Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – ir Institucija) atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos G. M. administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad jam Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 6 d., padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. G. M. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 23 d., 20.27 val., Raseinių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 157,00 km, vairavo automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, važiavo 159 km/h greičiu, kai nustatytas jam 90 km/h greitis, taip nustatytą greitį viršijo 69 km/h ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 p. reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad G. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo metu 2016-12-16 baustas už ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, todėl taikyti ATPK 329 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo. Taip pat teigiama, kad pareiškėjas jam suteikta specialiąja teise naudojasi piktybiškai pažeidinėdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ką rodo pridedamas išrašas apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus.

Institucijos teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 329 str. taikymas negali būti sąlygojamas vien tik formalių, minėtame straipsnyje nurodytų, sąlygų buvimo konstatavimu, o būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos, pažeidėjo teikto prašymo apylinkės teismui, skundžiamos nutarties ir pateikto atsiliepimo akivaizdu, jog G. M. suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numatė ATPK 329 str., galiojęs iki 2016-12-31, kur, be kita ko, buvo nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Tačiau pažymėtina, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.

Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, nepakankamai dėmesingai atsižvelgė į visus duomenis apie pažeidėjo asmenybę bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Duomenys apie sumokėtą paskirtą 300 eurų baudą, apie tai, kad G. M. mokosi (duomenys neskelbtini), kad kreipėsi dėl darbo į UAB ,,L.“, kad Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija charakterizuoja G. M. teigiamai, kad G. M. diagnozuota tam tikra liga, kad jis baigė papildomą vairuotojų mokymą ir kt. – yra G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau visos šios aplinkybes nekoreliuoja su išvada, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti ir tolesnis specialios teisės atėmimo vykdymas yra neproporcingas.

Pirmiausia – teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į pažeidėjo elgesį po to, kai jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, bet ir į tai, kaip jis elgėsi naudodamasis šia teise. ATPK 34 str. buvo nustatyta – jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau tai, kas asmuo nelaikomas baustu už atitinkamą pažeidimą, savaime nepaneigia fakto apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris vertintinas kartu su visais kitais reikšmingais duomenimis, apibūdinančiais pažeidėjo asmenį. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad G. M. dar neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones (motociklą) 2014 metais pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, o įgijęs tokią teisę pažeidinėti Kelių eismo taisyklių nenustojo. Teisę vairuoti kelių transporto priemones (B1, B kategorijas) G. M. įgijo 2016-01-19 ir praėjus vos mėnesiui – 2016-02-28, padarė ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą, 2016-04-22 paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje ir buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 2016-05-09 paliko transporto priemonę stovėti ant pėsčiųjų ir dviračių tako ir buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., o 2016-07-23, kaip jau minėta, kaip pradedantysis vairuotojas važiuodamas automobiliu viršijo leistiną greitį net 69 km/h, važiavo 159 km/h greičiu, dėl ko laikinai ir buvo atimta specialioji teisė. Pastarąjį itin pavojingą teisės pažeidimą G. M. padarė turėdamas ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą paskirtą už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nors kiti teisės pažeidimai nėra labai pavojingi, tačiau šie faktai itin neigiamai apibūdina pažeidėją, kaip pradedantį vairuotoją. Pirmosios instancijos teismas visumos šių aplinkybių neįvertino ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Visos paminėtos aplinkybės rodo tai, kad 2016-07-23 padarytas teisės pažeidimas, dėl kurio G. M. laikinai neteko teisės vairuoti transporto priemonių, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad šioje byloje paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu G. M. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau G. M., visgi, 2016-10-14 pažeidė administracinį įstatymą ir buvo nubaustas pagal ATPK 183 str. 1 d. Taigi G. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kitų pažeidimų statistika bei dėsningumas, 2016-07-23 pažeidimo padarymo metu nustatytas didelis greičio viršijimas – apibūdina pažeidėją neigiamai ir nekoreliuoja su prielaida, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Pažymėtina, kad G. M. prašyme sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą deklaruojamos aplinkybės, susijusios su būtinybe vairuoti automobilį (galimai dirbti vairuotojų bendrovėje, vykti į mokymo įstaigą ir grįžti į namus Neringoje ir pan.), be kita ko, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjo interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai pažeidėjo naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats G. M., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto pažeidimo, riziką. Kartu pažymėtina, kad G. M. jau daugiau kaip pusę metų neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis mokosi Vilniuje, nuvyksta į mokymosi įstaigą ir kitur, todėl ir nėra pagrindo prielaidai, kad dėl nesutrumpinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino G. M. teisės varžomos daugiau nei būtina. Pasisakant dėl galimybės G. M. įsidarbinti UAB ,,L.“ pažymėtina, kad ketinimas dirbti vairuotoju neturint teisės vairuoti transporto priemones prasilenkia su logika.

Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad sutrumpinus G. M. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 3 p., teismas

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį, o G. M. 2017 m. vasario 24 d. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.