Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-12-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-49292-235/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
2YT-49292-235/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
R. Č.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. G., rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė B. Č., VMI ir UAB „V. A.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. R. Č. skundu dėl antstolės B. Č. veiksmų nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. iš antstolės gavo pranešimą apie tai, kad 2016 m. spalio 2 d. - 2016 m. spalio 24 d. vykusios pirmosios anksčiau minėto turto varžytynės įvyko. Varžytynėse Nr. 127551 žemės sklypas buvo parduotas už 11 500 Eur. Turtą įsigijo UAB „V. A.“. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės paskirties žemės įsigijimo laikinjo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi juridiniai asmenys, ar kita organizacija (toliau -juridinis asmuo), ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Žemės ūkio ministerija) nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. Pareiškėjo manymu, UAB „V. A.“ neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse ir įsigyti žemės ūkio paskirties sklypo, nes ši bendrovė neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų subjektui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokią išvadą, kaip teigia pareiškėjas, suponuoja ta aplinkybė, jog minėtas juridinis asmuo neužsimina žemės ūkio veikla. Teigė, kad antstolė B. Č. pažeidė teisės normas, reglamentuojančias varžytynių organizavimo tvarką, nes neįsitikusinusi, kad pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, neturėjo teisinio pagrindo skelbti varžytynių įvykusiomis.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas, esantis Morkūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių raj., buvo parduotas už kainą, neįvertinus šiai dienai egzistuojančių svarbių aplinkybių. Atliekant žemės sklypo įvertinimą 2015 m. lapkričio mėnesį, turto vertintojas, nustatydamas žemės sklypo vertę, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip žemės sklypo plotas, paskirtis, buvimo vieta, našumas. Nors šis žemės sklypas buvo areštuotas, tačiau man nebuvo uždrausta vykdyti jame žemės ūkio veiklos. Paaiškino, kad kiekvienais metais šis sklypas yra apsėjamas, tačiau nustatant žemės sklypo vertę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tuo metu jame buvo pasėtos grūdinės kultūros. Teigė, kad nustatant pardavimo iš varžytynių kainą, į šią aplinkybę taipogi nebuvo atsižvelgta. Anot pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 10 d. žemės sklype, esančiame Morkūnų k., Kruonio sen., Kaišiadorių raj., buvo pasėti kviečiai, investicijos į sėją sudaro 1000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant išlaidas sėkloms, trąšoms, atliktiems darbams, o būsimo derliaus vertė yra apie 2000 Eur. Trigė, kad i į žemės sklypo pardavimo iš varžytynių kainą turėtų būti įskaičiuota papildoma 3000 Eur suma. Neįtraukus šios sumos į varžytinių kainą, pareiškėjo nuomone, jo kaip skolininko, teisėti interesai ir lūkesčiai bus pažeisti, o finansinė situacija pabloginta, nes prarasiu įdėtas investicijas ir planuotas pajamas. Skunde nurodė, kad antstolė, nustatydama iš varžytynių parduodamo turto kainą, elgėsi neteisėtai, nes neatsižvelgė į varžytynių dienai buvusią turto vertę,o vadovavosi prieš metus atliktu vertinimu.

Antstolis nurodė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktas numato, jeigu varžytynėse ar skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduota arba varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojui perduodama žemės ūkio paskirties žemė arba juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijos (teisės, pajus), iki turto pardavimo iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba turto perdavimo išieškotojui akto surašymo dienos šiame punkte nurodyti asmenys antstoliui turi pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad šie asmenys atitinka tokio turto įgijėjui keliamus reikalavimus. Iki skundo padavimo aktas dar nebuvo surašytas, todėl pirkėjas UAB „V. A.“ ir nebuvo pateikęs atitinkamų duomenų. Teigė, kad gavus skundą ir apie tai informavus pirkėją, pirkėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad turi teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Šiam pirkėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotas leidimas neprivalomas. Paaiškino, kad parduodamas žemės sklypas buvo įvertintas 2015 m. lapkričio mėnesį, varžytynės paskelbtos 2016 m. rugsėjo mėnesį, t.y. dar nepraėjus metams, nuo turto įvertinimo. Per šį laikotarpį didelių rinkos pokyčių nebuvo, todėl ir turto vertė negalėjo būti ženkliai pakitusi. Nurodė, kad skolininkui asmeniškai 2016 m. liepos 27 d. buvo įteiktas turto arešto aktas su įkainavimu ir pranešimas dėl areštuoto turto varžytynių. Pareiškėjas neteikė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, neteikė jokio prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, neteikė įrodymų, paneigiančių nustatytą turto rinkos vertę (pvz:. kad turto vertė padidėjo), nepateikė jokių paskaičiavimų, eksperto akto, patvirtinančių per metus pakitusią turto kainą. Be to, antstolis nurodė, kad skolininkas žinodamas, kad bus skelbiamos žemės sklypo varžytynės, po pranešimo apie varžytynių skelbimą gavimo žemės sklype pasėjo kviečius. Taip pat pažymėjo, kad pradinė turto pardavimo kaina buvo 8960 Eur, o varžytynėse turtas nupirktas už 11500 Eur, t.y, žemės sklypo kaina pakilo 2540 Eur.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškotojo VMI pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 25531,61 Eur skolos išieškojimo iš R. Č.. Antstolė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. gegužės 3 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Minėtas raginimas skolininkui buvo įteiktas asmeniškai2016 m. gegužės 4 d. Nustatyta, kad antstolė 2016 m. liepos 22 d. skolininko turtui – žemės sklypui adresu Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Morkūnų k., uždėjo turto areštą. Turto arešto aktas skolininkui buvo asmeniškai įteiktas 2016 m. liepos 27 d. Antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie vyksiančias varžytines ir turto kainą skolininkui buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 24 d. Pranešimas apie įvykusias varžytines skolininkui taip pat buvo įteiktas asmeniškai 2016 m. spalio 27 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia teisę UAB „V. A.“ dalyvauti varžytinėse ir sklypo kainą, už kurią jis buvo parduotas varžytinių metu.

Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė žemės sklypo pardavimo kaina varžytinėse buvo 8 960 Eur, o parduota už 11 500 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje.

Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kad UAB „V. A.“ neturi teisės dalyvauti varžytinėse, teismas pastebi, kad iš antstolio 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkyme išdėstytų argumentų ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad iki skundo padavimo aktas dar nebuvo surašytas, todėl pirkėjas UAB „V. A.“ ir nebuvo pateikęs antstoliui atitinkamų duomenų. Antstoliui gavus skundą ir apie tai informavus pirkėją, pirkėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad turi teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Vadinasi pareiškėjo argumentas dėl negalėjimo UAB „V. A.“ dalyvauti varžytinėse yra atmetamas.

Teismas taip pat pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 393 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pasinaudoti turto vertės nustatymo ekspertizės apskundimu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 598 str. numatyta teise pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nors visi procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje jam buvo įteikiami tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją jos neviršydamas, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 443 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

P. R. Č. 2016 m. lapkričio 10 d. skundo dėl antstolės B. Č. veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasA. G.