Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas H. M. skundas dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo H. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124⁵ straipsnyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 110 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Audrius Braslauskas 2012 m. sausio 2 d. H. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-5 už tai, kad 2011-09-02, apie 14.48 val., VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolieriui Sauliui Vintilui ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, aptikus automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas H. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjus vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo. Tuo buvo pažeistas Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1 punktas, kuris numato, jog automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliui statyti; 13.4 punktas, kuris numato, jog bilieto ar leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris); jei mokama mobiliuoju ryšiu ar įsigyjamas leidimas – mėnesio abonementas, šioms paslaugoms skirti lipdukai su brūkšniniu kodu turi būti užklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Leidimo kopija negalioja. Šie H. M. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ str.

Skundžiama 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino H. M. skundo dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo jam pagal ATPK 124⁵ str. buvo paskirta administracinė nuobauda – 110 Lt bauda, panaikinimo.

Dėl pažeidimo padarymo ir proporcingumo principo

Nesutikdamas su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais argumentais apeliantas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų „Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų“ 16 p., skirtingai nei nurodė teismas, nėra teismo nurodytos nuostatos, jog: „...už šiose nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų“, todėl apeliantui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas tokias nuostatas nurodė skundžiamoje nutartyje. Tik ATPK 124⁵ str. nustato, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 80 Lt iki 140 Lt.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės teorijoje administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konsti­tucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-827/2007, Nr.N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. 259-03 išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į baudžiamąjį administracinių teisės pažeidimų teisenos pobūdį bei į tai, kad už ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama 140 Lt bauda, viršijanti minimalią kriminalinę bausmę (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 47 straipsnio 2 dalį minimali bauda lygi vienam MGL, t. y. 130 Lt), asmeniui, traukiamam atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį, turėtų būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje.

Nors ATPK nenumato mažareikšmiškumo instituto, tačiau šis institutas žinomas baudžiamojoje teisėje, t. y. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apelianto nuomone, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turėtų būti atsižvelgiama ir į aplinkybes, patvirtinančias asmens atliktos veikos mažareikšmiškumą.

Pagal BK 37 straipsnį, vertinant, ar atlikta veika yra mažareikšmė, turi būti atsižvelgiama į žalos dydį, pažeidimo dalyką, kitus pažeidimo ypatumus. H. M. nurodo, kad šiuo atveju jokia materialinė žala nebuvo padaryta, kadangi nepriklausomai nuo to, ar leidimas buvo paliktas po automobilio priekiniu stiklu, šis leidimas jam buvo išduotas, todėl jis nebuvo neteisėtai užėmęs mokamos automobilio stovėjimo vietos.

ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo dalykas yra vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tačiau tiek Komisija, tiek teismas prie šio administracinio teisės pažeidimo dalyko priskyrė ir leidimo naudojimo tvarką. Toks ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo dalyko traktavimas ginčytinas, tačiau net ir sutinkant su tuo, leidimų statyti automobilį naudojimo tvarka nėra visuomenei ypač reikšminga vertybė, be to, ši tvarka buvo pažeista nežymiai ir netyčia. Taigi, apelianto nuomone, atsižvelgiant ir į pažeidimo dalyko ypatumus, jo veiksmai akivaizdžiai priskirtini prie mažareikšmių.

Dėl pažeidimą užfiksavusio asmens veiksmų

Nuosekliai laikantis Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei teismo pozicijos, išeitų, kad jokie papildomi patikrinimai – nei SMS duomenų bazėje, nei leidimų išdavimo bazėje – neturi būti atliekami, ir pažeidimas turi būti fiksuojamas nustačius, jog transporto priemonėje nėra bilieto, leidimo ar lipduko, patvirtinančio naudojimąsi elektronine apmokėjimo sistema. Tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius papildomą patikrinimą atliko net ir nesant lipduko, patvirtinančio naudojimąsi elektronine apmokėjimo sistema, taigi Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotas asmuo savo veiksmais patvirtino, jog praktikoje teismo ir Institucijos, surašiusios protokolą, pozicija neįgyvendinama, nes akivaizdu, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius neketino fiksuoti pažeidimo, jei patikrinus SMS duomenų bazę būtų nustatyta, jog už automobilio stovėjimą apmokėta, priešingu atveju nebūtų buvę tikslo šį patikrinimą atlikti. Taigi akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotas asmuo savo nuožiūra atlieka SMS duomenų bazės patikrinimus, todėl elektronine apmokėjimo sistema besinaudojantiems asmenims nepagrįstai taikomos palankesnės sąlygos nei leidimus statyti automobilį turintiems asmenims, t. y. asmuo, sumokėjęs už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu (SMS), net ir nepalikęs naudojimosi šia paslauga patvirtinančio leidimo, nebūtų baudžiamas. Akivaizdu, jog tai prieštarauja teisingumo principui, todėl, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju jis taipogi neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Dėl kaltinimo apimties

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N 12-344/2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 88–92 psl.). Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. 259/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 64–67 psl.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kaltinimo įrodymai turi būti pakankamai tvirti (2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-456/2007).

Apelianto nuomone, jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sankcijoje numatytas baudos dydis sudaro pagrindą jam taikyti tokias pačias garantijas, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į šias BPK ir ATPK nuostatas ir teismų praktiką, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nagrinėjama remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu. H. M. nurodo, jog jam surašytame Protokole nurodyta, kad: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 259¹ ir 260 straipsniais, surašiau šį protokolą apie tai, kad 2011-09-02 apie 14:48. ties S. (duomenys neskelbtini) VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius Saulius Vintilas aptiko automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas H. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį vizualiai ir patikrinus SMS mokėjimo duomenų bazėje, nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo.“ Nors Protokole buvo nurodyti Nuostatų 13.1 p. ir 13.4 p. pažeidimai, tačiau faktinis kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu pagrindas yra tai, kad, pasak protokolą surašiusio pareigūno, nustatyta tvarka nebuvo sumokėta už automobilio stovėjimą, nors, apelianto teigimu, jis, turėdamas galiojantį leidimą, už kurio išdavimą buvo sumokėta rinkliava už 2011 metus, jis įvykdė pareigą sumokėti už automobilio stovėjimą geltonojoje zonoje šalia savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000-09-22 konsultaciją Nr. 4-93 (paskelbta 2001-08-14 leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. l) „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo“, kurioje atsakant į klausimą „Kokia yra procesinio dokumento – administracinio teisės pažeidimo protokolo – reikšmė?“, pateikta ši konsultacija: „LR ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. LR ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, LR ATPK straipsnis, dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus [objektą, subjektą, objektinę ir subjektinę puses].

Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (LR ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (LR ATPK 256 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys į LR ATPK 284 str. 2 d., kurioje numatyta organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į LR ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidime esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant LR ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Ši norma leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu.“

Nagrinėjant bylą Komisijoje buvo vartojami tokie argumentai, kaip „visi moka, ir jis sumokės“, „jei jam neskirsim baudos, ką darysim su kitais“, nes vienas iš Komisijos narių, atsižvelgdamas į jo – H. M. – argumentus, siūlė nuobaudos neskirti, o nagrinėjimą nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šių skundo motyvų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

H. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį už tai, kad pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje renkama vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintais Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatais (toliau Nuostatai). Šių nuostatų 13.1 punktas numato, kad automobilių valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Tų pačių nuostatų 13.4. punktas numato, kad bilieto ar leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris); jei mokama mobiliuoju ryšiu ar įsigyjamas leidimas – mėnesio abonementas, šioms paslaugoms skirti lipdukai su brūkšniniu kodu turi būti užklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Leidimo kopija negalioja.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtinto Leidimų automobilių valdytojams (vairuotojams) naudotis nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste išdavimo, pakeitimo, naudojimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau Tvarkos aprašas) 23 punktas numato, kad leidimo originalas turi būti padėtas automobilyje po priekiniu stiklu (leidimas – mėnesio abonementas – priklijuotas ant automobilio priekinio stiklo), salono viduje, iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje nurodomi automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris). Leidimo kopija negalioja.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta, t. y. administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad H. M. pažeidimo nustatyto metu – 2011-09-02 – turėjo 2011-01-20 išduotą gyventojo leidimą Nr. G-G117/11 naudotis geltonosios zonos (centrinės miesto dalies) mokama vieta automobiliui, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), tačiau šio leidimo originalo, kaip to reikalauja Nuostatų 13.4 punktas ir Tvarkos aprašo 23 punktas, nepaliko automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje, todėl pažeidė Nuostatų ir Tvarkos aprašo minėtų punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Nors H. M. apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tokiais savo veiksmais jis nepasikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, kadangi jis, turėdamas galiojantį leidimą, laikė savo transporto priemonę toje vietoje, kurioje jam išduotas leidimas tai leidžia daryti, tačiau, kaip minėta, asmens kaltei pagal ATPK 124⁵ straipsnį konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje.

H. M. neginčija pažeidimo nustatymo metu nepalikęs leidimo naudotis geltonosios zonos (centrinės miesto dalies) mokama vieta automobiliui, adresu (duomenys neskelbtini), originalo automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje, tačiau teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios – vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, ir tokiais savo veiksmais jis nepasikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, kadangi jis, turėdamas galiojantį leidimą, laikė savo transporto priemonę toje vietoje, kurioje jam išduotas leidimas tai leidžia daryti. Su tokiais apelianto skundo argumentais sutikti negalima. Kaip minėta, asmens kaltei pagal ATPK 124⁵ straipsnį konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, t. y. ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje. Pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, apeliantas H. M. yra profesionalus teisininkas, kuriam išsiimant leidimą automobiliui statyti Nuostatų reikalavimai turėjo būti žinomi bei suprantami. Tačiau H. M., žinodamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nepadėjo leidimo naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti originalo po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris), kaip to reikalauja Nuostatų 13.4 punktas bei Tvarkos aprašo 23 punktas, todėl nepagrįstai tvirtina, kad, turėdamas galiojantį leidimą, tačiau nepadėdamas jo automobilyje, kaip to reikalauja Nuostatų 13.4 punktas, jokio pažeidimo nepadarė. Tai, kad H. M. pamiršo padėti įsigytą leidimą automobilyje, nešalina pastarojo atsakomybės pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nes, kaip minėta, šis pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, t. y. kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo atveju materiali žala nėra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, todėl H. M. be pagrindo apeliuoja į tai, jog jis, nustatyta tvarka automobilyje nepadėjęs įsigyto leidimo statyti automobilį originalo, jokios žalos nepadarė, kadangi šiuo atveju pažeidimo padarymo faktui konstatuoti pakako Nuostatų 13.4 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų pažeidimo. Kaip minėta, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad leidimo naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti originalas po automobilio priekiniu stiklu, kaip to reikalauja Nuostatų 13.4 punktas bei Tvarkos aprašo 23 punktas, patikrinimo metu padėtas nebuvo (šio fakto neneigė ir pats pažeidėjas), o vėliau, nagrinėjant administracinę bylą, paaiškėjęs faktas, kad toks leidimas pažeidėjui buvo išduotas, nepalikus šio dokumento automobilyje gerai matomoje vietoje, nepašalina pažeidėjo atsakomybės, kadangi įsigyto leidimo naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti originalo palikimas automobilyje gerai matomoje vietoje yra neatsiejami reikalavimai, kurių privalo laikytis vairuotojas. Nagrinėjamu atveju H. M., žinodamas, kad įsigytą leidimą naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti originalą, remiantis Nuostatų 13.4 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimais, būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris), to nepadarė, nors būdamas atsakingas ir rūpestingas pilietis privalėjo numatyti, kad dėl to jam gali kilti neigiami padariniai, tačiau tokiais savo veiksmais lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad H. M., nors ir turėjo leidimą naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti, tačiau šio leidimo originalo nepalikęs po automobilio priekiniu stiklu, pažeidė Nuostatų 13.1 punkto reikalavimą bei Tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimus, dėl to jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ straipsnį.

H. M. be pagrindo apeliuoja ir į tai, jog kontrolierius patikrino SMS duomenų bazę, ar nebuvo įsigytas bilietas stovėjimui, tačiau nepatikrino duomenų, ar nėra įsigytas gyventojo leidimas, nes Nuostatai neįpareigoja kontrolierių tikrinti šiuos duomenis. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, net ir nustačius, kad H. M. buvo išduotas gyventojo leidimas naudotis geltonosios zonos (centrinės miesto dalies) mokama vieta automobiliui, adresu (duomenys neskelbtini), faktas, kad leidimo originalas, kaip reikalauja Nuostatų 13.4 punktas ir Tvarkos aprašo 23 punktas, nebuvo paliktas automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje, nepaneigtų apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, nes, kaip minėta, asmens kaltei padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka.

Dėl apelianto skundo argumento, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti Nuostatų 13.1 ir 13.4 punktų pažeidimai, tačiau, nagrinėjant bylą Komisijoje, jos nariai sprendė klausimą dėl atsakomybės dėl nuostatų 13.4 punkto pažeidimo (dėl leidimo nepadėjimo matomoje vietoje), todėl administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pagal kitą kaltinimą, nei nurodyta protokole, pažymėtina, jog, remiantis ATPK 260² straipsniu, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant asmeniui, įtariamam administracinio teisės pažeidimo padarymu, bei remiantis kontrolieriaus pateiktais įrodymais – fotonuotraukomis ir Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo 2011 m. rugsėjo 2 d. aktu Nr. 007393 aktu. Kadangi įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu asmens automobilyje nebuvo padėtas nei rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis bilietas, nei leidimo statyti automobilį originalas, kontrolieriaus akte nurodyti Nuostatų 13.1 punkto ir 13.4 punkto reikalavimų pažeidimai bei ATPK 124⁵ str. pažeidimai buvo konstatuoti, remiantis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad H. M. turi leidimą statyti automobilį, tačiau jo nepadėjo automobilyje matomoje vietoje, įvertinus šią aplinkybę, Administracinės komisijos nutarimas buvo grindžiamas Nuostatų 13.4 punkto pažeidimu, ir tokie pažeidėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ straipsnį, kuris ir buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiai Komisijai priimant nutarimą dėl H. M. pažeidimo neprireikė vadovautis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį ar kitą teisės aktą, nes protokole pažeidėjo veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai.

Remiantis aptartų aplinkybių visuma, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog H. M. kaltė dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrodyta ir abejonių nekelia. Apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis buvo sumokėjęs už automobilio stovėjimą, tačiau užsimiršęs nepaliko automobilyje tai patvirtinančio leidimo, kaip to reikalauja Nuostatų 13.4 punktas ir Tvarkos aprašo 23 punktas, nešalina pastarojo atsakomybės pagal ATPK 124⁵ straipsnį.

Apeliantas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Nuostatų 16 punkte nenurodyta, kad: „ ...už šiose nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų“, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida, kuri visiškai neturėjo įtakos sprendžiant padaryto pažeidimo kvalifikavimo, pažeidėjo atsakomybės ir nuobaudos individualizavimo klausimą. Juo labiau, kad būtent tokia sankcija numatyta ATPK 124⁵ straipsnyje.

Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, įvertinusi tai, kad padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, padarytas neatsargia kaltės forma, administraciniu nurodymu apeliantui paskyrė pusę minimalios ATPK 124⁵ straipsnyje numatytos nuobaudos – 40 Lt baudą, todėl apelianto skundo argumentai, kad jam paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, yra nepagrįsti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko su padarytu pažeidimu, nėra pagrindas tvirtinti, kad pažeidėjui už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda yra neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas netyčia. Kaip minėta, Komisija, nagrinėdama H. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atsižvelgė į tai, kad pažeidimas nėra šiurkštus bei padarytas dėl neatsargumo, todėl H. M. be pagrindo apeliuoja į tai, jog nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad H. M. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad H. M. padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį H. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

H. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.