Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, rašytinio proceso tvarka, nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė I. M. pakartotinai paaiškino, jog atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje. Airijoje nuomojasi butą, dirba, ten taip pat gyvena ir dirba jo dabartinė žmona. Grįžti gyventi į Lietuvą atsakovas neketina. Mano, jog Utenos rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą, ieškovė susidurtų su sunkumais jį vykdant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai civilinėse bylose, susijusiose su išlaikymo pareigomis, yra įtvirtinti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamentas įsigaliojo 2011 m. birželio 18 d. Pažymėtina, kad Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Nacionaliniai teismai negali pakeisti Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Be to, Reglamento numatyta, jog šiuo Reglamentu iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 pakeičiant to Reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms. Atsižvelgdamos į šio Reglamento pareinamojo laikotarpio nuostatas, valstybės narės nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos išlaikymo prievolių srityje turėtų taikyti ne Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatas, o šio Reglamento nuostatas dėl jurisdikcijos, teismo sprendimo pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo bei teisinės pagalbos.

Reglamento 10 straipsnyje numatyta, jog jeigu į valstybės narės teismą kreipiamasi dėl bylos, kurios nagrinėti pagal šį Reglamentą teismas neturi jurisdikcijos, tai tas teismas turi savo iniciatyva pareikšti, kad jis neturi jurisdikcijos.

Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, jog jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra atsakovo arba kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta. Jokių kitokių šios kategorijos bylų teismingumo išimčių, pavyzdžiui, susijusių su asmenų pilietybe, ar priimto sprendimo keitimu tik toje pačioje valstybėje narėje, Reglamentas nenumato.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė J. J. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis ieškovė deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę 2012-05-29. J. J. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. gegužės 8 d. (18 b.l.). Jos nepilnametė dukra E. B. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (20, 63 b.l.). J. J. su E. B. gyvena nuomojamame būste Jungtinėje Karalystėje (96-97 b.l.), moka mokesčius (99, 165-167 b.l.), be to, gauna iš valstybės darbo mokesčių kreditą ir vaiko mokesčių kreditą (civilinės bylos Nr. 2-877-356/2012 76 b.l.).

Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą, remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens deklaruota gyvenamoji vieta viešame registre nėra pagrindinis jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus. CK 2.16 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausia gyvena. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, taigi iš esmės ir pripažino aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje. Įvykusio 2013 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Inga Maskoliūnaitė pakartotinai paaiškino, jog atsakovas šiuo metu gyvena Airijoje. Kartu su juo gyvena ir jo dabartinė žmona. Kodėl nedeklaravęs išvykimo į Airiją nežino, tačiau savo gyvenamąja vieta laiko Airiją, kurioje nuomojasi gyvenamąjį būstą (182-185 b.l.) ir dirba (civilinės bylos Nr. 2-877-356/2012 b.l.52), į Lietuvą grįžti gyventi neketina, grįžta tik lankyti mamos. Nuo kada gyvena atsakovas Airijoje atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė nenurodė, tačiau jau 2007 m. nutraukiant santuoką civilinėje byloje Nr. 2-1406-228/2007 pareiškėjas A. B. pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu savo gyvenamąją vietą nurodė Airijoje. Tai, kad A. B. gyvena ir dirba Airijoje nurodyta ir ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-977-356/2012.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t.y. nustačius, kad tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko E. B. pagrindinė gyvenamoji vieta bei asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, o atsakovo A. B. gyvenamoji vieta bei asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta šiuo metu yra Airijoje, remiantis Reglamento 3 straipsnio nuostatomis, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Šiuo atveju ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo gali būti pateiktas tiek pagal atsakovo, tiek pagal ieškovo gyvenamąsias vietas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo palikti nenagrinėtą.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims (jų atstovams).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali buti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkes teismą.

Teisėja Jurgita Čiginskaitė