Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Departus Truck Service“ atstovams advokatui M. B. ir direktoriui S. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Departus Truck Service“ ieškinį atsakovei UAB „Dozhas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Liudytojas G. T. (ieškovės darbuotojas, priėmęs atsakovės užsakymą) nurodė, kad atsakovės atstovas užsakė konkrečius autovežio remonto darbus jos naudotomis detalėmis; ieškovės meistrai išvykdami remontuoti atsakovės transporto priemonę pasiėmė atsakovės nurodytam gedimui šalinti skirtus įrankius; po remonto darbų atsakovė nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės; ieškovės meistrai atliko diagnostiką, keitė kuro purkštukus, tikrino solenoidus, nustatė kitas autovežio gedimo priežastis; po ieškovės atlikto remonto automobilio variklio darbas pagerėjo, nukrito apsukos, automobilis be papildomo svorio galėjo važiuoti (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 31 min. 30 sek. – 2 val. 1 min. 5 sek.).

6. Liudytojas E. J. (atsakovės atstovas, užsakęs remonto paslaugas) paliudijo, kad autovežio gedimo priežastis nustatė telefonu bendraudamas su Scania servisu; autovežio vairuotojui papildomai remontui siuntė detales; telefonu prašė ieškovės pakeisti autovežio variklio vožtuvus; kreipėsi į ieškovę, siekdamas sutaupyti lėšas autovežio remontui; Scania servisas po ieškovės remonto darbų papildomai keitė kuro sistemos purkštuką nauju ir keitė du solenoidus naujomis detalėmis (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 1 min. 5 sek. – 2 val. 19 min. 5 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės remonto ir atsakovės pareigos visiškai atsiskaityti pagal ieškovės 2018-08-03 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Bylos duomenimis, ieškovė (remonto paslaugas teikianti įmonė) UAB „Departus Truck Service“ ir atsakovė (transporto paslaugas teikianti įmonė) UAB „Dozhas“ 2017 m. lapkričio 8 d. sudarė autoserviso paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas bei parduoti atsargines autodetales, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ir pateiktas prekes sumokėti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1 tomas, 7–9 b. l.). Ieškovė 2018-08-03 atliko atsakovės autovežio „Scania“ remonto kelyje darbus. 2018-08-03 ieškovė išrašė atsakovei 1779,91 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė tik iš dalies atsiskaitė ieškovei už suteiktas paslaugas, neapmokėjusi 158,51 Eur pagal sąskaitą (1 tomas, 12 b. l.). Atsakovė nuolat naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir iki ieškovės kreipimosi į teismą pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės nereiškė.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl šalių santykių kvalifikavimo ir atsakovės atliktų darbų

8. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, įforminti rašytine 2017 m. lapkričio 8 d. sutartimi.

9. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos - bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).

10. Iš šalių 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašytos autoserviso paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punkto matyti, kad paslaugų tiekėjas įsipareigojo suteikti paslaugas pagal su užsakovu aptartas/suderintas paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos prieš tai suderinus jų teikimą su užsakovu.

11. Iš šalių tarpusavio bendravimo telefonu ir el. paštu matyti, kad atsakovė užsakė autovežio kuro sistemos purkštukų keitimo kelyje atsakovės pateiktomis naudotomis detalėmis paslaugą (1 tomas, 110, 111 b. l.). Šalys neginčijo šalių telefoninių pokalbių metu fiksuotų aplinkybių, kad ieškovė suteikė mobilaus serviso paslaugą (atvyko į autovežio gedimo vietą), taip pat diagnozavo netinkamą autovežio variklio veikimą, atliko kuro purkštukų keitimą, suteikė papildomas neaptartas nemokamas paslaugas (pvz., transporto priemonės kabinos pakėlimo) (1 tomas, 124, 126 b. l.). Taigi atsakovė, prieš tai pasikonsultavusi su Scania servisu, savo nuožiūra nustatė autovežio remonto darbų atlikimo mastą – kuro sistemos purkštukų keitimas, taip pat užsakė darbų atlikimo tvarką – kelyje, panaudojant atsakovės naudotas detales. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas, prieš atlikdamas paslaugą, informavo atsakovės atstovą apie nuvykimo iki remonto vietos paslaugos kainą (1 tomas, 117 b. l.) ir tai, jog ieškovės servisas neturi variklio meistro (motoristo), dėl to gali atlikti tik konkrečias diagnostikos ir kuro sistemos purkštukų keitimo atsakovės pateiktomis detalėmis paslaugas, neteikiant ir nevežant į remonto vietą papildomai detalių purkštukų keitimui ar kitam variklio remontui (1 tomas, 107, 118, 120, 121 b. l.). Akivaizdu, kad prieš atliekant autovežio remonto darbus, atsakovei buvo pateikta informacija apie mobilaus serviso kainą ir apie tai, jog ieškovė turi galimybę ir pajėgumus atlikti tik atsakovės prašomus atlikti remonto darbus – mobilaus serviso, variklio diagnostikos ir kuro sistemos purkštukų keitimo darbus. Atsakovė sutiko su remonto darbų kaina ir nustatė remonto darbu apimtį.

12. Pagal autoserviso paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.7 punktą ieškovė neatsako už atsakovės pateiktas atsargines dalis ar medžiagas, su jomis atliktiems darbams – garantijos nesuteikia. Pagal CPK 6.648 straipsnį užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus (1 d.). Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (2 d.).

13. Teismo vertinimu, atsakovė – transporto paslaugas teikianti įmonė, pasirinkusi transporto priemonės remonto apimtį ir nusprendusi pati įsigyti ir pateikti ieškovei remontui naudotas kuro sistemos detales, negali besąlygiškai tikėtis, jog rangovė (ieškovė) garantuos ne iš jos įsigytų detalių kokybę ir / ar pašalins kitas transporto priemonės gedimo priežastis bei garantuos remontuotos kuro sistemos tinkamą veikimą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų, parodančių, jog atsakovės įsigyti ir ieškovei remonto darbams atlikti pateiktos naudotos detalės (kuro purkštukai) buvo tinkamos kokybės (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 02 sek. – 59 min. 20 sek.). Bylos duomenimis, Scania servisas atlikdamas tolesnį transporto priemonės remontą naudojo 2 naujus, o ne naudotus purkštukus ir slėgio reguliatorių (1 tomas, 86 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės liudytojas E. J. teismo posėdyje (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 1 min. 5 sek. – 2 val. 19 min. 5 sek.). Taigi gedimui visiškai pašalinti vėliau buvo panaudotos naujos detalės.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po ieškovės meistrų atlikto kuro sistemos purkštukų keitimo autovežio variklis pradėjo veikti geriau, apsukos nukrito (1 tomas, 128 b. l.), bei ieškovės atstovai papildomai konstatavo kitą gedimą – solenoidų netinkamą veikimą, ir apie tai buvo informuotas atsakovės atstovas (1 tomas, 125–126 b. l.). Teismo ekspertas taip pat ekspertizės metu nustatė, kad bent vienas iš autovežio solenoidų buvo netvarkingas. Byloje nustatyta, kad po ieškovės atstovų remonto atsakovės atstovas nurodė naudotas detales palikti remonto vietoje. Byloje nustatyta ir atsakovės atstovų neginčytos aplinkybės, kad po ieškovės meistrų išvykimo autovežio vairuotojas (atsakovės darbuotojas) papildomai bandė pats remontuoti autovežio variklį (1 tomas, 134 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas E. J.. Šios aplinkybės fiksuotos ir autoserviso „Scania O. G.“ išrašytų sąskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas bandė kažką padaryti kuro ventiliams (1 tomas, 85 b. l .). Teismo vertinimu, atsakovė, apibrėždama remonto darbų mastą ir pateikdama tik konkrečias detales konkrečiam gedimui pašalinti, nepagrįstai tikėjosi, jog ieškovė papildomai atliks ir kitus nesutartus autovežio variklio remonto darbus ar užtikrins naudotų detalių tinkamą veikimą kuro sistemoje bei garantuos kuro sistemos veikimą net ir po autovežio vairuotojo vėlesnio papildomo poveikio variklio kuro sistemai. Prieš tai minėta, kad atsakovė buvo informuota, jog ieškovė neturi variklio meistro ir ieškovės darbuotojai atvyksta be kitų papildomų detalių atlikti tik atsakovės atstovų nurodytus remonto darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad po ieškovės atliktų remonto darbų atlikimo atsakovės atstovas papildomai nepageidavo užsakyti jokių kitų remonto darbų, nebuvo derinta kitų darbų atlikimo tvarka ir kaina, todėl atsakovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog ieškovė savo nuožiūra ir rizika šalins visas kitas galimas autovežio gedimo priežastis.

15. Taigi ieškovė realiai suteikė atsakovei 2018-08-03 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas paslaugas: mobilaus serviso (meistrų atvežimo), kompiuterinės diagnostikos ir kuro sistemos purkštukų keitimo paslaugas (1 tomas, 12 b. l.). Atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovė atliko 2018-08-03 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus remonto darbus (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 25 sek. – 1 val. 13 min. 50 sek.). Pažymėtina, kad didžiausią ieškovės suteiktų paslaugų kainos dalį sudarė mobilaus serviso paslauga, kurią užsakė pati atsakovė, žinodama paslaugos kainą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši paslauga realiai buvo atsakovei suteikta ir ieškovės meistrai operatyviai atvyko į autovežio gedimo vietą ir remontavo transporto priemonę. Tai patvirtino ir atsakovės atstovas (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 10 sek. – 1 val. 12 min. 30 sek.). Tačiau atsakovė priešieškinyje visiškai nesutiko apmokėti ieškovės suteiktų paslaugų, tarp jų ir mobilaus serviso iškvietimo paslaugos, t. y. paslaugos, kurios metu nėra tiesiogiai atliekami remonto darbai ir dėl kurios suteikimo byloje ginčo nekilo. Minėta, kad iki pat ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų autovežio remonto darbų ieškovei nereiškė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo atsakovės nesąžiningumą ir vengimą tinkamai įvykdyti savo prievolę ieškovei – sumokėti už atliktus remonto darbus.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nuolat savo veikloje naudojosi ieškovės transporto priemonių remonto paslaugomis (1 tomas, 36–37, 118 b. l.) ir ją tenkino ieškovės teikiamų paslaugų kokybė (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 50 sek. – 1 val. 4 min. 5 sek.). Pažymėtina, kad pagal 2017 m. lapkričio 8 d. autoserviso paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 punktą šalys sutarė, jog už suteiktas paslaugas užsakovui išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuri yra ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas. Bylos duomenimis, atsakovė iš dalies (apie 91 proc.) apmokėjo ieškovės 2018-08-03 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, jokių pretenzijų dėl 2018-08-03 atliktų transporto priemonės remonto darbų nereiškė iki pat ieškovės kreipimosi į teismą (apie 5 mėn.) (2019-06-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 40 sek. – 1 val. 28 min. 58 sek.).

17. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, šalys turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, kurios išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, jog rangovas pažeidė sutartį arba, kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų (CK 6.662 str. 5d.). Šalims, jų atstovams nesutariant dėl atliktų autovežio remonto darbų tinkamumo, teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi skyrė teismo techninę transporto priemonės „Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Ekspertizę byloje buvo pavesta atlikti teismo ekspertui V. M. (dirbančiam (duomenys neskelbtini)).

Dėl teismo eksperto išvados ir kitų įrodymų vertinimo

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

19. Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

20. Eksperto V. M. 2019-10-28 ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad autovežio „Scania“ variklio gedimo esmine priežastimi buvo netvarkingas slėgio reguliatorius, tai lėmė pernelyg aukštą kuro slėgį kuro tiekimo sistemoje, netvarkingi 1-o ir 2-o cilindrų purkštukai, netvarkingas solenoidas. Eksperto konstatuota, kad UAB „Dozhas“ pateiktos detalės buvo nepakankamos, kad pašalinti automobilio „Scania“ variklio gedimą. Teismo eksperto vertinimu, techniniu požiūriu, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Departus Truck Service“ 2018-08-03 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus remonto darbus atliko netinkamai.

21. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatą, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams).

22. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina teismo eksperto išvadas. Iš autoserviso „Scania O. G.“ išrašytų sąskaitų matyti, kad atliekant autovežio kuro sistemos remonto darbus, buvo visiškai išardyta kuro sistemos padavimo sistema, atnaujinti 2 kuro sistemos purkštukai, sandarinimo elementai, pakeistas slėgio reguliatorius, vėliau nuplautas variklis ir t. t. (1 tomas, 86 b. l.). Atsakovės atstovai neginčijo ieškovės atstovų nurodytų aplinkybių, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų negalima variklio visiško ardymo ir plovimo darbų atlikti ne tam skirtose vietose (autoservisuose), todėl ieškovės atstovai negalėtų atlikti prieš tai minėtų remonto darbų kelyje. Ekspertizės duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Priešingai, autoserviso „Scania O. G.“ sąskaitų duomenimis, servise buvo atlikti tokie iš dalies su ieškovės atliktais darbais sutampantys remonto darbai: solenoidų remontas, dviejų kuro purkštukų keitimo darbai. Teismo vertinimu, teismo eksperto išvados nuoseklios, apibendrinančios byloje esančius duomenis, patikimos ir jų pakanka teismo įsitikinimui, jog ieškovė tinkamai atliko atsakovės užsakytus remonto darbus atsakovės pateiktomis detalėmis.

23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai atliko remonto paslaugas, atliko ne tos apimties, nei buvo sutarta, paslaugas, arba neatliko užsakytų remonto paslaugų.

Dėl ieškinio reikalavimų

24. Tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovės neapmokėtas likutis pagal 2018-08-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 158,51 Eur. Pagal 2017-11-08 autoserviso paslaugų teikimo sutartį sutarties 3.8 punktą šalys susitarė, kad pažeidęs prievolę pagal sutarties 3.6 punktą atsiskaityti su paslaugų tiekėju, užsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti paslaugų tiekėjui 15,00 Eur neįskaičius PVM dydžio administravimo mokestį. Atsakovei sutartyje nustatyta tvarka neapmokėjus suteiktų remonto darbų, iš jos ieškovei priteistinas 18,15 Eur administravimo mokestis. Sutarties 3.7 punkte įtvirtinta atsakovės prievolė mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė neginčijo ieškovės delspinigių paskaičiavimo sumos (1 tomas, 11 b. l.) ir nepateikė teismui duomenų, jog tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti už atliktus remonto darbus, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 16,38 Eur delspinigiai.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

26. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

27. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 98 str.). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

28. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 20,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio pateikimą ir 1694,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Advokato pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

29. Valstybei iš atsakovės priteistinos 22,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Departus Truck Service“ ieškinį tenkinti.

Atsakovės UAB „Dozhas“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Departus Truck Service“ (į. k. 304035126) iš atsakovės UAB „Dozhas“ (į. k. 300104393) 158,51 Eur skolą, 16,38 Eur delspinigius, 18,15 Eur administravimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 193,04 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminį mokestį ir 1694,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, taip pat 22,62 Eur proceso išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.