- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2111-336/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24456-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- E. U.
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
1) 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
2) 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;
3) 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
4) 2015 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 straipsnį;
5) 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį , vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams; įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei išvykimas nesusijęs su darbu (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),
6) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ str.- 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -10 MGL (500 Eur ) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (2020 m. birželio 21 d. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas), BK 145 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 21 d. ir 22 d. grasinimas nužudyti ar sunkai sutrikdyti sveikatą E. U.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas bute, (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti sugyventinę, nukentėjusiąją E. U., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: 2020 m. birželio 21 d., laikotarpyje nuo 22.46 val. iki 23.59 val. per „Facebook“ programėlę „Messenger“ parašė į jos paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus: „tu nori piktiis, taip?“, „Tu nori kariaut“, „Nu blit bus karas“, „Pas tave areinu“, „Niekks nenezais“, „Fsio prismegiu visus“ „Vsio bus bairiu“, „Nori dus“, „Ti zinai kas db bus us ta pidara“ ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 22 d., apie 11.50 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) paskambino E. U. į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir pagrasino : „Lauk vakaro, bus fejerverkai, duš kita mašina“, „pagausiu tave, išpi... ir paliksiu“
Be to K. G., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. birželio 21 d., apie 23.59 val., namo, (duomenys neskelbtini), tyčia metė plytą į E. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išdaužė 150 eurų vertės priekinio lango stiklą ir taip šiais veiksmais sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai E. U. nedidelę 150 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis K. G. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad ir pagal naują kaltinimą BK 145 str. 1 d. kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad E. U. yra buvusi sugyventinė, tuo metu jie buvo išsiskyrę, norėjo ją susigrąžinti. Nurodė, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 23.59 val., (duomenys neskelbtini), tyčia metė plytą į automobilį „VW Golf“, ir išdaužė jo priekinio lango stiklą. Buvo išgėręs, susinervinęs, tai įtakojo jo veiksmus, viską padarė alkoholis. Nurodė, kad visų aplinkybių tiksliai nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Neplanavo automobilio sunaikinti, tiesiog taip gavosi. Automobilis „VW Golf“ yra jų bendra nuosavybė su E. U., jį pirko kartu. Automobilis buvo užregistruotas kito asmens vardu, kad sumažinti draudimo mokestį. Nurodė, kad susprogdinti tokio tikslo tikrai neturėjo, neketino to daryti, norėjo tik pagąsdinti, kad bus sudaužyta mašina, koks jos langas. Fejerverkai tai ir reiškia, kad bus sudaužyta mašina. Grasinimo susprogdinti nebuvo. Nurodė, kad jis tiesiog susiginčijo su nukentėjusiąja, buvo išgėręs, todėl prirašė visokių nesąmonių: „Fsio prismegiu visus“, „Vsio bus bairiu“, „Nori dus“, „Ti zinai kas db bus us ta pidara“. Taip rašydamas nesiekė, kad nukentėjusi bijotų, tiesiog išgėręs prirašė nesąmonių. Būdamas blaivus niekada to nedarytų, neketino nukentėjusios žudyti, neturėjo jokio ginklo. Tai tiesiog buvo išgėrusio asmens kvailos SMS. Mano, kad nukentėjusi jo tokių parašytų žinučių galėjo išsigąsti, galėjo suprasti kaip realų grasinimą. Nurodė, kad iš pradžių rašydamas nukentėjusiajai norėjo sukelti gailestį, kad jeigu ji negrįš, jis nusižudys. O po to ant jos užpyko, kad ji neatsako. Rašydamas žinutę „Fsio prismegiu visus“, ką turėjo mintyse rašydamas „visus“, negali paaiškinti. Sekančią dieną jis paskambino nukentėjusiajai, ji pasakė, kad pranešta policijai, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie vėl susiginčijo. Buvo išgėręs, labai susinervino, vėl prišnekėjo nesąmonių. Pasakydamas nukentėjusiajai: „Lauk vakaro, bus fejerverkai, duš kita mašina“, turėjo mintyse, kad bus išdaužtas kitos mašinos koks langas. Pripažįsta, kad parašė ir tokius žodžius: „Pagausiu tave, išpi.... ir paliksiu“, jis tiksliai neatsimena, ar šiuos žodžius nukentėjusiajai paskambinęs pasakė ar parašė. Nurodė, kad jis taip elgėsi su nukentėjusiąja nes buvo išsiskyrę, norėjo ją susigrąžinti, todėl taip kvailai pasielgė. Nurodė, kad anksčiau yra smurtavęs nukentėjusios atžvilgiu, tiesiog išgerdavo, susiginčydavo. Nurodė, kad jis mano, kad nukentėjusi bijojo jo grasinimų. Nurodė, kad anksčiau būdamas girtas tokių nesąmonių nukentėjusiajai nerašydavo. Nurodė, kad kai sakė, kad bus fejerverkai, tai norėjo apgadinti lizinginį automobilį, kuris yra taip pat jų bendra nuosavybė su E.. Nurodė, kad prieš tai turėjo dar vieną automobilį „Peugeot“, kurį jis apgadino eismo įvykio metu. Nurodė, kad turėjo laiko apgalvoti savo veiksmus, labai gailisi. Nurodė, kad tikslo nukentėjusiąją nužudyti neturėjo, neturėjo jokio ginklo ar pan. Nurodė, kad paleistas į laisvę, iš karto užsikoduos, kad nebegertų alkoholio. Nurodė, kad dirbs, nes reikia padėti E. mokėti už lizingą, padėti išlaikyti vaikus, nes jos pajamos minimalios. Nori pakeisti savo gyvenimo būdą.
BK 145 str. 1 d. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą E. U.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji E. U. parodė, kad kaltinamasis buvęs sugyventinis, nebendrauja nuo tada, kai jis buvo sulaikytas. Apie savaitę laiko iki įvykio pradėjo gyventi skyrium, ji su jų dviem bendrais vaikais apsigyveno pas savo tėvus. 2020 m. birželio 21 d. kaltinamasis jai skambino, ji neatsakinėjo į jo skambučius. Turbūt dėl to, kad ji neatsakinėjo į jo skambučius, kaltinamasis supyko. Po to prasidėjo žinučių rašymas, kad „aš ateisiu, padarysiu“. Iš pradžių negalvojo, kad jis tikrai gali ateiti, bet 23.59 val. jis atėjo, metė į mašiną plytą ir išėjo. Kai kaltinamasis rašė žinutes: „Tu nori, kad ateičiau“, „tu nori pyktis, taip?“ ir kitas žinutes, tai ji dėmesį į tas žinutes žinoma kreipė, jas perskaitė ir toliau laukė, ką jis rašys. Manė, kad nueis miegoti, nes jau buvo vėlu. Nurodė, kad šitos žinutės jos nebaugino, nes kaltinamąjį pažįsta, į tas žinutes tikrai dėmesio nekreipė, nes suprato, kad kaltinamasis neblaivus, siuntė pranešimus su klaidomis. Kai kaltinamasis parašė „Fsio prismegiu visus“, jos irgi nebaugino, jam baimės nejaučia, jį pažįsta. Nurodė, kad tyrėjai teisingai pasakė, kad kai kaltinamasis girtas, jis neprognozuojamas, iš jo visko galima laukti. Kai ji neatsakinėjo į kaltinamojo skambučius, tai ji nežinojo kokio girtumo jis yra, kiek stipriai jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to nebijojo. Nurodė, kad iš pradžių rašydamas jai žinutes, kaltinamasis ruošėsi nusižudyti. Rašė, jeigu ji negrįš pas jį per 10 min., jis nusižudys. Kai neatsakė į šią žinutę, tuomet jis pradėjo rašinėti kitas žinutes. Nurodė, kad policiją iškvietė sekančios dienos ryte, bet tiksliai dabar negali pasakyti. Ji policijai nesakė, kad atėjęs sugyventinis, kuriam draudžiama prie jų artintis, grasino užmušti. Nurodė, kad kaltinamasis jai tik rašė žinutę „užmušiu, padarysiu“. Nurodė, kad du automobiliai „VW“ ir „BMW, yra jų bendra nuosavybė, kaltinamasis gadino jų bendrą turtą, pats būtų ir sutaisęs. Nurodė, kad sekančią dieną paskambinęs kaltinamasis pasakė: „Lauk vakaro, bus fejerverkai, duš kita mašina“. Tokius jo žodžius suprato kaip eilinį jo grasinimą jai, jeigu vakar supylė mašiną, tai tikrai galvojo, kad ir šiandien ateis ir tai padarys vėl, sudaužys lizinginį automobilį. Išsireiškimą - bus fejerverkai, suprato taip, kad duš kita mašina, bet tikėjosi, kad jis neateis, nedarys nieko. Nurodė, kad žodžiai: „Pagausiu tave, išpi.... ir paliksiu“, jai išgąsčio nesukėlė, buvo įsitikinusi, kad taip neatsitiks, žino, kad taip nebus. Nurodė, kad ji savo sugyventinį pažįsta gerai, pažįsta daug metų. Jos mama irgi gerai jį pažįsta. Tuo metu kai gavo žinutes, ji buvo pas mamą. Kodėl mama nurodė, kad ji pas ją atėjo išsigandusi, nežino, gal mamai taip atrodė, nes ji juk mama. Mama už ją labiau pergyvena, nei ji pati. Nurodė, kad kaltinamasis rašė grasinančio pobūdžio žinutes, tačiau žinojo, kad jis taip nepadarys. Nurodė, kad mamai pasakė, kad kaltinamasis ateina. Miegoti nėjo, nes gėrė kavą. Nurodė, kad kaltinime nurodyti žodžiai, t. y. žinutės tuo momentu jai sukėlė nerimą. Šie žodžiai buvo prieš mašinos sudaužymą. O kai sudaužė automobilio langą, tuomet pamanė jeigu taip padarė, tai gali ir kitą automobilį sudaužyti, tuo momentu jautė nerimą, baimę. Bet vis tiek galvojo, kad neateis, nieko nepadarys. Nurodė, kad ji tiki kaltinamuoju, kad jis pasitaisys, padarys išvadas. Dar nežino, ar kartu gyvens, bet supranta, kad vaikams reikia tėčio. Kaip tėvas jis geras, labai daug dirbo, stengėsi išlaikyti šeimą, rūpinosi vaikais, jiems tikrai nieko netrūko. Pagrindinė nesutarimų priežastis – alkoholis. Kaltinamasis vaikus išlaikė, išlaikymas vaikams nepriteistas.
Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11-18) davė teisingus parodymus, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 11.50 val., važiuojant automobilyje „Kia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos darbdavė D. K., jai paskambino buvęs sugyventinis K. G. ir ramiu balsu pradėjo sakyti, kad šiandien bus kieme fejerverkai, kad vėl išdaužys kito automobilio langus, kad ją pačią pagaus. Nežino, kiek realūs yra jo grasinimai, tačiau vakar jis su plyta suskaldė jos automobilio lango stiklą, jo bijo, nes jis anksčiau yra ją sumušęs, dėl to jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Su juo yra išsiskyrusi apie du mėnesius, šiuo metu su juo jokio bendro ūkio neveda. Kaltinamasis nori, kad pas jį sugrįžtų, todėl taip elgiasi. Turi du mažamečius vaikus (duomenys neskelbtini). Kai jie konfliktuoja tarpusavyje, vaikai niekada nieko nemato ir negirdi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą; nurodė, kad taip pat teisingi duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai (1 t., b. l. 65-68,ir 69-73), kad po išsiskyrimo apie du mėnesius, jos buvęs sugyventinis nuolatos jai skambina, reikalauja sugrįžti pas jį, jai atsisakius grasina, pagauti, tai ji supranta kaip grasinimą primušti ar užmušti, grasina sugadinti jos turtą. Nurodė, kad jai matant pro langą su plyta suskaldė jos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, tuo padarydamas 150 eurų nuostolį. Su juo gyvena apie 9 metus, todėl gerai pažįsta, jis yra neprognozuojamas, todėl jo bijo, bijo, kur nors išeiti viena, nes nežino, ko iš jo galima tikėtis. Todėl šiandien draugės D. K., pas kurią dirba paprašė, kad ji ją pavežtų iki K. G. (duomenys neskelbtini), nes norėjo jam atiduoti dokumentus, kuriuos įdėjo į pašto dėžutę ir išvažiavo. Jo labai bijo, iš pradžių jis jai grasindavo ir gąsdindavo tik telefonu, bet vakar jis jau suskaldė jos automobilio priekinį stiklą, o telefonu ir toliau grasina, sako, kad padarys jai fejerverkus, išdaužys ir kito automobilio langus, o ją pagaus. Pastaruoju metu gyvena baimėje, stengiasi su juo kuo mažiau bendrauti telefonu, o dabar jo telefono numerį užsiblokavo. Prašo įvertinti tokius jos buvusio sugyventinio veiksmus ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka; Nurodė, kad 2020-06-21 jis parašė žinutes per programėlę „Messenger“ parašė į jos paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus: „ Tu nori, kad ateičiau“, „tu nori piktiis, taip?“, „Tu nori kariaut“, „Nu blit bus karas“, „Ko fyli“, „kvies metus“, „Pas tave areinu“, „Niekks nenezais“, „Fsio prismegiu visus“ „Vsio bus bairiu“, „Nori dus“, „Ti zinai kas db bus us ta pidara“ , ji tuomet nekreipė dėmesio, bet apie 23.59 val. jis atėjęs į kiemą išdaužė automobilio lango stiklą. Ji skambino į bendrą pagalbos centrą, kaip baigė kalbėti ir laukė pareigūnų, jis pasišalino iš kiemo. 2020 m. birželio 22 d., rytą gavo iš jo žinutę „(duomenys neskelbtini)“, jis jai skambino, tačiau ji neatsiliepė, tuomet jis parašė, kad jam reikalingi dokumentai, ji nenorėjo vykti viena pas K., todėl paprašė bendradarbės D. K., kad ją pavežtų iki K. namų, kur ji į pašto dėžutę įmetė sugyventinio dokumentus. Važiuojant, apie 11.50 val., K. jai vėl paskambino, ji atsiliepė, o bendradarbė pasiūlė įjungti garsiakalbį ir ji pati išgirdo, kaip K. pasakė: „Lauk vakaro, bus fejerverkai, duš kita mašina“, tuomet ji išjungė mikrofoną, o K. pasakė „pagausiu tave, išpi... ir paliksiu“, D. pasiūlė skambinti pareigūnams ir rašyti antrą pareiškimą dėl tokio jo gąsdinimo. Išgirdusi apie jo pasakytus žodžius dėl fejerverkų ir, kad ją pagaus, ji tikrai labai išsigando, nes iš po išdaužto automobilio lango stiklo iš jo jau galima tikėtis visko. Išsigando ir dėl savo saugumo, dėl vaikų ir tėvų saugumo, nes įsitikino, kad jis yra neprognozuojamas ir negali susitaikyti dėl to, kad jį paliko.
Iš byloje esančio liudytojos D. K. apklausos protokolo (1 t., b. l. 109-112) matyti, kad 2020-06-22 ji užsuko pas savo darbuotoją E. U., kuri jai papasakojo dėl naktį išdaužto automobilio priekinio stiklo.. jai jau buvo išsipasakojusi apie savo šeimynines problemas su savo sugyventiniu. Moteris paprašė pavežti iki jo namų, kad grąžintų kažkokius dokumentus, kuriuos, pasak jos, ji įmetė į pašto dėžutę. Ji bijojo važiuoti pati, nenorėjo su juo susitikti. Važiuojant atgal, tik išsukant iš kiemo, i paskambino buvęs sugyventinis, todėl jos paprašė įjungti garsiakalbį ir pati girdėjo, kaip vyriškis pradėjo rėkti „tu durna“ ,tai pakartojo kelis kartus, paklausė, ar dar mažai buvo, kad šiąnakt lauktų fejerverkų. Daugiau ką sakė negirdėjo, nes išjungė garsiakalbį. Ji matė jog labai jo bijo ir jo grasinimų išsigando.?????
Iš byloje esančio liudytojo G. U. apklausos protokolo (1 t., b. l. 113-118), matyti, kad K. G. yra buvęs jo dukters E. U. sugyventinis. Jie kartu gyveno apie septynerius metus, kartu susilaukė dviejų vaikų, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Maždaug prieš du mėnesius pradėjo dažniau grįžti pas juos gyventi, dukra pasakė, kad labai nesutaria su K. dėl jo agresyvumo. Tačiau jis sugebėdavo ją prisivilioti atgal. maždaug prieš mėnesį laiko galutinai nusprendė palikti jį. Ji susirinko kai kuriuos savo ir vaikų daiktus bei išėjo iš jų nuomojamo buto, nors nuomos sutartį buvo sudariusi . Tokiam jos poelgiui įtakos turėjo ir prieš ją naudojamas smurtas, dėl ko kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimus, vienas buvo 2018 metais, o antras šiais metais. Nurodė, kad net girdint jam ir sutuoktinei, K. E. įžeidinėdavo, vadindamas ją „kurva, dvėseliena“, visiškai nekreipdamas dėmesio į juos. Kai paliko K., jis vėl eilinį sykį jai pastoviai skambinėdavo ir reikalaudavo grįžti atgal. pasakojo, kad K. jai liepdavo grįžti dėl vaikų, kad ji privalo gyventi su juo, taip darydamas jai psichologinį spaudimą. Pats matydavo, kad jis pastoviai jai skambina ir reikalauja grįžti, tai darydavo net naktimis. Matė, kad dukra pavargo nuo tokio K. elgesio, ji negalėdavo net ramiai pailsėti. Nurodė, kad 2020-06-21 vakare iš K. pasiėmė vaikus, kurie savaitgalį praleido su tėvu. Apie vidurnaktį jis grįžo namo, tuomet ir jo sutuoktinė R. pasakė, jog K. su plyta išdaužė jos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą, kuris stovėjo jų namo kieme. Jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad yra išdaužtas priekinio lango stiklas, o viduje ant sėdynių guli plyta. jau tuo metu skambino ir kvietė pareigūnus. Matė, kad dukra yra streso būsenoje, išsigandusi. Atvykę pareigūnai surašė visus reikiamus dokumentus. Nurodė, kad minėtas automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau jį pirko pati ir juo naudojasi ir jį remontuoja. Nurodė, kad 2020-06-22 nėjo į darbą, nes dėl K. kaltės buvo bemiegė naktis. pasakė, kad K. reikalauja, jog ji atvažiuotų į namus ir atiduotų jo dokumentus. Jis patarė vienai nevažiuoti, kad K. ko nors nepadarytų, nes kaip minėjo yra buvę smurtiniai atvejai, be to praeita naktis parodė, kad iš K. galima tikėtis visko, todėl pasiūlė jo dokumentus įmesti į pašto dėžutę. Tuomet paskambino savo bendradarbei D. ir paprašė, kad ši ją pavežtų iki buvusių namų. Jos išvažiavo abi. Kai jos grįžo atgal, pamatė, kad yra labai išsigandusi, paklausė kas nutiko, ji atsakė, kad K. dokumentus įdėjo į pašto dėžutę, ir kuomet ji išėjo iš laiptinės K. iškart jai paskambino ir jai pagrasino, ką sakė jis nežino, nepasakojo, tačiau iš jos būsenos suprato, jog K. ją išgąsdino. Danutė jai pasiūlė kviesti pareigūnus dėl jos, vaikų ir jų saugumo. Tik po kelių dienų kai nusiramino, pasakė, kad K. grasino ją pagauti ir išprievartauti, apie fejerverkus ji nieko nesakė, todėl nieko apie tai pasakyti negali. Nurodė, kad tiek , tiek jis su sutuoktine bijo K., nes jis yra agresyvus, o kai būna išgėręs išvis neprognozuojamas. Visi baiminasi dėl savo saugumo, kad jis gali atėjęs išdaužti net ir namų langus ar dar kažką padaryti, nes matosi jog negali susitaikyti, kad negrįžta pas jį, yra užsiminusi jog K. jai telefonu grasindavo jog sumuš, užmuš ir rašydavo grasinančias žinutes, tačiau kokio turinio ir kas tiksliai buvo parašyta nežino, nes to nematė, jų pokalbio negirdėdavo.
Iš byloje esančio liudytojos R. U. apklausos protokolo (1 t., b. l. 119-124) matyti, kad K. G. yra buvęs jos dukters E. U. sugyventinis. Jie kartu gyveno apie septynerius metus, kartu susilaukė dviejų vaikų, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Maždaug prieš du mėnesius pradėjo dažniau grįžti pas juos gyventi, sakė, kad labai nesutaria su K. dėl jo agresyvumo, jau buvę atvejų, kuomet K. smurtavo prieš dukrą, dėl minėtų įvykių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tačiau jie vis susitaikydavo. Nurodė, kad ji matydavau, kad jis su jos dukra elgiasi labai negražiai, ją įžeidinėja, vadindamas „kurva, žertva“, sakydavo, kad viskas turi būti kaip sako jis, jei ji jo neklausys tai gaus „į snukį“, jis net nekreipdavo dėmesio, kad tai girdi ji, jis visiškai nesivaržydavo. visada tylėdavo, matėsi, kad jo bijo, tačiau kai jai siūlydavo nutraukti santykius, dukra nieko nesakydavo. Ji nebuvo linkusi skųstis ir kelti konfliktus, nenorėjo, kad jų asmeninis gyvenimas būtų viešinamas. maždaug prieš mėnesį laiko galutinai nusprendė palikti K.. Ji susirinko kai kuriuos savo ir vaikų daiktus bei išėjo iš jų nuomojamo buto, nors nuomos sutartį buvo sudariusi . Matydavo, kad K. jai pastoviai skambinėjo, sakydavo, kad K. reikalauja grįžti atgal, daro jai psichologinį spaudimą. Ji sakė, jog pati nusprendė negrįžti atgal pas jį. Nurodė, kad 2020-06-21 vakare iš K. pasiėmė vaikus, kai vaikai pavalgė, ji juos paguldė miegoti, jos sutuoktinio namuose nebuvo. Nurodė, kad ji vis girdėdavo, kad suskamba dukros telefonas, ji gaudavo žinutes, todėl suprato, kad jai rašo K., tačiau ji dukros neklausinėjo ką jis rašinėja. Staiga atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, jog K. jai parašė, kad ateina pas juos, ji tik užsiminė, kad K. parašė - jis ateina ir bus karas. Matė, kad yra išsigandusi, tai išgirdusi išsigando ir ji, nes buvo vėlus paros metas. Nurodė, kad jos kambario langas buvo praviras, kuomet neužilgo išgirdo kieme žingsnius. Ji atsikėlė ir pažiūrėjo pro langą, pamatė, kaip K. eina link s automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išgirdo dūžio garsą. Kiemas buvo neapšviestas, matėsi žmogaus siluetas. Ji dar sušuko „ką darai“, pažino K. balsą, jis kažką suburbuliavo, apsisuko ir išėjo kiemo. Ji nubėgo į kitą kambarį pasižiūrėti ar nepabudo vaikai, o kvietė pareigūnus ir išėjo į kiemą, tuo metu grįžo ir jos sutuoktinis G. Vaikai nepabudo. Nurodė, kad dar laukiant pareigūnų girdėjo kaip telefonu kalbėjo su K., jog ji neįrodys, kad jis išdaužė automobilio stiklą. Minėtas automobilis yra registruotas jos sutuoktinio vardu dėl pigesnio draudimo, tačiau juo naudojasi ir prižiūri pati . Nurodė, kad 2020-06-22 dukra E. U.su bendradarbe važiavo grąžinti K. dokumentus. Dukra grįžo išsigandusi, tačiau jis nieko neklausinėjo, nenorėjo jos jaudinti, nes ir taip dukra buvo visą laiką įtampoje, tačiau suprato, kad vėl kažkas nutiko tarp jos ir K..
2020 m. birželio 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja E. U. nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d., apie 11.50 val., jai važiuojant automobilyje „Kia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo bendradarbė D. K., paskambino buvęs sugyventinis K. G., (duomenys neskelbtini) ir ramiu balsu pradėjo sakyti, kad šiandien bus kieme fejerverkai, kad vėl išdaužys kito automobilio langus, kad ją pačią pagaus. Nežino, kiek realūs yra jo grasinimai, tačiau vakar jis su plyta suskaldė jos automobilio lango stiklą, ji jo bijo, jis anksčiau yra ją sumušęs, dėl to jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo dėl tokio jo elgesio pravesti jam profilaktinį pokalbį, išaiškinti jam tokio jo elgesio galimas pasekmes (1 t., b.l.11-18).
Iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. 6.43 val. K. G. nustatytas 1,10 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 125-127).??????
Iš byloje esančio 2020 m. birželio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. U. pateikė tyrimui mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., b. l. 83-85).
Iš byloje esančio 2020 m. birželio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios E. U. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, įjungus programėlę „Messenger“ randama nuotrauka, kurioje pavaizduotas berniukas, yra užrašas „V. P.“. Apžiūrimas „Messinger“ susirašinėjimas tarp asmens pasivadinusio „V. P.“ (toliau - V. P.) ir E. U. ( toliau - E.U): „SUN AT, 22:16 V.P.: įkelia vaizdo įrašą, kuriame fiksuota kabanti kilpa ir fone girdisi vyriškas balsas „Va kas bus“ ir pridedamas paveiksliuką su pakeltu nykščiu. „SUN AT 22.46“V.P.: „Paskutinę vakarienę suvalgiau su vaikais“, „Agirdi nx“,“ Tu nori piktis taip?“ „Klausiu tavęs, „Agirdi nx“, „ Tu nori kariaut“,“ Klausiu nori kariaus“, „Nu blit bus karas“,“ Alio“, Ko fyli“, „ Kvies metus“,“ „Pas tave ateinu“, „Nieks nenezais“, „Fsio prismegiu visus“, „Fsio bus bairiu“, „Nori dus“, „Ti zinai kas db bus us ta pidara“. „MON AT 06:12 „Mentofka“, MON AT 06:24“ Ko cia mentai nx“,“MON AT 09:22“ Rasiu“, MON AT 10:02 „Mentofka“. Pasa vezi“, „MON AT 12:51“ ,“TUE AT 04:58“ V.P. „Rurinies“, E.U.:“ Tuoj tave parurins, tau ikiteisminis jau nuo vakar (Linksmas veidelis)“,V.P.: „Oi blet negazdink“,E.U. :“Negazdinu, cia tu jau prigazdinai“,V.P.: „Uz ka kazin jau ikiteisminis. Ar ilgai sustrekia vaidinsi idomu man“, E.U.: „Davai. Uz grasinimus, uz masina, uz viska“, (Paveiksliukas su pakeltu nykščiu),V.P.:O as tipo masinai kaska padariau mhm“, „Grasinau tau“, „?????“, „Pasidulkink su jobariu , „Savo“,“Nx“, „Kuri uzmusiu“, taip pat fiksuota ,kad praleista daug vaizdo skambučių ir kiti šiam ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi pranešimai (I t, b.l. 86-104).
BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).
Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014). Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusio, aplinkybes kuriomis esant buvo grasinama, ir pan. ( kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje 2K -410-693/2015, 2K-247-788/2017 ir kt.). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo elgesys nukentėjusios atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos.
Nustatyta, kad nukentėjusi išsigando, kvietė policiją, t. y. nukentėjusi išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, kaip nustatyta, tą naktį visi jos šeimos nariai (ji, motina, tėvas) nemiegojo, kitą dieną ji vežė dokumentus kaltinamajam su bendradarbe, nes bijojo kaltinamojo. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis ir nukentėję buvę sugyventiniai, kartu gyveno apie 7 metus, turi du vaikus, įvykio metu nukentėjusi buvo palikusi kaltinamąjį dėl jos atžvilgiu vartojamo smurto. Kaltinamasis yra du kartus teistas už smurto vartojimą prieš nukentėjusią, paskutinį kartą 2020-06-19. Be to iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiai sukėlimas, tai patvirtino jis pats teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo agresyvų elgesį minėtomis dienomis patvirtina liudytojai D. K., G. U., R. U., bei nukentėjusi E. U., patvirtino, kad ir ikiteisminio tyrimo metu duoti pardoymai yra teisingi, patvirtina ir byloje išanalizuoti kiti įrodymai, bei paties kaltinamojo prisipažinimas.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 145 str. 1d., jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 145 str. 1 d.
Nukentėjusioji E. U. parodė, kad kaltinamasis buvęs sugyventinis, nebendrauja nuo tada, kai jis buvo sulaikytas. Apie savaitę laiko iki įvykio pradėjo gyventi skyrium, ji su jų dviem bendrais vaikais apsigyveno pas savo tėvus. 2020 m. birželio 21 d. kaltinamasis jai skambino, ji neatsakinėjo į jo skambučius. Turbūt dėl to, kad ji neatsakinėjo į jo skambučius, kaltinamasis supyko. Po to prasidėjo žinučių rašymas, kad „aš ateisiu, padarysiu“. Iš pradžių net negalvojo, kad jis tikrai gali ateiti, bet 23.59 val. jis atėjo, metė į mašiną plytą ir išėjo. Kai kaltinamasis rašė žinutes: „Tu nori, kad ateičiau“, „tu nori pyktis, taip?“ ir kitas žinutes, tai ji dėmesį į tas žinutes žinoma kreipė, jas perskaitė ir toliau laukė, ką jis rašys. Manė, gal žmogus nueis miegoti, nes jau buvo vėlu. Nurodė, kad dėl automobilio išdaužto lango stiklo buvo padaryta 150 Eur žala, tai už sudaužytą priekinį automobilio stiklą. Ji jau stiklą pasikeitė, kaltinamasis nesumokėjo, nes nespėjo. Nurodė, kad minėtas automobilis „VW“ ir kitas automobilis „BMW“ yra jų abiejų turtas, tai pripažįsta. Automobiliai iš pradžių buvo nupirkti jos vardu, o po to perrašė jos tėvo vardu, dabar vienas automobilis pas tėvus ir stovi.
Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l.19-33), davė teisingus parodymus , kad 2020 m. birželio 21 d. apie 23.50 val. jai parašė žinutę jos buvęs sugyventinis K. G., (duomenys neskelbtini), kad kažkas duš. Apie 23.58 val. per langą išgirdo, kad buvęs sugyventinis yra kieme, vartojo necenzūrinius žodžius. Žiūrėjo per langą ir pamatė, kad K. G. pasiėmęs plytą metė į jai priklausančio automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir jį sudaužė. Tada pasakė: „Kviesk mentus“ ir pasišalino. Konfliktai su buvusiu sugyventiniu vyksta mėnesį laiko, nuo skyrybų. K. G. dažnai rašinėja ir skambinėja. Taip pat šiandien po išdaužto stiklo paskambino ir pasakė, kad dabar kiekvieną vakarą kažkas duš. Minėto įvykio daugiau niekas nematė, nebent girdėjo. ???
Bei, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-73) davė teisingus parodymus, kad K. G. yra buvęs jos sugyventinis, kurį paliko vieną gyventi jų nuomojame bute 2020 m. gegužės 20 d., su juo bendro dėl vaikų, nes jis juos pasiimdavo pas save pabūti. K. jai pastoviai skambindavo ir rašydavo per „Facebook“ programėlę „Messenger“, kur jis yra pasivadinęs „V. P.“, iš pradžių jis prašydavo, kad grįžtų pas jį, tačiau jai atsisakius tai padaryti, K. liepdavo grįžti, sakydamas, kad iš tėvų ją pasitemps prievarta, tačiau kažkokių gąsdinimų ar bauginimų iš jo nesulaukdavo. Sugyventinį paliko, nes jo nemyli bei tokiam sprendimui jį palikti įtakos turėjo ir naudojamas fizinis smurtas prieš ją, dėl šio fakto buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2020 m. birželio 21 d. vakare ji iš K. pasiėmė vaikus, kurie savaitgalį praleido su tėvu. Po kurio laiko K. jai paskambino ir kvietė į kavinę, iš balso ji suprato jog jis neblaivus. Atsisakius atvykti, jis nurodė, kad duoda jai 10 minučių, tačiau kam konkrečiai nenurodė, po kurio laiko jis pradėjo jai rašyti per „Messenger“ žinutes, į jo rašinėjimus nekreipė dėmesio, nes jis buvo neblaivus ir siuntė pranešimus su klaidomis. Apie 23.59 val., būdama tėvų namuose, išgirdo šauksmą „Kviesk mentus“, tėvų kambario langas buvo praviras, pažiūrėjusi per jį, pamatė kaip plyta skrieja į kieme stovinčio jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį langą ir stiklas dužo. Automobilį „VW Golf“, registravo savo tėčio vardu dėl asmeninių priežasčių, tačiau tėtis juo nesinaudoja. Juo važinėja ir remontuoja ji už savo pinigus. Dėl išdaužto automobilio stiklo padaryta 150 eurų materialinė žala, tačiau civilinio ieškinio K. nereiškia
Iš byloje esančio liudytojo G. U. apklausos protokolo (1 t., b. l. 113-118) matyti, kad dukra nusipirko automobilį „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), tik jį registravo jo vardu dėl pigesnio draudimo, tačiau automobiliu rūpinasi ir prižiūri dukra. 2020 m. birželio 21 d. jis apie vidurnaktį grįžo namo, tuomet dukra pasakė, jog jos buvęs sugyventinis K. išdaužė jai priklausančio automobilio priekinį stiklą. Kai jis grįžinėjo namo, K. sutikęs nebuvo. Matė, kad dukra yra išsigandusi, streso būsenoje. 2020 m. birželio 22 d. dukra neišvyko į darbą. paprašė bendradarbės, kad ši nuvežtų pas K., kad grąžintų dokumentus. Jis dukrai pasiūlė juos įmesti į pašto dėžutę. Kai grįžo atgal pamatė, kad dukra išsigandusi, pasakė, kad K. jai skambino ir grasino, daugiau nieko nenurodė. Tik po kelių dienų nusiraminusi dukra pasakojo, jog K. grasino ją pagauti ir išprievartauti bei padaryti fejerverkus .
Iš byloje esančio liudytojos R. U. apklausos protokolo (1 t., b. l. 119-124), matyti, kad 2020 m. birželio 21 d. ji su dukters vaikais atsigulė, kuomet į kambarį įėjo išsigandusi dukra ir pasakė, jog iš buvusio sugyventinio gavo žinutę, kad jis ateina. Jos kambario langas yra praviras, kuomet išgirdo kieme žingsnius, atsikėlusi pamatė jog K. eina prie s automobilio „VW Golf“ ir išgirdo dūžio garsą. Ji sušuko ir iš balso suprato, kad kieme buvo K..
2020 m. birželio 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja E. U. nurodė, kad 2020 m. birželio 21 apie 23,59 val. į namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs sugyventinis K. G., (duomenys neskelbtini), kuris išdaužė jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą su plyta ir pasišalino. Kokia tiksli žala padaryta, patikslins tyrimo eigoje. Automobilis KASKO draudimu nedraustas. Prašo nubausti buvusį sugyventinį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l.19-26).
2020 m. birželio 22 d. apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio mūrinio pastato vidiniame kieme yra garažai ir tarp jų stovi du automobiliai, vienas iš jų - užrakintas automobilis „VW Golf“ , valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio priekinis lango stiklas išdaužtas. Automobilio viduje, tarp priekinių sėdynių yra baltos spalvos plyta (1 t., b. l. 19-26, 30-33).
Iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. 6.43 val. K. G. nustatytas 1,10 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 125-127).?
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Išanalizavus įrodymus nustatyta, jog kaltinamasis, mesdamas plytą į automobilį „VW Golf“ , valst. Nr.(duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio priekinio lango stiklą, padarė 150 Eur turtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamajam ir nukentėjusiai, t y. jų bendras turtas, tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusi, ir kaltinamasis. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi patvirtino, kad už automobilio stiklą sumokėjo 150 Eur. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog žala yra didesnė nei 3 MGL, todėl darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog sudaužyto lango stiklo vertė viršijo 3 MGL, nustatyta, kad lango stiklo vertė yra lygi 3MGL, bet ne didesnė (BK 190 straipsnio 1 dalis), o tokia veika nesudaro BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Dėl šių priežasčių kaltinamasis K. G. pagal šį kaltinimą pagal BK 187 str. 3 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
K. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo teistas šešis kartus (2 t., , b. l. 5-12). Naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. Nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 23-24), nedirba (2 t., b. l. 28), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 29). (duomenys neskelbtini) (2 t., b .l. 27), jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi; teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios, kritiškai įvertino savo elgesį, nukentėjusi pretenzijų neturi, priešingai, nurodė, kad kaltinamasis visada rūpinosi šeima, labai daug dirbo.
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą tikslinga skirti arešto bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (I t., b.l.133-134,169-170).
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. kaltinamajam paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020-06-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –suėmimas, panaikinama.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: nėra.
Proceso išlaidų nėra. Kaltinamąjį gynė adv. I. M. (teikė antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. ), pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. G. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį – 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2020-05-02, 00.30 val. iki 2020-05-02, 11.30 val. t, y. vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, t. y. neatliko 34 viešųjų darbų valandas), BK 65 str. 2 p. b p.p. tvarka - galutinę subendrintą bausmę paskirti – 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. birželio 23 d. 6.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., laikyti jį atlikusiu visą bausmę.
Kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir nuteistąjį K. G. paleisti teismo posėdžių salėje
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.