- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-584-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01640-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Atsakovas
- „Ildena“
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ildena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ildena“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Ildena“ iškėlimo pagrįstumo.
3. Pareiškėja nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 24 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 18 744,23 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė už 2017 metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui bendrovė skolinga 530,84 Eur, joje dirba 1 darbuotojas (apdraustasis). VĮ Registrų centras duomenimis, bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, bendrovė neturi įregistruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdoma 10 išieškojimo bylų, valstybės naudai išieškoma bendra 14 101,19 Eur suma. Bendrovės pateiktoje paskutinėje finansinės atskaitomybės už 2016 metus nurodyta, kad turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 93 988 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 76 536 Eur. Antstolis 2019 m. birželio 4 d. patvarkyme nurodė, kad bendrovės atžvilgiu 2018 m. spalio 23 d. buvo areštuotos banko sąskaitos, jose lėšų nebuvo, taip pat nustatė, kad bendrovė neturi jokio realaus turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą. Pareiškėjos teigimu, minėtos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, o tai, kad bendrovė nemoka mokesčių valstybės biudžetui, susidariusios nepriemokos nepavyksta išieškoti jau ilgą laiką, darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
4. Atsakovė atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas VMI yra ne 18 744,23 Eur, o 2 161,60 Eur. Atsakovė yra pateikusi prašymą VMI dėl mokėjimo atidėjimo bei mokėjimo grafiko patvirtinimo, inicijuotas skolų likučių suderinimo patvirtinimas. Bendrovės nuosavas kapitalas yra 42 510 Eur, tai reiškia, kad bendrovė dirbo ir dirba pelningai. Bendrovė valdo 260 552 Eur vertės turtą, debitoriniai įsipareigojimai sudaro 717 009 Eur, iš kurių pradelsti 171 446 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 456 167 Eur, iš kurių pradelsti 97 167 Eur. Bendrovės teigimu, tuo atveju, jeigu debitoriai laiku atsiskaitytų, jai nebūtų jokių keblumų padengti kreditorinius įsipareigojimus. Bendrovė siekia atgauti skolas bei atsiskaityti su kreditoriais, bendrovės įsipareigojimai nedidėja, todėl ji turi tęsti veiklą.
5. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.
7. Teismas klausimą dėl bendrovės nemokumo sprendė pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Teismas iš 2019 m. gruodžio 4 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad bendrovė 2018 metais turėjo 360 Eur grynojo pelno, duomenų apie 2019 metais bendrovės gautas pajamas ir turėtą pelną (nuostolius) nepateikta, (pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse atžymint „-“), todėl teismas preziumavo, jog bendrovė per 2019 metus pajamų negavo. Iš bendrovės vadovo teismui pateiktų 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. balansų matyti, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, tai yra 717 009 Eur, iš kurių 64 225 Eur suma nurodyta balanso eilutėje ,,atsargos“ ir ,,sumokėti avansai“, o 652 784 Eur suma nurodyta kaip per vienerius metus gautinos sumos, tai yra ,,pirkėjų skolos“. Bendrovė pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 453 574,22 Eur (neįskaitant įsipareigojimų VMI ir VSDF). VMI 2019 m. spalio 24 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 18 744,23 Eur. Nors bendrovė teigia, kad skola VMI sudaro 2 161,20 Eur, tačiau nurodomam įsiskolinimo dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti VMI pateiktais duomenimis ir skaičiavimais apie bendrovės įsiskolinimo dydį. Viešais duomenimis, bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 430,84 Eur, bendrovė turi vieną apdraustąjį asmenį. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad bendrovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių.
8. Atsakovė 2020 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš 453 574,22 Eur įsipareigojimų tik 97 167 Eur yra pradelsti, o 359 000 Eur kreditorei RAIS Logistic s.r.o. turi būti grąžinta iki kreditorės pareikalavimo. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad 359 000 Eur suma nelaikytina pradelsta, bendrovė nepateikė. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams yra susidarę jau nuo 2017 metų ir toliau didėja, o be deklaratyvių bendrovės vadovo teiginių, byloje nėra duomenų apie bendrovės finansinės padėties gerėjimą. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose, VMI pradėtas priverstinis išieškojimas nebuvo veiksmingas, byloje nėra duomenų, kad bendrovė dengtų įsiskolinimus savo kreditoriams. Iš pateikto 2019 m. gruodžio 4 d. debitorių sąrašo matyti, jog bendrovės gautinos sumos sudaro 652 783,82 Eur, tačiau bendrovė nepateikė įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl šių skolų sumos teismas neįskaitė į bendrovės turto realią vertę. Bendrovė 2020 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog debitoriniai įsipareigojimai sudaro 717 009 Eur, iš kurių pradelsti – 171 446 Eur, tačiau nepateikė duomenų, kokių ėmėsi priemonių šioms skoloms atgauti, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias galimybes atgauti debitorines skolas. Bendrovės pateikti išrašai apie užsienio bendroves patys savaime tokios galimybės nepatvirtina, be to, jie pateikti ne valstybine kalba. Teismas nustatė, kad debitorių įsiskolinimai bendrovei yra susidarę nuo 2017 m., didžioji dalis yra užsienio bendrovės, todėl skolų išieškojimas iš užsienio juridinių asmenų yra apsunkintas, šias aplinkybes pripažino ir bendrovės vadovas. Teismas sprendė, kad bendrovė neįrodė, jog jos vykdoma veikla yra pelninga bei turi realių galimybių išieškoti debitorines skolas. Bendrovė nepagrindė savo mokumo, nepateikė pagrįstų įrodymų, kad yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Teismas vertino, kad bylos duomenų lyginamoji analizė sudaro pagrindą konstatuoti bendrovės negalėjimą vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, ir tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuri sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Teismas bendrovei iškėlė bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Bendrovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bendrovei bankroto bylą, priimti naują įrodymą – mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą, bendrovės vadovo pateiktus rašytinius duomenis, jų apskritai neanalizavo, o prioritetą teikė VMI argumentams, nepaisant to, kad VMI į teismą kreipėsi, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis bei teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją.
9.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo bendrovės pateiktais duomenimis, kurie pagrindė bendrovės gautiną 652 783,82 Eur sumą (debitorius įsiskolinimus). Teismo išvados esą bendrovės gautinos sumos (652 783,82 Eur) neegzistuoja yra neteisėtos ir nepagrįstos.
9.6. Po skundžiamos nutarties priėmimo iškilo poreikis pateikti papildomus dokumentus – suderinimo aktą, kuris patvirtina VMI teiktų duomenų klaidingumą ir nepagrįstumą.
10. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atskirajame skunde pateikiami argumentai nepaneigia skundžiamojoje nutartyje teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Bendrovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų įsiskolinimo VMI aplinkybes bei patvirtintų bendrovės mokumą.
10.2. 2019 m. gruodžio 12 d. mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos balanso duomenimis bendrovė valstybės (savivaldybės) biudžetams buvo skolinga 2 161,60 Eur sumą, nes padengė didžiąją dalį mokestinės nepriemokos, kuri 2019 m. rugsėjo 24 d. siekė 18 744,23 Eur.
10.3. 2019 m. gruodžio 4 d. bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Prašymas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl VMI informavo bendrovę, kad jos prašymas bus nagrinėjamas tik pašalinus nurodytus trūkumus, tačiau bendrovė trūkumų nepašalino. VMI nurodo, kad 2020 m. vasario 19 d. duomenimis bendrovės skola sudaro 2 162,32 Eur.
10.4. Nepagrįsti bendrovės argumentai, kad pagal į bylą pateiktus duomenis jai bankroto byla negali būti keliama. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovės pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai skolų atgavimo realumui pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl bendrovės nemokumo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą, kurį prašo prijungti prie bylos, nes jis patvirtina VMI teiktų duomenų nepagrįstumą ir jo pateikimo poreikis iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, bei į tai, kad naujas įrodymas, yra susijęs su bendrovės finansine padėtimi ir su byloje kilusiu ginču (dėl apeliantės mokumo nustatymo), siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, kad yra pagrindas priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus atskirai išvardintas šio įstatymo nuostatas, kurios neaktualios nagrinėjamoje byloje.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantės bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta dar galiojant ĮBĮ, nes pareiškimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo teismui pateiktas iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas.
18. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).
19. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė – bendrovė, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. bendrovės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai bendrovei.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) pateikė pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. finansinius dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą, nes neįrodė savo mokumo bei galėjimo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės būsenos, todėl nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą; bei VMI neturėjo teisės inicijuoti bendrovei bankroto bylos, nes negali būti laikoma neginčijama bendrovės kreditore. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo.
21. Visų pirma, nepagrįsti bendrovės argumentai, susiję su tuo, kad VMI neturėjo teisės inicijuoti bendrovei bankroto bylos. Pati bendrovė procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskirajame skunde, pripažįsta bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad reali bendrovės skola VMI yra 2 161,60 Eur. Tokiu būdu, byloje neginčytina aplinkybė, kad VMI yra bendrovės kreditorė, turinti teisę inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kaip minėta, apeliantė savo mokumą įrodinėja 2019 m. gruodžio 4 d. balansu, kreditorių ir debitorių sąrašais. Nors, apeliantės teigimu, jos būsena neatitinka nemokios įmonės, tačiau byloje esantys įrodymai šių apeliantės argumentų nepatvirtina (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą juridinių asmenų registrui teikė už 2016 metus, taigi bendrovė jau dvejus metus nevykdo įstatymų numatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus (CK 2.66 straipsnio 4 dalis). Iš byloje pateikto 2019 m. gruodžio 4 d. balanso duomenų matyti, kad apeliantės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas 717 009 Eur sumai: o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 456 457 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėto balanso duomenys nepagrindžia bendrovės mokumo.
23. Kaip minėta, 2019 m. gruodžio 4 d. balanse numatyta, kad bendrovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos 652 784 Eur ir atsargos (sumokėti avansai) 64 225 Eur. Iš pateikto debitorių sąrašo matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos – debitoriniai įsiskolinimai. Taigi, bendrovė savo mokumą grindžia iš debitorių gautinomis sumomis, tačiau bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie debitorinių skolų atgavimo (išieškojimo) realumą, nors pirmosios instancijos teismo buvo įpareigota šiuos duomenis pateikti, taip pat nepateikė duomenų, kad būtų inicijavusi skolų susigrąžinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės pateikti išrašai apie užsienio bendroves minėtos galimybės nepatvirtina. Be to, iš debitorių sąrašo matyti, kad dauguma debitorių yra užsienio įmonės, o įsiskolinimai bendrovei yra susidarę jau nuo 2017 metų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė per vienerius metus gautinų sumų (at)gavimo realumo, jų grąžinimas yra abejotinas, todėl šio apeliantės nurodomo turto nėra pagrindo laikyti realiu bendrovės turtu. Juo labiau kad skolų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje pripažįstamas pakankamai komplikuotu, o trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti kreditorinių reikalavimų užtikrinimo.
24. Abejonių kelia ir apeliantės nurodyta pradelstų kreditorinių reikalavimų suma (97 167 Eur) iš bendros 453 574,22 Eur sumos. Iš apeliantės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad 359 000 Eur įsiskolinimas kreditorei RAIS Logistic s.r.o. turi būti grąžintas iki kreditorės pareikalavimo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad 359 000 Eur suma nelaikytina pradelsta. Be to, iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams yra susidarę jau nuo 2017 metų. Be to, iš byloje esančių įrodymų bei viešų duomenų nustatyta, kad įsiskolinimas VMI sudaro 2 161,60 Eur, VSDFV biudžetui 430,84 Eur, o pagal turto arešto aktus išieškotina daugiau kaip 11 000 Eur suma. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 9 vykdomosios bylos.
25. Apeliantė teismui pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyta, kad bendrovė 2018 metais turėjo 360 Eur grynojo pelno, duomenų apie 2019 metais bendrovės gautas pajamas ir turėtą pelną (nuostolius) iš viso nepateikta, (pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse atžymint „-“), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė per 2019 metus pajamų negavo.
26. Pareiškėjos pateiktas 2019 m. birželio 4 d. antstolio raštas patvirtina, kad bendrovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, nes bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir turtinių teisių, 2018 m. spalio 23 d. areštuotos sąskaitos, tačiau lėšų jose nėra, išieškojimų bendrovės naudai nėra. Tai, kad bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra patvirtina ir VĮ Registrų centras bei VĮ Regitra duomenys.
27. Bendrovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, konstatuotina, kad bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad bendrovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti bendrovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.