Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, po santuokos nutraukimo su atsakovu nebendrauja. Pastarasis taip pat nebendrauja su vaikais. Atsakovas priteistą materialinį išlaikymą teikdavo nereguliariai, tačiau jai pasikreipus į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išlaikymą pradėjo mokėti tvarkingai, kas mėnesį. Be G. G. ir K. G. augina dar vieną vaiką. Gyvena su sugyventiniu. Iš esmės pragyvena iš jo gaunamų pajamų. Pati nedirba, kadangi augina vaiką. Gaunamas pajamas sudaro valstybės teikiamos tikslinės išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Žino, kad šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Ar pastarasis turi kitų išlaikytinių – nežino. Teigė, kad prieš teismą bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nesėkmingai.

4. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo šaukimą jam įteikiant per Liteko VEP posistemį. Duomenų, kad atsakovo Liteko VEP paskyra būtų neaktyvi byloje nėra. Vadovaujantis išdėstytu, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. ir K. G. yra nepilnamečių K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5-6). Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-770-1010/2016 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams M. G. (šiuo metu pilnametis), G. G. ir K. G. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti 100 Eur išlaikymą (b. l. 12-13). Šiuo metu G. G. mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, K. G. – (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 34-35). Ieškovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu A. V., taip pat augina mažametę dukrą S. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32). Šiuo metu ieškovės kasmėnesines pajamas sudaro 444,80 Eur vaiko priežiūros išmoka (b. l. 33). Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 7-8). Teismo posėdžio nurodė, kad pragyvena iš vaikams valstybės skiriamų išmokų, taip pat, kad ją ir jos vaikus išlaiko sugyventinis. Gyventojų registro duomenimis atsakovas K. G. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna reguliarų atlyginimą, kurio dydis svyruoja t. y. 2022 m. liepos mėnesį uždirbo 1 020,46 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), 2022 m. rugpjūčio – 1 204 Eur (neatskaičius mokesčių) (b. l. 68-70). Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 54). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas registruotas kaip dviejų transporto priemonių valdytojas (b. l. 56-59). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. vykdoma viena vykdomoji byla Nr. 0124/20/01862, vykdomosios bylos pobūdžio tipas – periodinis mokėjimas, išieškotoja J. S. (b. l. 60-67).

6. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

7. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

8. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo į teismą kreipėsi praėjus 6 metams, taigi vaikų poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 100 Eur kas mėnesį, akivaizdžiai pasikeitė – padidėjo. Po 2016 m. priimto teismo sprendimo šalių dukra K. G. pradėjo lankyti mokyklą, G. G. jau mokėsi pradinėje klasėje, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad per 6 metų laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis dukroms po 100 Eur nebeatitinka dukrų poreikių ir dukrų poreikiai yra pakitę.

9. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

10. Iš ieškovės pateiktų vaikų poreikių vertinimo lentelių nustatyta, kad abiejų mergaičių būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 960 Eur suma (kiekvienai po 480 Eur), kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, popamokinei veiklai, higienai, sveikatos priežiūrai, kitoms būtinoms prekėms. Minėta suma t. y. 480 Eur, yra reikalinga nepilnamečio vaiko įprastiems kasdieniams poreikiams (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, mokymosi priemonės, laisvalaikis) patenkinti. Viena vertus poreikių patenkinimui nurodyta suma nėra didesnė nei minimalioji mėnesinė alga, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), kita vertus ieškovė neprivalo tiksliai įrodyti, kad ji kas mėnesį patiria nurodyto dydžio išlaidas kiekvienam iš poreikių patenkinti, nes kiekvieną mėnesį išlaidos gali būti skirtingos (pvz. susirgus). Įvertinus įprastinius nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad tiek K. G., tiek G. G. poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškovės nurodyta vidutinė 480 Eur per mėnesį suma.

11. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2022 m. birželio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 46 Eur.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

13. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad kas mėnesį ieškovė už kiekvieną nepilnametį vaiką iš valstybės gauna po 80,50 Eur išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė. Taigi, ieškovės dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga 480 Eur suma mažintina išmokos vaikui dydžiu, iki 400 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Yra dirbantis, gauna reguliarų atlyginimą, kurio dydis svyruoja t. y. 2022 m. liepos mėnesį uždirbo 1 020,46 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), 2022 m. rugpjūčio – 1 204 Eur (neatskaičius mokesčių), taigi „į rankas“ gauna apie 700-800 Eur. Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas kaip dviejų transporto priemonių valdytojas. Atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis periodinio mokėjimo išieškojimas, duomenų apie išieškomos skolos dydį byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, sveikatos būklę, darbingumo lygį. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas turi realias galimybes teikti nepilnametėms dukroms didesnį išlaikymą.

15. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad 200 Eur vaikui per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių dukros, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis tokio amžiaus vaikams (CK 1.5 straipsnis). Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo K. G. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. G. ir K. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos t. y. nuo 2022 m. kovo 31 d., iki vaikų pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę (CK 3.201 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Ieškovė J. S. skirtina nepilnamečių vaikų G. G. ir K. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.185, 3.190 straipsniais).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 72 Eur žyminis mokestis ((200 Eur – 100 Eur) * 2 vaikai * 12 mėn. * 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. rugsėjo 27 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-770-1010/2016, priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, ir priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2022 m. kovo 31 d., iki vaikų pilnametystės.

Paskirti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5660), mokėjimo paskirtį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.