Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovei advokatei Astai Jakštienei ir įgaliotam atstovui R. R.,

atsakovams E. K., J. J., I. L. D., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotam atstovui Linui Ališauskui, L. K., G. K., A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams G. K., L. K., I. L.-D., E. K., J. J., A. V., A. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. D., Ž. V. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad 1999 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo negyvenamąją patalpą (parduotuvės patalpas) ir negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės dalį - 210/20692 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios M(duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. K1ES-4763) pardavė negyvenamąją patalpą (parduotuvės patalpas), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausanti negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės) dalis liko neparduota. Likusi pastogės dalis priklauso ir kitiems šio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams - atsakovams, t. y. atsakovams G. K. ir L. K. bendrosios nuosavybės teise priklauso 1466/20692 dalys patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - patalpa), I. L. – D. - 1655/20692 dalys ir 8157/41384 dalys patalpos, Klaipėdos miesto savivaldybei - 1564/20692 dalys patalpos, E. K. - 9497/41384 dalys patalpos, J. J. - 4175/20692 dalys patalpos, A. V. - 1742/20692 dalys patalpos, A. Ž. - 1053/20692 dalys patalpos.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė kreipėsi į bendraturčius su rašytiniu pasiūlymu dėl turto atidalijimo ir kompensacijos sumokėjimo.

2021 m. kovo 19 d. išduotas Registrų centro butų (patalpų) sąrašas patvirtina, kad M. Mažvydo al. 6 name ieškovei priklauso 2,1 kv. m dalis iš bendros 206,92 kv. m neįrengtos pastogės.

Byloje pateiktas palėpės pasidalijimo tarp bendraturčių planas. Iš pateikto rašytinio 2002 m. gegužės 21 d. bendraturčių susitarimo matyti, jog ieškovė yra pasirašiusi susitarimą įregistruoti 206,92 kv. m. palėpės patalpą.

Byloje yra pateikti negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2011 spalio 12 d. statybos leidimas Nr. 201/41-GR/11 išduotas l. L. – D..

Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. liepos 8 d. atsakovei J. J. išduotas statybos leidimas Nr. 116-GR/03, (duomenys neskelbtini), buto rekonstrukcijai – praplėtimui, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje, statybos projektas bei buto (duomenys neskelbtini)kadastro ir registro duomenų byla Nr. 21/856.

Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. rugsėjo 29 d. atsakovei E. K. išduotas statybos leidimas Nr. 198-GR/03, (duomenys neskelbtini), buto rekonstrukcijai – praplėtimui, įrengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje, statybos projektas.

Byloje pateiktos UAB „M. B. B.“, UAB „G. a.n“ išrašytos sąskaitas už ieškovei priklausančių palėpės 210/20692 dalies naudojimąsi patvirtina, kad ieškovė patiria išlaidas už turtą.

Byloje pateiktas 2023 m. kovo 15 d. ieškovės papildomas paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog atsakovės I. L. -D. pateiktame teismui (duomenys neskelbtini) buto Rekonstravimo, įrengiant palėpės patalpas, projekte ant „Palėpės pasidalijimo schemos pritarimo" ir "Palėpės rekonstrukcijos ir pasidalijimo pritarimo schemos", kurie yra sudėtinė Buto rekonstravimo, įrengiant palėpės patalpas projekto, išduoto 2011 m. birželio 20 d. dalis yra suklastoti ieškovės parašai. Ieškovė nurodė, jog nepritarė ir nepasirašė, nes palėpės pasidalijimo schemoje nebuvo numatyta ir pažymėta ieškovės bei kitų bendrasavininkų turimos palėpės dalies konkreti vieta palėpėje ir patekimas į ją. Taip pat nebuvo proporcingai tarp bendraturčių suformuotas bendro naudojimo plotas, skirtas patekti iš laiptinės per liuką į palėpę ir ant stogo.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.80 straipsnio 2 dalimi, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas, tiek ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmiausia grindžiami bendrasavininkių susitarimu. Taip įgyvendinami interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai, bendraturčiai įpareigojami išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, vieno ar kelių bendraturčių sutikimu išmokant kompensaciją už jiems tenkančią dalį ir kt.

11. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė siūlė atsakovams įsigyti jos valdomą turto dalį. Bylos nagrinėjimo metu šalims taip pat buvo sudaryta galimybė susitarti taikiai, pasinaudojant teismine mediacija, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

12. Nepavykus susitarti, atsiranda įstatyminis pagrindas galimai pažeistas civilines teises ginti teismine tvarka, CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalaujant daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais.

13. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisių į name esančius butus (-ą) neturi, kadangi 2019 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė negyvenamąją patalpą (parduotuvės patalpas), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausanti negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės) dalis liko neparduota, kadangi pirkėjas nepageidavo pastarosios įsigyti. Taigi, pardavusi patalpas, ieškovė neturėdama nei intereso, nei galimybių naudotis ir faktiškai nesinaudodama bei neketindama ateityje virš butų esančia patalpa naudotis, kreipėsi į bendraturčius su rašytiniu pasiūlymu dėl turto atidalijimo ir kompensacijos sumokėjimo. Į pasiūlymą atsakė atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, nurodydama, jog nesutinka su ieškovės pasiūlymu, kiti bendraturčiai į ieškovės pasiūlymą neatsakė. Ieškovei pareiškus ieškinį, su ieškiniu sutiko atsakovė A. V., kiti atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko.

14. Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas – neįrengtos pastogės dalių atidalijimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2005). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudama priteisti atsakovams jos nuosavybės dalį, o jai išmokėti kompensaciją. Jos manymu, virš butų esančios negyvenamosios patalpos naudojimas neatitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijų. Parduoti ginčo patalpos ieškovė neturi jokios galimybės dėl itin mažo patalpos ploto, ieškovei pardavus patalpas name, jas įgijęs pirkėjas palėpę įsigyti atsisakė.

16. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2018 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centras išrašo, ieškovei priklausanti ginčo patalpa yra 2,1 kv. m. dalis iš bendros 206,92 kv. m neįrengtos pastogės. Byloje nėra duomenų kokioje palėpės konkrečioje vietoje yra ieškovei priklausanti palėpės dalis, kadangi nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka turimomis palėpės dalimis. Be to, kaip minėta, ieškovė jokio kito nekilnojamojo turto name (duomenys neskelbtini), neturi.

17. Atsakovė I. L. – D., nesutikdama su ieškovės reikalavimais nurodė, kad atsakovės užsakymu 2011 m. yra parengtas buto rekonstravimo, įrengiant patalpas (duomenys neskelbtini) projektas, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. spalio 12 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-31-111012-00202. Projektu yra numatyta suformuoti atsidalijant palėpę ir ją prijungiant prie buto Nr. 16, vieną nekilnojamojo turto objektą su vieninteliu šiuo metu esančiu atskiru įėjimu į butą Nr. 16 iš bendros laiptinės trečiame namo aukšte. Nurodo, kad tokiai palėpės schemai pritarė kiti bendraturčiai, tame tarpe ir ieškovė, pasirašydama palėpės pasidalijimo schemoje ir buto aukšto planuose, kurie yra sudėtinė projekto dalis. Atsakovei priteisus dalį ieškovės palėpės, ji negalėtų naudotis šia dalimi, kadangi projektas yra parengtas, pagal kurį išėjimas į kitą palėpės dalį nėra numatytas, todėl atsakovė negalės naudotis jai priteista palėpės dalimi. Pagrįsdamos savo nesutikimą su ieškiniu, atsakovės J. J. bei E. K. taip pat pateikė statybos leidimus bei ieškovės pasirašytus sutikimus palėpės rekonstrukcijai. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kuri konkrečiai palėpės dalis priklauso ieškovei, todėl minėti atsakovių argumentai nėra pagrįsti. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė 2003 metais, 2011 metais pasirašė sutikimą dėl palėpės rekonstrukcijos, nereiškia, kad ieškovė negalėjo ateityje parduoti name nuosavybės teise turimų patalpų, o pirkėjas įsigydamas patalpas iš ieškovės negalėjo atsisakyti pirkti negyvenamas patalpas, t.y. palėpę. Taigi, atsakovės I. L. – D. atstovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė negalės naudotis ieškovės jai siūloma palėpės dalimi, tačiau nepateikė jokio kito pasiūlymo kaip būtų galima atidalinti patalpas. Kiti atsakovai taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atidalinimas natūra šiuo konkrečiu atveju apskritai įmanomas, kad įmanoma suformuoti ieškovei atskirą patekimą į jai priklausančias palėpės patalpas, kad toks namo projekto pakeitimas būtų patvirtintas atitinkamų, statybas kontroliuojančių, institucijų, nepateikė teismui konkretaus atidalijimo projekto. Be to, atsakovai neginčijo aplinkybės, jog praktiškai neįmanomas yra atsakovei priklausančios 2,1 kv.m., atidalijimas natūra.

18. Kaip minėta, ieškovė neturi realių fizinių galimybių naudotis jai priklausančia ginčo turto dalimi, nes atsakovei priklausanti 2,1 kv.m. palėpės dalis nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nėra nustatyta daikto, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, naudojimosi tvarka, apskritai nėra aišku kurioje vietoje palėpėje yra ieškovei priklausanti palėpės dalis. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, galioja rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl teismas negali savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. Todėl byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad yra reali galimybė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra, be neproporcingos žalos daiktui, teismas sprendžia, kad ieškovei priklausančios palėpės dalies atidalinimas natūra byloje negalimas.

19. Galimybės atidalinti turtą jį visą priskiriant vienam subjektui, tuo tarpu kitam iš pastarojo priteisiant piniginę kompensaciją, išimtinumą, subsidiarumą lemia civilinėje teisėje įtvirtintas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) bei CK 4.72 straipsnio 1 dalyje apibrėžta asmens teisė savo nuožiūra disponuoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kartu pabrėžtina, jog nurodytos teisės normos skirtos užtikrinti teisių į nuosavybę apsaugą. Paprastai nuosavybės teisių pažeidimą lemia situacija, kai atsidalijimo reikalaujantis civilinę bylą inicijavęs bendraturtis pageidauja turtą pasilikti sau išmokėdamas kitam bendraturčiui jo dalies vertei lygią kompensaciją. Šiuo atveju situacija priešinga, nes ieškovė pageidauja turtą perleisti atsakovams. Ieškovė aiškiai nurodė, kad ginčo turtas jai nereikalingas, ieškovė neturi nuosavybės teisių į name esančius butus, jos turėtą butą įsigijęs pirkėjas atsisakė pirkti palėpę, todėl ieškovė neturi jokio intereso bei galimybių naudotis palėpe. Tuo tarpu atsakovai turi nuosavybės teises į butus name gyventi bei parengtus projektus ir statybos leidimus palėpės rekonstrukcijai, turi galimybę jį įsirengti. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlytas atidalinimo būdas nepažeistų atsakovų teisių į nuosavybę.

20. Kaip matyti iš šalių procesinės pozicijos, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškovės nurodoma dalijamo turto verte, siejamą su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis vidutinėmis turto rinkos vertėmis, o kartu ir prašomos priteisti kompensacijos dydžio pagrįstumu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog nesant parduotuvės 2019 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties negalima įvertinti tuometinio parduotuvės sandorio kainos ir rinkos vertės santykio, bei negalima atitinkamai išvesti paralelės su pastogės vertės ir kompensacijos santykiu, mano, jog ieškovė gaus naudą bendrasavininkų sąskaita. Pastaroji aplinkybė, vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nesuteikia pagrindo teismui abejoti ieškovės nurodomos kompensacijos sumos 676 Eur pagrįstumu, kadangi kompensacijos suma apskaičiuota vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centras duomenimis, kurie yra pakankamas bei tinkamas įrodymas, nustatant kompensacijos dydį. Minėtas išrašas patvirtina, jog visos negyvenamosios patalpos – palėpės vidutinė rinkos vertė yra 66613 Eur, todėl ieškovei priklausančios kompensacijos dydis yra 676 Eur, kuris yra adekvatus ir protingas bei atitinkantis esamą situaciją.

21. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu atsakovai neįrodė, kad yra nepajėgūs įvykdyti ieškovės pasirinktą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams ieškovei priklausančią 210/20692 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bei priteisti 676 Eur kompensaciją ieškovei iš atsakovų proporcingai už jiems atitenkančias ieškovės patalpos dalis.

22. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas 88 Eur žyminis mokestis bei 1245,43 Eur už advokato pagalbą, viso 1333,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), o valstybės naudai – 153,82 Eur pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovei D. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 210/20692 dalį patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šią dalį atsakovams G. K., L. K., I. L.-D., E. K., J. J., A. V., A. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybei proporcingai turimai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto daliai, t. y. G. K., L. K. 18/20692 dalis, I. L.-D. 59/20692 dalis, E. K. - 48/20692 dalis J. J. - 43/20692 dalis, A. V. - 18/20692 dalis, Klaipėdos miesto savivaldybei - 16/20692 dalis.

Priteisti iš atsakovų G. K., L. K., I. L.- D., E. K., J. J., A. V.. A. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės už jiems atitenkančias ieškovės D. R. 210/20692 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis, priteisiant ieškovei D. R. pinigines kompensacijas - iš G. K., L. K. - 48,39 Eur, I. L.-Daukšienės -189,23 Eur, E. K. - 156,73 Eur, J. J. - 137,80 Eur, A. V. - 57.49 Eur, A. Ž. - 34,75 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės - 51,61 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. K., L. K., I. L. – D., E. K., J. J., A. V.. A. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovės D. R. naudai 1333,43 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. K., L. K., I. L. – D., E. K., J. J., A. V.. A. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės naudai 153,82 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 82 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitus pristatyti teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.