- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-4101-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25337-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., G. I.
- Kategorijos
- 3.4.4.19Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., G. I., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu po motinos B. Š., mirties likusį turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu. Nurodė, kad po motinos mirties likusį turtą, t. y. sodybos statinius prižiūrėjo ir jais rūpinosi. Kitų asmenų pretenduojančių į šį turtą nėra. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad neturi galimybes pateikti kvitų už mokesčius, nes naudojasi vietiniu vandeniu, žemės mokesčio nėra, nes nesutvarkyti dokumentai ir pan.
Atsiliepimas
suinteresuotas asmuo valstybę, atstovaujantis VĮ Turto bankas, atsiliepimu nurodo pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, teismo posėdžio metu atstovui nedalyvaujant.
Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas A. Š. yra B. Š. sūnus. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. Š. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po pareiškėjo motinos mirties liko sodybos statiniai. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad pareiškėjas atvykdavo su sutuoktine į sodybą, ją savo darbu prižiūrėjo remontavo. Paaiškina, kad po vėtros taisė stogą, tvarkė išlūžusius medžius. Kiti asmenys nebuvo atvykę ir jo žiniomis pretenzijų nereiškė. Liudytojo žiniomis tarp brolių ir sesers buvo susitarimas, kad po motinos mirties likusį turtą tvarką pareiškėjas. Paaiškino, kad jis naudojosi sodyba panaudos pagrindu, savininku laikė pareiškėją, su juo derindavo sodybos klausimus.
Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, liudytojo parodymau, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po B. Š. mirties jos sūnus A. Š. perėmė ir pradėjo valdyti mirusiosios turtą, t. y. faktiškai priėmė B. Š. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į B. Š. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo motinos mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nutaria:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.