- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- I-1466-505/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00552-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 52-TE-121 „Dėl vyresniojo policininko V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei grąžinti V. K. į pirmesnį darbą - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas (1 t., b.l.5-8).
Skunde pareiškėjas nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) viršininko 2014-03-14 įsakymu Nr. 52-TE-121 „Dėl vyresniojo policininko V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato (toliau - Varėnos r. PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis V. K. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Tokį sprendimą Alytaus AVPK viršininkas priėmė atsižvelgdamas į Alytaus AVPK 2014-03-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-16, kurioje konstatuojama, kad V. K. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo įsitikinimu tarnybinio patikrinimo metu jo veika nepagrįstai įvertinta kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, o skundžiamas įsakymas priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kuri parengta nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Dėl šių aplinkybių skundžiamas įsakymas naikintinas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 52-IS-16 matyti, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Alytaus AVPK viršininko pavedimu buvo pradėtas 2014-02-28 gavus Alytaus AVPK Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo Ž. Z. tarnybinį pranešimą. Tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-16 parengė Alytaus AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausioji tyrėja S. S., išvadą patvirtino - Alytaus AVPK viršininkas Č. M.. Pareiškėjui 2014-02-28 buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 52-PR3-12, kuriame nurodoma, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Alytaus AVPK Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su to paties būrio patruliu A. B., sustabdę transporto priemonę ir nustatę administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 163² str. požymius, dėl to, kad pažeidimas nustatyta tvarka nebūtų įformintas, iš vairuotojo reikalavo bei priėmė 450 Lt ir 40 pakelių cigarečių „FEST“ kyšį. Pranešime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00208-14, bei tokiais veiksmais galimai sulaužė policijos pareigūno priesaiką ir pažeidė bendruosius policijos pareigūno etikos principus, numatytus Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 ir 4.6 punktuose. Pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui 2014-03-05 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytos veikos yra tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00208-14 ir, tik baigus šį ikiteisminį tyrimą bei teismui priėmus nuosprendį šioje byloje, bus galima konstatuoti ar buvo padaryta nusikalstama veika. Nesant apkaltinamojo nuosprendžio dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nes būtų akivaizdžiai pažeidžiamas vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų - nekaltumo prezumpcijos principas. Pareiškėjas ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00208-14 atliekantiems pareigūnams 2014-04-01 davė išsamius parodymus ir nurodė, kad 2014-02-27 dirbdamas policijos patrulių ekipaže kartu su Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu A. B., apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį PEUGEOT su angliškais valstybiniais registracijos numeriais. Patikrinus automobilį jo salone buvo rasta cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Su minėto automobilio vairuotoju didžiąja dalimi bendravo A.B. Pareiškėjas nereikalavo ir nepriėmė iš sustabdyto automobilio vairuotojo jokio kyšio (nei pinigų, nei cigarečių) ir nematė kai A. B. paėmė pinigus ir cigaretes. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00208-14. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2014-02-28, t. y. tą pačią dieną kai pareiškėjui baudžiamojoje byloje 52-1-00208-14 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas, o baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 52-IS-16 matyti, kad ji grindžiama išimtinai nebaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00208-14 medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiami tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei pateikiamas šių duomenų subjektyvus vertinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami ir vertinami jokie kiti duomenys (nesantys ikiteisminio tyrimo byloje). LR Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą“. LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 10 punkte nurodyta, kad „gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos aprašo reikalavimų“. Tos pačios Tvarkos aprašo 11 punktas numato, kad „tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos aprašo reikalavimų“. Tarnybinio patikrinimo objektas buvo tapatus (identiškas) ikiteisminio tyrimo metu tiriamoms aplinkybėms - buvo nustatinėjama ar pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, t. y. ar reikalavo ir priėmė kyšį. Kad tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriamos ir vertinamos tos pačios aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00208-14 byloje, akivaizdžiai parodo pareiškėjui 2014-02-28 įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 52-PR3-12 formuluotė, kurioje nurodoma, kad tokiais veiksmais jis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veikoje buvo akivaizdūs savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas, turėdamas informaciją, kad dėl pareiškėjo veiksmų Alytaus AVPK Imuniteto poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas, privalėjo sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Tarnybinis patikrinimas galėjo būti tęsiamas tik kompetentingai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą, t. y. nutraukus arba baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00208-14 ir bylą išnagrinėjus teisme. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo veikoje akivaizdžius savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, ir nesilaikė aukščiau paminėtų LR Vidaus tarnybos statuto bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatų. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu inter alia numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Būtinybę vadovautis nurodyta LR administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-736/2004). Aptariamu atveju akivaizdu, kad objektyvus visų aplinkybių įvertinimas įmanomas pirmiausiai pareiškėjo veiksmus įvertinus baudžiamosios teisės aspektu ir tik po to gali būti sprendžiamas jo tarnybinės atsakomybės klausimas. Tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas (tęsiamas), kol kompetentinga institucija nepriims sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00208-14 ir neištirs visų aplinkybių. Nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo duomenys tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinami ir jais grindžiamas pareiškėjo kaltumas padarius tarnybinį nusižengimą, nors baudžiamoji byla teisme dar nebuvo išnagrinėta, o ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nėra laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Nesant teismo sprendimo nėra įvertintas ir šių duomenų patikimumas, nes parodymus davę asmenys neretai pakeičia savo parodymus. Tarnybinis patikrinimas dėl Alytaus AVPK Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio V. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas pažeidžiant LR Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostatas bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 10 bei 11 punktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-16, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo V. K. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l.23-27).
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė bei atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014-02-28 Alytaus AVPK viršininko Č. M. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, dėl to, kad 2014-02-27 apie 20.55 val., ties (duomenys neskelbtini), Alytaus AVPK Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis A. B. kartu su to paties būrio patruliu V. K., sustabdę transporto priemonę ir nustatę administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje (Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką), dėl to, kad pažeidimas būtų nustatyta tvarka neįformintas, iš vairuotojo reikalavo bei priėmė 450 Lt ir 40 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kyšį. Dėl tokių nusikalstamų A. B. ir V. K. veiksmų Alytaus AVPK Imuniteto poskyryje pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 52-1-00208-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 225 straipsnio 2 dalyje. 2014-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimis abu pareigūnai nušalinti nuo užimamų pareigų dviem mėnesiams nuo 2014-02-28 iki 2014-04-28. 2014-02-28 V. K. buvo surašytas pranešimas Nr. 52-PR3-12 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame jam buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Alytaus AVPK Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su to paties būrio patruliu A. B., 2014-02-27, apie 20.55 val., ties (duomenys neskelbtini), kartu su A. B., sustabdę transporto priemonę ir nustatę administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje (Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką), dėl to, kad pažeidimas būtų nustatyta tvarka neįformintas, iš vairuotojo reikalavo bei priėmė 450 Lt ir 40 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kyšį. Tokiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas) ir tuo pačiu tokiais savo neteisėtais veiksmais sulaužė policijos pareigūno priesaiką, veikė priešingai policijos uždaviniams ir interesams, nesielgė kaip doras, sąžiningai savo pareigas einantis pareigūnas, nesaugojo savo profesinės garbės, gero vardo, tuo pažeidė bendruosius policijos pareigūnams keliamus etikos principus, numatytus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 ir 4.6 punktuose. Pats galimai atlikdamas neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo V. K. profesinė pareiga, savo veiksmais ir elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą. Su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą V. K. susipažino, jam buvo išaiškintos jo teisės tarnybinio patikrinimo metu, pateikti turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą, tačiau V. K. pranešime pasirašyti atsisakė ir tai patvirtinta tikrintojų - Alytaus aps. VPK vidaus tyrimų grupės vyriausiosios tyrėjos S. S., Imuniteto poskyrio viršininko V. O., vyriausiojo tyrėjo Ž. Z. ir vyresniojo tyrėjo D. P. parašais. Tikrinamam pareigūnui pranešime buvo nurodyta pateikti paaiškinimą iki 2014-03-07. Pateiktame paaiškinime pats pareigūnas V. K. patvirtino, kad su 2014-02-28 įteiktu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo susipažino. Taip pat paaiškino, kad pranešime nurodytos jam inkriminuojamos veikos yra tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir tik baigus ikiteisminį tyrimą ir teismui priėmus sprendimą bus galima konstatuoti ar buvo padaryta nusikalstama veika. Nesant apkaltinamojo nuosprendžio, pareigūno teigimu, nėra pagrindo teigti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nes taip būtų pažeidžiamas vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų - nekaltumo prezumpcijos principas. Laikantis šio principo asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Ši nuostata įtvirtinta LR Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad „asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Pareiškėjas teigia, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) (toliau - Aprašas), nuostatos dėl ko buvo padarytos nepagrįstos bei neteisingos išvados. Pareiškėjo nuomone, atlikto tarnybinio patikrinimo metu V. K. veiksmuose buvo nepagrįstai konstatuoti akivaizdūs savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai ir nesilaikyta Aprašo nuostatų, dėl to, kad nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas, nes tarnybinio patikrinimo objektas buvo tapatus (identiškas) ikiteisminio tyrimo metu tiriamoms aplinkybėms, nes tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriamos ir vertinamos tos pačios aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. V. K. tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, o nustatęs teisės pažeidimą, turėdamas pareigą jį įforminti, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo būtų nubaustas, pažeidimo nustatyta tvarka neįformino ir už tai gavo atlygį. Šiais veiksmais jis parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimą, pagrindžiant tiriamo pareigūno tarnybinę veiklą kvalifikuojančias aplinkybes bei šių duomenų vertinimą, pareiškėjas nepagrįstai vertina kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinama, ar pareiškėjas yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo poelgis buvo vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ne BK 225 straipsnio, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme. Tokiam pareiškėjo V. K. veiksmų kvalifikavimui, neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo baigtis bei tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė (ar nepadarė) nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo atliktus veiksmus vertinti kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, nepriklausomai nuo šių veiksmų kvalifikavimo baudžiamosios teisės prasme. Aprašo 10 bei 11 punktai nenumato, jog nustatymas, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, yra besąlyginis pagrindas sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Pareiškėjo V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą - objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje ir neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-526/2013). Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014-03-04 Alytaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-121 atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statutas apibrėžia, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Statuto 25 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. V. K., būdamas policijos pareigūnu ir turėdamas pareigą būti pavyzdžiu kitiems asmenims, nesiimdamas priemonių nustatytam teisės pažeidimui įforminti, neprisidėjo prie policijos pareigūnų autoriteto stiprinimo bei policijos pareigūnų atsakomybės jausmo puoselėjimo. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su teisėtais visuomenės lūkesčiais, kuri tikisi iš policijos pareigūnų nepriekaištingo elgesio ir pavyzdingos reputacijos. Aptariamu atveju V. K. veiksmai, laikytini tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai priešingais policijos įstaigos tikslams bei uždaviniams, žeminančiais pareigūno bei įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, garbę ir orumą. Apie pareiškėjo priešingą teisei elgesį tarnybos metu buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, todėl pažeidimo sukeltų pasekmių - vidaus tarnybos sistemos autoriteto sumenkinimo, pasitikėjimo policija griovimo, jos kompromitavimo - mastas yra didelis. Šis atleidimo pagrindas vertintinas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Esminiu elementu, suponuojančiu atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. LVAT taip pat yra pasisakęs, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Taigi aptariamu atveju pareiškėjo V. K. priešingas teisei elgesys akivaizdžiai kertasi tiek su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tiek su visuomenės lūkesčiais, kad pareigūnai veiks teisėtai, užtikrins Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliamų uždavinių įgyvendinimą. Esant tokioms aplinkybėms V. K. akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, dėl ko buvo pagrindas jį atleisti iš vidaus tarnybos ir tai reiškia, jog aptariamu atveju nebuvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis iš vidaus tarnybos atleistas nepagrįstai ir tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai, nenustačius faktinių aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-03-14 įsakymo Nr. 52-TE-121, kuriuo pareiškėjas vyresnysis policininkas V. K. atleistas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jei savo paelgiu pažemino pareigūno vardą) (1 t., b.l. 9).
Bylos duomenys patvirtina, jog byloje ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2014-03-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-16 (1 t., b. l. 31-40). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas, 2014-02-27 apie 20.55 val. ties (duomenys neskelbtini), kartu su A. B. sustabdę transporto priemonę ir nustatę administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 163² straipsnyje (Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką), dėl to, kad pažeidimas būtų nustatyta tvarka neįformintas, iš vairuotojo reikalavo bei priėmė 450 Lt ir 40 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kyšį. Tokiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (Kyšininkavimas) ir tuo pačiu tokiais savo neteisėtais veiksmais sulaužė policijos pareigūno priesaiką, veikė priešingai policijos uždaviniams ir interesams, nesielgė kaip doras, sąžiningai savo pareigas einantis pareigūnas, nesaugojo savo profesinės garbės, gero vardo, tuo pažeidė bendruosius policijos pareigūnams keliamus etikos principus, numatytus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 ir 4.6 punktuose. Pats galimai atlikdamas neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo V. K. profesinė pareiga, savo veiksmais ir elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą (1 t., b.l. 31-155). Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00208-14 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 86-87, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-264-478/2014) bei 2014-02-28 pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2014-03-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-16 konstatuota, kad pareiškėjas tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau už neteisėtą neveikimą priėmė piniginį atlygį ir 4 blokus kontrabandinių cigarečių (1 t., b.l. 31-40). Informacija apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse internete – www.15min.lt, www.bns.lt bei kitose informavimo priemonėse (1 t., b. l. 77-81).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokie V. K. veiksmai įvertinti kaip Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347, 3 ir 4.6 punktų, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimais.
Vertinant administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas pažymi, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/08, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos veiklos įstatymo (toliau – PVĮ) 5 straipsnio nuostatos numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas, tyrimas ir t.t. PVĮ 21 straipsnyje iš esmės numatytos policijos pareigūnų imperatyvios pareigos, be kita ko, nustatančios pareigą policijos pareigūnui gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, o PVĮ 22 straipsnis numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-07-20 įsakymu Nr. 52-V-160, (toliau- Aprašymas) 4 punktas nustato, jog patrulio pareigybė reikalinga žmogaus teisių ir laisvių apsaugai, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumui užtikrinti, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai vykdyti aptarnaujamoje teritorijoje, o Aprašymo 7.5 punktas numato, kad patrulis išaiškina, tiria Kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus bei įstatymų numatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas bei skiria administracines nuobaudas, taiko kitas įstatymų numatytas priemones (1 t., b.l. 62,63). 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtintose Etikos kodekso normose taip pat įtvirtinti ypatingi (užaukštinti) reikalavimai policijos pareigūnui. Etikos kodekso 3 punktas numato, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo; 4.6 punktas įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo.
Sistemiškai vertinant aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio keliami uždaviniai. Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo. Byloje esančios medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu, siekdamas turtinės naudos sau, reikalavo bei priėmė 450 Lt ir 40 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kyšį ir neįvykdė Aprašymo 7.5 punkte numatytų funkcijų (1 t., b.l. 31-40). Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. taip pat patvirtino minėtą aplinkybę, nurodydamas, jog pirmas prie sustabdyto automobilio priėjo V. K., o sprendimą priimti atlygį ir neforminti pažeidimo priėmė abu pareigūnas, pasiimdami abu po du blokus cigarečių. Tokie pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su aukščiau paminėtu jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, jog pareiškėjas yra supažindintas pasirašytinai su veiksmais, kurių privalo imtis kyšio davimo atveju (1 t., b. l. 73-74).
Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Statuto 2 straipsnio 7 dalyje Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 4.3 punkte. Šiame punkte pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005, Nr. A-7-247/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A-438-423/2009 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, daro išvadą, jog vidaus tarnybos sistemos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus. Todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Taip pat teismas pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad pareiškėjo atžvilgiu nebaigtas ikiteisminis tyrimas nereiškia ir jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų ( LVAT 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Be to pažymėtina, kad santykius, susijusius akcizinių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumais, reglamentuoja LR akcizų įstatymas, taip pat LR tabako kontrolės įstatymas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Pareiškėjas, kaip pareigūnas, privalėjo suvokti, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, yra teisės pažeidimas, tačiau jis ne tik kad neužkirto kelio pažeidimui, bet pats savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, leisdamas tęsti neteisėtą veiką ir už tai gaudamas asmeninę naudą - atlygį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma, kaip ir buvo minėta anksčiau, už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-526/2013). Taigi pareiškėjo skundo argumentai, jog tarnybinis patikrinimas dėl Alytaus AVPK Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio V. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas pažeidžiant LR Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostatas bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 10 bei 11 punktų reikalavimus yra nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).
Teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą nėra (LVAT 2014-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-122/2014). Taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas dėl aukščiau nurodytų teisinių argumentų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Į 2014 m. gruodžio 8 d. 10⁰⁰ val. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas A. B., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarta išmokėti iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui A. B. 80,98 Lt, išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje (2 t., b.l.21).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai liudytojui išmokėta suma 23 Eur (80,98 Lt) priteistina į teismo specialią sąskaitą iš V. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 7 d., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris LT837044060003282442) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.