas nuo 2010-04-20 už tai, kad 2010-04-01 neatvyko į darbą (b.l. 28). Šis įsakymas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kadangi V. B. atleidžiamas iš darbo už tai, kad poilsio dieną nedirbo, be to jis turėjo būti atleistas nuo tos dienos, kurią padarė pravaikštą, o ne nuo balandžio 20 d. Šis įsakymas pažeidžia DK 235 str. 2 d. 9 p. nuostatas, t.y. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Šiuo atveju atsakovas formaliai turėjo teisę atleisti V. B. už pravaikštą nuo 2010-04-02, kadangi šis neįspėjo darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą jo pareiškimu prieš keturiolika dienų, kaip tai numato DK 127 str. 1 d., tačiau to nepadarė.

Dėl V. B. reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo už pravaikštą neteisėtu

Iš visų surinktų byloje įrodymų teismas daro išvadą, kad V. B. turėjo svarbią priežastį neišeiti į darbą „Rešketėnų“ kooperatyve 2010-04-02, nes perėjo dirbti į kitą bendrovę, ir todėl negalėjo laiku neįspėti darbdavio apie išėjimą iš darbo pagal jo paduotą pareiškimą, nes būtų negavęs darbo kitoje darbovietėje,o toje pačioje darbovietėje – „Rešketėnų“ kooperatyve – darbo jau nebuvo, todėl 2010-04-02 padarė pravaikštą dėl svarbios priežasties. Atsakovas atleido V. B. už pravaikštą gerai žinodamas, kad V. B. jau dirba kitoje bendrovėje, kad darbo nuo 2010-04-02 V. B. „Rešketėnų“ kooperatyve jau nebuvo, be to atleido V. B. pagal netinkamai suformuluotą įsakymą. Todėl V. B. atleidimas iš darbo už pravaikštą laikytinas neteisėtu (DK 297 str.).

Vadovaujantis LR CPK 417 str. teismas viršija V. B. pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir papildomai laiko, kad šiuo atveju reikia pripažinti, kad jo atleidimas iš darbo laikytinas atleidimu iš darbo nuo 2010-04-02 pagal darbuotojo paduotą pareiškimą, t.y. pagal DK 127 str. 1 d., nes tokį pareiškimą V. B. atsakovui buvo pateikęs.

V. B. reikalavimas priteisti jam iš atsakovo išeitinę išmoką atmestinas, nes, atleidus darbuotoją iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., išeitinė išmoka nepriklauso (DK 140 str. 2 d.).

V,Baužio reikalavimas priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atmestinas, nes jis nuo 2010-04-03 dirba KB „Zanavykų pienas“, jokios pravaikštos jis neturėjo, be to, pats norėjo būti atleistas nuo 2010-04-02.

V. B. reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą dėl atleidimo už pravaikštą tenkintinas dalinai, kadangi yra ir jo kaltė dėl to, kad paduodamas 2010-04-01 pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-04-02 jis žinojo, kad rizikuoja būti atleistas už pravaikštą, nes neįspėjo atsakovą prieš 14 dienų iki atleidimo dienos. Tačiau šis atleidimas už pravaikštą pripažintinas neteisėtu, atsakovas atleido V. B. iš darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra, tai sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertina 800 Lt suma, kuri ieškovui priteisina iš atsakovo (DK 250 str., CK 6.250 str.).

Dėl V. B. reikalavimo priteisti darbo užmokestį

2005-08-04 darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti V. B. už fizinio svorio 1 tonos pieno surinkimą po 18 litų (b.l. 4).

Atsakovo atstovė S. L. paaiškino, kad ji, kaip „Rešketėnų“ kooperatyvo direktorė, išleido 2009-01-03 įsakymą Nr. 190 „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“, kuriuo įsakė nuo 2009 m. sausio 1 d. vairuotojams, renkantiems pieną iš ūkininkų šaldytuvų mokėti už kiekvieną surinktą toną po 8 Lt (b.l. 32). Šis įsakymas 2009-01-03 buvo nusiųstas pieno surinkėjams (b.l. 22). Be to, įsakymas buvo pateiktas susipažinti vairuotojams per D. Č.. (b.l. 151). Liudytojas D. Č., dirbantis „Rešketėnų“ kooperatyve vairuotoju, paliudijo, kad 2009 metais, tikslios datos nepamena, davė minėtą įsakymą dėl 8 Lt mokėjimo už surinktą 1 t pieno susipažinti V. B. (b.l. 153).

LR DK 120 str. 3 d. nustato, kad keičiant darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Šiuo atveju atsakovas negavo V. B. raštiško sutikimo pakeisti darbo apmokėjimą, t,y, sumažinti įkainį už 1 t pieno surinkimą nuo 18 Lt iki 8 Lt. Net nėra pakankamų įrodymų, kad V. B. buvo supažindintas su įsakymu dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Liudytojo D. Č. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis ir šiuo metu dirba „Rešketėnų“ kooperatyve vairuotoju, yra priklausomas nuo darbdavio, be to, jis pats tiksliai nepamena, kada supažindino su įsakymu V. B., pripažino, kad supažindinant V. B. niekur nepasirašė. Atsižvelgtina į tai, kad V. B. gana sunkiai sirgo nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. spalio mėnesio ir per tą laikotarpį buvo nedarbingas, gavo nedarbingumo pažymėjimus, darbo užmokestis 2009 metais jam buvo skaičiuojamas tik nuo 2009 m. spalio mėnesio (b.l. 113-125, 23,24).

Teismas laiko, kad V. B. darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, todėl V. B. reikalavimas sumokėti jam darbo užmokesčio skirtumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kokius kiekius pieno surinko V. B. per 2009 m. spalio mėnesio - 2010 m. kovo mėnesio laikotarpį imtinai ir koks jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, taikant įkainį po 8 Lt už 1 toną surinkto pieno (b.l. 20). Ieškovas remdamasis tais duomenimis apskaičiavo, koks turėjo būti jam išmokėtas darbo užmokestis per šį laikotarpį taikant įkainį po 8 Lt už 1 toną surinkto pieno ir kokia susidarė nepriskaičiuoto darbo užmokesčio suma (b.l. 157). Iš tų apskaičiavimų matyti, kad V. B. per šį laikotarpį surinko viso 711,306 t pieno, už kurį taikant 18 Lt įkainį už 1 toną turėjo būti priskaičiuota viso 12803,52 Lt darbo užmokesčio, faktiškai taikant 8 Lt įkainį už 1 toną buvo priskaičiuotas 7003 Lt darbo užmokestis, skirtumas – 5800,52 Lt.

Be to, ieškovas V. B. paaiškino, kad negavo iš atsakovo darbo užmokesčio už 2009 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad per klaidą šį darbo užmokestį, kurio buvo priskaičiuota 1059 Lt, o atskaičius mokesčius – 894,84 Lt (b.l. 20), jis 2010-01-15 pervedė atsakovo sūnui V. B., gim. 1982 m., į jo sąskaitą DnB Nord banke (b.l. 26). Ieškovas V. B. tvirtino, kad iki šiol sūnus jam tų pinigų neatidavė, todėl jis nori juos prisiteisti iš atsakovo. Tuo būdu jis laiko, kad viso jam turi būti priteistas minėtas 5800,52 Lt darbo užmokesčio skirtumas plius atsakovo priskaičiuotas 1059 Lt darbo užmokestis už 2009 m. gruodžio mėnesį, viso 6859,52Lt.

Teismas laiko, kad ieškovo V. B. reikalavimas yra pagrįstas, jam priteistinas 5800,52 Lt darbo užmokesčio skirtumas už 2009 m. spalio – gruodžio mėnesius imtinai, 2010 m. sausio, kovo mėnesius ir dar 1059 Lt darbo užmokestis už 2009 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas, ištaisydamas savo klaidą, turėjo šiuos pinigus pervesti ieškovui V. B. į jo sąskaitą, o iš ieškovo sūnaus V. B. išsiieškoti per klaidą pervestus pinigus.

Dėl kompensacijos už V. B. kasmetines atostogas priteisimo

V. B. atsakovo įsakymu buvo išleistas kasmetinių 28 kalendorinių dienų apmokamų atostogų nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01 (b.l. 35). Atsakovas priskaičiavo V. B. už atostogas 1566,60 Lt darbo užmokestį (b.l. 160). Vidutinis darbo užmokestis apmokėjimui už atostogas apskaičiuoti atsakovo buvo paimtas iš trijų mėnesių prieš atostogas, t.y. už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2010 m. sausio mėnesį. Kadangi V. B. turėjo būti už tuos mėnesius priskaičiuotas didesnis darbo užmokestis (imant įkainį 18 Lt už 1 toną pieno), tai padidėja jo darbo užmokestis už atostogas. V. B. pateikė savo apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad jam turėjo būti priskaičiuotas 2545,65 Lt darbo užmokestis už atostogas, skirtumas tarp V. B. ir atsakovo apskaičiuotų darbo užmokesčių už atostogas – 979,05 Lt (b.l. 158). V. B. apskaičiavimas teisingas, todėl jam priteistina 979,05 Lt papildoma kompensacija už atostogų apmokėjimą. Šis V. B. reikalavimas ieškinio pareiškime nebuvo pareikštas, tačiau jis buvo pareikštas teisminio nagrinėjimo metu ir teismas jį tenkina (CPK 417 str.).

Dėl priteisimo V. B. vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką

V. B. atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, neišmokėjo V. B. priklausančio 6859,52 Lt darbo užmokesčio ir 979,05 Lt kompensacijos už atostogas, todėl iš atsakovo V. B. turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).

Kaip nustatyta šioje byloje V. B. turėjo būti atleistas nuo 2010-04-02. Vidutinis darbo užmokestis V. B. šiuo atveju turi būti apskaičiuotas taip: iš jo darbo užmokesčio 2009 m. gruodžio mėnesio (2381,53 Lt), 2010 m. sausio mėnesio (3050,75 Lt), praleidžiamas 2009 m. vasario mėnesis (nes V. B. tuo metu atostogavo), 2010 m. kovo mėnesio (1746,31 Lt) – viso 7178,59 Lt, padalinus iš 3, gaunasi 2392,86 Lt ( b.l. 157). Šis 2392,86 Lt vidutinis darbo užmokestis turėtų būti V. B. išmokėtas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo šioje byloje. Tai susidarytų neproporcingai didelė suma, vien iki 2011-03-18 būtų 27710,88 Lt, galėtų nukentėti kiti kooperatyvo darbuotojai. Atsižvelgiant į LR DK 2 str. ir 35 str. nuostatas, į tai, kad uždelsimas atsiskaityti užsitęsė ir dėl ginčo šioje byloje dėl darbo užmokesčio dydžio, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl įvairių priežasčių, jų tarpe ne kartą ir dėl paties ieškovo prašymo, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, ši priteistina suma nustatytina kaip fiksuoto dydžio kompensacija už uždelsimą atsiskaityti ir mažintina iki 13 000 Lt (panašiai buvo priteista Kauno apygardos teismo nutartimi civ.byloje Nr. 2A-523-390/2011).

Ieškovas ir atsakovas abu turėjo po 800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovo buvo patenkinti du ieškinio reikalavimai – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo, du reikalavimai patenkinti dalinai – dėl uždelsimo atsiskaityti ir neturtinės žalos priteisimo, du reikalavimai atmesti – dėl išeitinės išmokos ir apmokėjimo už priverstinę pravaikštą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 2/3 advokato atstovavimo išlaidų, t.y. 533 Lt, o atsakovui iš ieškovo 1/3 dalis, t.y. 267 Lt. Abu priešinius priteisimus įskaitant, galiausiai ieškovui priteistina iš atsakovo 266 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 135 Lt žyminis mokestis už reikalavimą pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, taip pat 205,78 Lt žyminio mokesčio už darbo užmokesčio priteisimą ieškovui, 29,37 Lt žyminio mokesčio už atostogų apmokėjimą, 390 Lt žyminio mokesčio už kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti ir 24 Lt žyminį mokestį už neturtinės žalos priteisimą ieškovui ir 16 Lt pašto išlaidų, viso 800,15 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo “Rešketėnai” 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą niekiniu ir negaliojančiu, taip pat pripažinti šį atleidimą iš darbo už pravaikštą neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. balandžio 2 d. V. B. pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 str. 1 d.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 6859,52 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 52 ct) neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 979,05 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 5 ct) neišmokėto apmokėjimo už kasmetines atostogas, suteiktas nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 13000,00 Lt (trylika tūkstančių litų 00 ct) kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 266 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 800,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą. Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius