- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-1973-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16091-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė (pirm.)
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. D. (D. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl turto atidalijimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti butą su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,50 kv. m², adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) priteisiant ieškovui 1/2 dalį atsakovui M. G. (toliau – atsakovas) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovui priteisti iš ieškovo už priteistą 1/2 dalį buto 30 700 Eur dydžio kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21305-820/2021 nustatė ieškovui 7 terminą pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau konstatavus, jog vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų yra turtinio pobūdžio, ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. 2021 m. birželio 14 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Ginčas dėl turto atidalijimo byloje nėra turtinis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi net ir patenkinus ieškinį ieškovas neįgis daugiau turto, nei turėjo iki ieškinio pateikimo. Ieškovas įgyvendina vieną iš bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį, t. y. ieškovas reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsakovas gautų to turto vertę pinigais ir atvirkščiai.
4.2. Kompensacija atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, net ir tenkinus aptariamą ieškovo reikalavimą, ieškovo turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę) ir nuosavybės teisės objektas.
4.3. Ieškovas nepretenduoja į jokią pinigų sumą iš atsakovo, o reikalavimu siekiama tik pakeisti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, atsakovui išmokant ekvivalentą pinigais už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Nei ieškovas, nei atsakovas tenkinus ieškinio reikalavimus neįgytų daugiau turto, nei jo turi.
4.4. Ieškovo yra pareikštas vienas savarankiškas neturtinis reikalavimas atidalinti turtą, o kiti nesavarankiški išvestiniai reikalavimai (nuosavybės rūšies pakeitimas ir kompensacijos išmokėjimas) nustato tokio atidalijimo tvarką, todėl atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, buvimo.
8. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas 2021 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš viešųjų varžytinių įsigijo 1/2 dalį buto su rūsiu, kita 1/2 buto dalis priklauso atsakovui. Ieškovo teigimu, atsakovas bute negyvena, jo buvimo vieta nežinoma ir ieškovui su atsakovu nėra jokių galimybių susisiekti. Atsakovas ne tik kad visiškai nevykdo savo kaip bendraturčio pareigų daugiabučiame name, tačiau avarinės būklės buto inžineriniai tinklai daro žalą ir kelia realią grėsmę aplinkiniams butams – dėl avarinio vamzdyno nuolat užpilami apačioje esantys butai. Atsakovo buto dalis jau nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. yra areštuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimo ir antstolio M. D. vykdymo išlaidų išieškojimui. Ieškovui vienam tenka visa turto išlaikymo našta, kadangi kitas bendraturtis savo pareigų nevykdo, tai nedaroma dar nuo 2013 metų ir nėra jokio pagrindo teigti, kad tokios pareigos būtų vykdomos ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Trūkumams pašalinti buvo nustatytas 7 dienų terminas.
10. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
11. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Analogiškoje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, kasacinis teismas išaiškino, kad ieškovė nagrinėjamu atveju reikalavimu prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieškovė neprašo didesnės vertės turto, negu ji turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, net ir tenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, ji vietoj turimos ir prašomos atidalyti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Šiais argumentais besiremdama teisėjų kolegija konstatavo, jog minėtoje byloje ieškinio reikalavimai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisiant ją atsakovams, o ieškovei – kompensaciją už atidalytą turtą, buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip turtiniai.
13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovas siekia įgyvendinti vieną iš bendraturčių teisių – atsidalyti bendrąja daline nuosavybe turimą turtą, įgyjant atsakovo turimą ½ buto dalį asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui išmokant 30 700 Eur kompensaciją. Kompensacija, kurią ieškovas prašo priteisti atsakovui, galimai atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę, todėl, tenkinus ieškovo ieškinį, šis vietoj lėšų gautų tos pačios vertės turtą, o atsakovas vietoj turto gautų turto vertę atitinkančią lėšų sumą, taigi, ieškovo ar atsakovo turtinė padėtis nepakistų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas yra laikomas turtiniu. Pagal teismų praktiką tokie ieškinio reikalavimai yra laikomi neturtiniais reikalavimais.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, ko pasekoje nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio sumokėjimu, pašalinti. Nutartis naikinama dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį dalyje, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.