- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3215-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39649-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. 2019 m. rugsėjo 14 d. 19.57 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, nustatytas 2,61 promilės neblaivumas.
K. R. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. jis pas pažįstamą buvo talkoje soduose už Karmėlavos, padėjo pastolius pastatyti. Kaimynas atsinešė degtinės, jie išgėrė. Tuo metu vairuoti neplanavo, žadėjo likti nakvoti. Kodėl važiavo išgėręs, nežino, niekada nėra taip elgęsis. Niekada nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam. Jis važiavo su pamotei priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo dažnai važinėja. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrusiam. Neturi problemų su alkoholiu. Vairuotojo pažymėjimo iš jo nepaėmė, turi jį namie, su mašina nevažinėja, važiuoja su viešuoju transportu. Savo poelgį vertinu labai blogai. Daugiau išgėręs nevažiuos. Jis turi 3 vaikus, vyriausiasis sūnus pilnametis. Po įvykio kreipėsi į specialistus, kurie patarė, ką daryti, kad nevartotų alkoholio. Jų šeimos pajamos mažos, žmona uždirba 400 eurų, jis - 700 eurų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Ji gali daryti teigiamą įtaką. Žmona neteista, neturi vairuotojo pažymėjimo, policijos nebausta, dirba parduotuvėje kasininke.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno AVP Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė A. V., dirbdama su vyr. patruliu Ž. K., 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 19:57 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. D. (b. l. 23).
Iš alkotesterių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. 20:01 val. R. D. alkotesteriu buvo nustatytas 2,61 promilės girtumas, 20:19 val. buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas (b. l. 25–28).
2019 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolu apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta Kaune, bei automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. P. vardu (b. l. 33).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Astra DTI Caravan“ 1995 cm3 variklio darbinio tūrio, 1999 metų laidos, vidutinė kaina be PVM yra 778 Eur (b. l. 34).
Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. D. yra jos posūnis, velionio vyro sūnus. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Automobilį įsigijo 2011 m., tikslios datos neprisimenu, kartu su mano velioniu vyru A. P., mirusiu prieš 5 metus. Automobilis buvo įregistruotas jos vardu, tačiau tai buvo šeimos automobilis. Paskui ji įsigijo kitą automobilį, o šito jai nebereikėjo, mirus vyrui juo naudojosi jos trys posūniai, vyro sūnūs. Paskutinius keturis mėnesius šiuo automobiliu naudojasi R. D.. Norėtų, kad automobilis būtų jai grąžintas. R. D. yra geras ir pavyzdingas žmogus, geras bei rūpestingas sūnus, vyras ir tėvas. Ji niekada nebūtų pagalvojusi, kad jis gali vairuoti neblaivus, apie tai nieko nežinojo. Apie įvykį sužinojau jau tik vėliau, jis jai pats pasipasakojo, sakė, kad jam laba gėda ir gailisi dėl tokio savo elgesio. Sakė, kad neapskaičiavo alkoholio, manė, kad yra išsiblaivęs. Žinoma, ji neigiamai vertina vairavimą išgėrus. Mano, jam tai buvo gera pamoka ir jis niekada daugiau taip nerizikuos (b. l. 45–46).
2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir užvedimo raktelis grąžintas V. P. (b. l. 50–51)
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Raimondui D. S. pr. 404D, Kaune, vairavus automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, nustatytas 2,61 promilės neblaivumas, pasitvirtino.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo R. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos J. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju R. D. vedę 20 metų. Vyras dirbo per du darbus, šeima turi finansinių įsipareigojimų. Iš vakaro jis vartojo alkoholį, o ryte dar išgėrė ir po to vairavo automobilį. Ji blogai vertina vyro poelgį, mano, kad ji gali daryti įtaką savo vyrui ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dabar vyras įsirašė į anoniminių alkoholių klubą, mano, kad jis gali nebegerti. Atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį prašo taikyti laidavimą be užsienį.
Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
K. R. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 75–76), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 77–78), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. D. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 85), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 83), dirba (b. l. 79, 80–81).
Bylos duomenys patvirtina, jog J. D., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Su kaltinamuoju ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. D. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui R. D. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato žmonos J. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad R. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.
Įvertinus R. D. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 66–67).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Byloje nustatyta, kad R. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso V. P. (b. l. 33). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad automobilis, kuriuo kaltinamasis padarė nusikaltimą, priklauso jai, nors ji yra leidusi juo naudotis R. D.. Tačiau šiuo automobiliu taip pat naudojasi kiti posūniai, nes automobilis buvo pirktas kartu su jų tėvu A. P. iš jų bendrų šeimos lėšų. Nežinojo, kad R. D. vairuos neblaivus.
Kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui, tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio vertė yra 778 eurų (kaina be PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam neskirtina, automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo R. D. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma - 778 eurai.
Kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas V. P. nuosavybėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
R. D. perduoti laiduotojos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.;
- išieškoti iš R. D. automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 778 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (778 Eur) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti V. P. nuosavybėje.
Išaiškinti R. D., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.