- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- I-1776-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00789-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 36 500 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde, 2017 m. gegužės 29 d. prašyme ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašyme (b. l. 5-15, 23, 40; toliau – ir skundas) nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Iš Kauno apygardos teismo, apmokėjęs jam pateiktą sąskaitą, 2017 m. kovo 17 d. gavo baudžiamosios bylos medžiagą elektroniniu formatu ir tą pačią dieną Kybartų pataisos namų direktoriui pateikė prašymą leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą, tačiau 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 7/1-638 buvo atsisakyta jo prašymą tenkinti, motyvuojant tuo, kad tokie leidimai jau buvo išduoti, todėl susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga galėjo anksčiau. Pastebėjo, kad paskutinio leidimo galiojimo terminas baigėsi 2017 m. kovo 15 d., todėl toks atsakymas (administracinis aktas) yra niekinis, neteisėtas ir yra viena iš sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Išreiškė nuomonę, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 34.8 punktas nustato Kybartų pataisos namų direktoriui (pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas) pareigą suteikti jam leidimą naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą, o šios pareigos nevykdymas yra neteisėta veika Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Kėlė abejones dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 28, 30 ir 31 punktų legitimiškumo. Jo nuomone, tikroji priežastis, dėl kurios jo teisė naudotis asmenine nuosavybe (kompiuteriu) buvo neteisėtai apribota buvo ta, kad jis kompiuteriu rašo skundus teismams ir kitoms institucijoms, domisi teisės aktais, teismų sprendimais, konsultuoja kitus nuteistuosius pažeistų teisių gynimo klausimais, todėl jo teisių pažeidimas turi ir LR Konstitucijos 33 straipsnio (draudimo persekioti už kritiką) pažeidimo požymių. Patirtą turtinę žalą jis vertina 100 Eur suma per parą, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 6 d. Pažeidus fundamentalią žmogaus teisę – LR Konstitucijos 18, 23 straipsniuose įtvirtintą prigimtinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, LR Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą absoliutų draudimą persekioti pilietį už kritiką, neturtinę žalą prašo vertinti 10 000 Eur suma. Prašė išreikalauti iš Kauno apygardos teismo įrodymus, kuriais bus grindžiamas Kybartų pataisos namų teiginių melagingumas.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas – Kybartų pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Kybartų PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) nurodė, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nuteistiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą, tačiau teisės aktai tokios imperatyvios pareigos nenustato, todėl įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė ir sprendimą jis gali priimti atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas naudotis kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą buvo pratęstas šešis kartus (bendras terminas du metai ir vienas mėnesis), todėl buvo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga kompiuterinėje laikmenoje. Pažymėjo, kad nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir įstatymų nustatytus apribojimus. Nei Kybartų PN Psichologinė grupė, nei Sveikatos priežiūros tarnyba nėra nustačiusi su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ar sveikatos pablogėjimų. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo remiasi samprotavimais ir prielaidomis, Kybartų PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, turtinę ir neturtinę žalą, kurią nurodo patyręs atsakovui neleidus jam 8 valandas per parą naudotis asmeniniu kompiuteriu.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. 2017 m. kovo 17 d. prašymu (b. l. 38) jis kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas išduoti leidimą naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per dieną 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje yra paskelbtas 2016 m. lapkričio 8 d. ir jis yra gavęs bylos medžiagą elektroniniu formatu (CD laikmenoje). Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 7/1-638 (b. l. 16) pareiškėjas buvo informuotas, jog prašymas netenkintas, nurodyta, kad leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą jam jau buvo pratęstas 6 kartus (bendras terminas 2 metai ir 1 mėnesis), todėl toks terminas buvo pakankamas susipažinti su bylos medžiaga elektroninėje laikmenoje. Minėtame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, tačiau byloje nėra duomenų, kad, nesutikdamas su atsakymu, pareiškėjas jį ginčijo.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtintas leidimas nuteistiesiems (išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius), naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 96 str. 2 d.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorius, vykdydamas minėtą BVK 96 straipsnio 2 dalies nuostatą, 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio VI skyriuje nustatyti bendrieji elektros prietaisų naudojimo reikalavimai, o VII skyriuje reglamentuojama naudojimosi kompiuteriais tvarka.
Aprašo 30 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), kuri privalo griežtai reglamentuoti nuteistųjų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką (BVK 117 str. 1 d.). Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu (BVK 117 str. 2 d.). Apraše numatyti naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai, kompiuterių saugojimo tvarka (Aprašo 32 p.), reglamentuojama, kad nuteistųjų ir suimtųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas (Aprašo 33 p.). Aprašo 34 punkte nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Pagal vieną iš kriterijų (Aprašo 34.8 p.) laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, jei jie yra baudžiamojo proceso dalyviai, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas. Tokiu atveju gali būti leidžiama kompiuteriu naudotis iki 8 valandų per parą.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti, o šią teisę įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai pataisos įstaigų administracijai suteikia diskreciją nustatyti ilgesnį nei numato bendroji taisyklė (ne ilgiau kaip 3 val. per parą) naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, jei lengvosios ar paprastosios grupės laikymo sąlygų nuteistasis to prašo ir jis realiai atitinka kurį nors Aprašo 34 punkte nurodytų kriterijų. Be to, pagal minėtas teisės normas, nuteistųjų elgesys visą parą laike yra privalomai reglamentuojamas (dienotvarkėje), nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir Bausmių vykdymo įstatymu nustatytas pareigas su apribojimais, todėl teismui nekyla abejonių dėl nuteistųjų teisės naudotis kompiuteriu iki trijų valandų per parą apribojimo teisėtumo. Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo persekiojamas už kritiką, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas jo prigimtines teises ar laisves, todėl skundo motyvai dėl LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio ir 23 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje (adm. b. Nr. A146-309/2013) ir 2016 m. kovo 10 d. sprendime (adm. b. Nr. I-9-261/2016) pateikti išaiškinimai. Teismas, analizuodamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Apraše įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų asmenų naudojimosi kompiuteriais suteikimo tvarką bei sąlygas, be kita ko, pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą teikė prašymus dėl leidimo naudotis kompiuteriu iki 8 valandų per parą. 2014 m. gruodžio 23 d. prašyme (b. l. 27) nurodė, kad jam yra įteikta baudžiamosios bylos Nr. 20-2-0083-11 medžiaga elektroniniu formatu, 2015 m. gegužės 12 d. prašyme (b. l. 29) nurodė, kad gavo iš teismo papildomus dokumentus elektroniniu formatu, 2015 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 31) ir 2016 m. sausio 7 d. (b. l. 33) prašymuose nurodė, kad kriterijų 1.8 punkte numatyta aplinkybė nėra išnykusi, 2016 m. balandžio 27 d. prašyme (b. l. 35) nurodė, kad yra gavęs medžiagos baudžiamojoje byloje kopijas elektroniniu formatu, 2016 m. rugsėjo 1 d. prašyme (b. l. 37) nurodė aplinkybę, kad mokosi profesinėje mokykloje, vėliau šio savo prašymo pareiškėjas atsisakė. Kitais atvejais prašymai buvo tenkinti, pareiškėjas skunde nurodo, kad paskutiniojo leidimo galiojimo terminas baigėsi 2017 m. kovo 15 d.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-175/2016 buvo gautas pareiškėjo A. G. prašymas atsiųsti posėdžio garso įrašą ir toks įrašas CD laikmenoje jam buvo išsiųstas 2017 m. kovo 14 d. Įvertinus tai, kad paskutiniojo leidimo naudotis kompiuteriu 8 valandas per parą galiojimo terminas baigėsi kovo 15 d., tačiau teisė naudotis kompiuteriu nėra atimta (jis turi teisę naudotis kompiuteriu 3 valandas per parą dienotvarkėje nustatytu metu). 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdis, su kurio garso įrašu pareiškėjas ketina susipažinti, Kauno apygardos teisme truko 45 minutes. Akivaizdu, kad pareiškėjui, turinčiam teisę naudotis kompiuteriu 3 valandas per parą yra laisvai įmanoma susipažinti ir su 45 min. garso įrašu, ne su prieš tai siųstomis elektroninėmis bylos medžiagos kopijomis, jis laisvai galėjo susipažinti ir jas analizuoti, turėdamas teisę 8 valandas per parą naudotis kompiuteriu, atsakovo teigimu, du metus ir vieną mėnesį. Todėl laikytina, kad atsakovas pasinaudodamas jam teisės aktais suteikta diskrecijos teise ir neišduodamas pareiškėjui leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei tris valandas per parą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Pastebėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 20-21) pareiškėjui buvo išaiškinta teisė pateikti prašomos priteisti turtinės žalos dydį patvirtinančius įrodymus arba nurodyti tokių įrodymų buvimo vietą, pasiūlyta nurodyti kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau pareiškėjas jam suteikta teise nepasinaudojo, nepatikslino skundo aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra ir paties turtinės bei neturtinės žalos pasireiškimo fakto.
Teismui nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos pasireiškimo fakto konstatavimui), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas prašė išreikalauti įrodymus (b. l. 40), kuriais bus grindžiamas atsakovo teiginių melagingumas, tačiau konkrečių atsakovo galimai melagingų teiginių neįvardijo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tiek pateikiant, tiek renkant įrodymus, be kita ko, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo reikalavimų. Ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai. Kadangi įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes, pareiškėjas prašyme (b. l. 40) tokių aplinkybių nekonkretizavo, teismas su jo nurodyta baudžiamąja byla Nr. 1A-11-175/2016 susipažino Liteko sistemoje, todėl prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkintinas, kaip neturintis reikšmės sprendimo priėmimui.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.